Ežiukas: "Kiekviename iš mūsų telpa visa visata"

Tavo slapyvardis - Viktė Ežiukas. Kodėl pasirinkai būtent šį mažą spygliuotą gyvūną, kurio vardu pasirašai ant savo darbų?

Manęs visuomet klausia to paties, todėl vis galvoju, jog reikia sukurti kokią mitologija ir dainomis apipintą legendą. Tačiau, kol istorijos dar nesukūriau, esu ežiukas, nes gyvenimas privertė.

Tavo kūryba kupina žaismingumo, spalvų ir fantastinių istorijų personažais tapusių gyvūnų. Esi iliustravusi vaikišką knygą. O ir slapyvardis tavo - rašomas mažybine forma. Ar piešiniai vaikams užima reikšmingą tavo kūrybos dalį?

Mano gyvenime viskas vyksta etapais: arba sėdžiu ir veliu, neįsivaizduodama, kaip galėčiau šiuo metu piešti, arba dieną naktį svaigstu, kurdama istoriją ir piešdama komiksus, arba piešiu vaikams, o vėliau pereinu prie meilės ir kosmoso temų. Egzistuoja du variantai: arba mano mūza turi daug atmainų, arba aš tiesiog nesugebu susikoncentruoti ties vienu dalyku.

Atrodo, kad tavo fantazija ir kūrybos galimybės yra neaprėpiamos. Kiekvienas tavo darbas yra originalus ir įdomus. Netgi piešiniuose vaizduojama grožio samprata yra unikali. Vidiniu grožiu tu vadini "gyvybę ir nuolatines permainas", "žvaigždes ir erdvę". Ką tai reiškia?

Kiekviename iš mūsų telpa visa visata: dangus, mėnulis, žvaigždės, žemė, vanduo ir dar daugiau. Tai ir yra grožis. Gal ne visi tai suvokia, tačiau jei tik giliau pasikapstytų po savo esybę, kažką magiško tikrai atrastų. Keisti gyvenimo sutapimai, svajonės ir jų išsipildymai, netikėti, bet lemtingi susitikimai su žmonėmis, kurie apverčia tavo gyvenimą aukštyn kojom ir parodo naują, neištyrinėtą pasaulį.

PERSONAŽAI. Mergina kūrybai taip pat pasitelkia ir veltinio techniką. Anot jos, tai nutinka tuomet, kai pabosta dvimatėje erdvėje (popieriaus lape) vykstančios istorijos.

Visas mūsų gyvenimas - tai tikrų tikriausias stebuklas! Dažniausiai žmonės yra linkę siekti komforto ir patogiai "užsisėdėti". Tuomet ir atsiranda baimė bandyti kažką naujo. Tačiau galiausiai nutinka kažkoks nemalonus įvykis, spiriantis į užpakalį ir verčiantis judėti pirmyn. Judėti, kvėpuoti, atrasti, išmokti - tai ir yra tikrasis gyvenimo žavesys.

Kokią techniką naudoji kurdama?

Dažniausiai naudoju puikią nuotaiką, šviežius įspūdžius, kurie mane įkvepia. Įkvėpimas yra viskas, o priemonės... tuomet jau nesvarbu: griebiu pieštukus, tušinuką ar dažus, žodžiu, kas papuola po ranka. Taip pat stengiuosi neužsibūti dvimatėj erdvėj, todėl kartais personažai, naudojant vėlimo techniką, iš popieriaus persikelia į trimatę erdvę, o kartais pasirodo ir sapnuose.

Tavo komiksai galėtų tapti animaciniais filmukais. Ar jau mąstei apie tokią galimybę?

Anksčiau buvau labai užsidegusi kurti animaciją. Žiūrėjau daug filmukų, mokiausi, ieškojau informacijos internete, skaičiau knygas. Animacinio filmuko kūryba užtrunka labai daug laiko, o aš, vos pradėjusi piešti istoriją, po mėnesio noriu kurti visai ką kita, tačiau nebegaliu. Komiksą piešti yra įdomiau ir užtrunka žymiai trumpiau: vos tik šauna nauja idėja - galiu greitai ją įgyvendinti. Vis dėlto komiksas man yra savotiškas animacinis filmas.

GROŽIS. Grožį iliustratorė suvokia "šiek tiek" kitaip nei visi. Ji teigia, kad kiekviename iš mūsų telpa visa visata.

Viename savo komiksų taikliai pavaizdavai beprotiškus uostamiesčio orus. Ar taip jautiesi tu ar tavo draugai iš kitų miestų?

Nepaisant tų didelių vėjų, draugai iš kitų miestų dažniau pastebi, kad Klaipėda - labai ramus miestas. Šiaip aš esu klaipėdietė iki kaulų smegenų ir man vėjas yra labai svarbus šio krašto akcentas. Galiu pasakyti, kad mažumėle keistai jaučiuosi, jei lauke pernelyg ramu. Vėjas prapučia, išvėdina, įkvepia mintis. Dėl to man labai patiko šūkis "Būk sveikas, gerųjų vėjų mieste!"

O lietingos, niūrios dienos - geriausias metas kūrybai. Juk taip sunku namie sėdėt, šviečiant saulei, kai šalia jūra, marios ir tiesiog nuostabi Kuršių nerija.

Kūryboje apstu gamtos elementų, miško gyvūnų, joga užsiimančių ir daržoves valgančių personažų. Ar pati esi gamtos vaikas? Papasakok apie savo gyvenimo būdą.

Manau, jog esu 80 proc. gamtos vaikas. Tačiau, kad ir kaip mylėčiau gamtą, be miesto kol kas negaliu. Todėl Klaipėda man yra idealus miestas gyventi. Čia lengva kvėpuoti, šalia - jūra, miškai, kopos, dviračių takas iki Nidos, jachtos ir vėjai. Viskas, ko reikia. Galbūt tik medžių mieste galėtų būti daugiau. Vis pasvajoju, kaip nuostabiai Klaipėda atrodytų, jei gatvėse augtų pušelės, o ant žemės būtų prikritusių kankorėžių.

Taip pat pastebėjau, kad tavo kūryboje gausu nakties elementų. Viename komikse personažas kūrė naktį, o dieną ilsėjosi. Ar ir tu esi vienas tų mėnulio vaikų?

Ne, esu užkietėjęs vyturys. Dievinu ankstyvus rytus. Žinoma, priklauso nuo mūzų, kiek ilgai jos vakare užsibūna svečiuose. Tačiau labiau mėgstu anksti gultis į lovą ir anksti keltis. Jei atsikeliu vėliau nei 8 val. ryto, atrodo, jog būčiau veltui prašvaisčiusi pusdienį. Bet naktinėjimas gamtoje, kaip aš vadinu, "įsikvėpinėjimas", yra kažkas magiško ir stebuklingo. Naktį viskas atrodo kitaip - daugiau paslapties bei erdvės vaizduotei. Tokiu būdu ir įsikvepiu naujoms istorijoms, komiksams, piešiniams ir personažams kurti.

Mano nuomone, komiksai ir šaržai dažniau parodo realybę nei kitos vaizduojamojo meno rūšys. Dėl ko tu pasirinkai būtent šį piešimo būdą?

Man atrodo, kad visos meno rūšys gali parodyti realybę, juk mene svarbu simboliai ir tas, kuris juos skaito, interpretuoja. O komiksų piešti nepasirinkau, tiesiog visada mėgau pasakoti istorijas. Mokykloje mokytoja sakydavo, kad, turėdama tokią lakią fantaziją, būsiu rašytoja. O čia - dvigubai. Parašai ir pieši, nupaišai ir rašai arba rašai piešdamas!

Savo komiksus publikavai vadinamajame komiksų zine "Still without name" ("Vis dar be pavadinimo"). Kur galima šį leidinį rasti?

Jį leidžia lietuviai "Kitokia grafika". Jis keliauja po įvairias komiksų muges užsienyje, bet, parašius jiems laišką, manau, būtų galima įsigyti kopiją. Užsienyje tokios komiksų antologijos labai populiarios. Kaimynai latviai turi leidinuką "Kuš!", kuriam savo kūrybą publikuoti siunčia žymiausi pasaulio komiksų piešėjai. Smagu, kad ir Lietuvoj atsirado žmonių, pasiryžusių skleisti ir populiarinti komiksų kultūrą. O dar smagiau, kad čia aktyviausios komiksų kūrėjos yra merginos! Su keliomis iš jų netrukus išleisime nerealų komiksų rinkinį "K+V+K" (Kaunas+Vilnius+Klaipėda). Tai bus nemažos apimties grafinės novelės - mini kultūriniai šių trijų miestų gidai. Darbų procesą galima sekti "Facebook'o" puslapyje "KVK". Pažadam, bus tikrai gražu ir įdomu!

Viename savo darbų vaizdavai, kad, norint būti menininku, reikia fantazijos, magiškų galių ir įdėti daug darbo. Ar ir tu užsiimi magija?

Be abejo! Juk visas mūsų gyvenimas, o ypač įkvėpimo ir tikslo ieškojimas ir yra tikrų tikriausia magija! Mane stebina paradoksas, kad kartais įkvepia aktyvus bendravimas, o kartais - ramybė, taip pat žmonės ir gyvūnai, saulė ir mėnulis, jūra ir kopos… Kartais viskas, kas tave supa, o kartais - tiesiog niekas.

Papasakok, kaip ir kada pradėjai kurti?

Tai nutiko vėlyvą vasarą. Mane pagimdė mama, dar palaukiau keletą metų ir, galima sakyti, prasidėjo didžioji kūryba. Mano gyvenimas neatsiejamas nuo kūrybos, o kūryba - nuo gyvenimo. Viskas taip smarkiai persipynę, kad nekurti yra tiesiog neįmanoma.

Kokias parodas esi surengusi? Ar dalyvauji konkursuose?

Šiuo metu vyksta jungtinė paroda Vokietijoje, Ahrenshoope, kur pernai kartu su kitais jaunaisiais menininkais dalyvavau rezidentūros programoje "3+3" ir gavau stipendiją. Liepos pabaigoje ši paroda atkeliaus į Klaipėdą, o kiek vėliau - į Švediją, Malmę.

O konkursai - gera motyvacija naujiems darbams. Stengiuosi įdomiuose dalyvauti, tačiau dažnai neturiu kantrybės ir, pašvietus saulei, aš iškeliauju ieškoti nuotykių.

Šiais laikais menininkai neranda sau vietos Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie Klaipėdą, kuri dažnai nevengiama lyginti su provincija... Nejaugi tavęs netraukia pasaulio kūrėjų oazės: Niujorkas, Paryžius, Londonas ar Tokijas?

Gerai, kad visi kažko ieško, aš irgi ieškojau, nes maniau, kad lobis slypi kažkur už jūrų marių. Vis dėlto didžioji paslaptis yra ta, kad lobis egzistuoja visai po nosimi - mumyse. Tad, jei nesi pats sau draugas, nesijausi gerai nei Niujorke, nei Tokijuje. Keliauti yra būtina, tačiau svarbu žinoti, kur yra tavo namai. Aš atradau juos čia, kur ir gimiau.

Žinoma, mane nervina keista Klaipėdos kultūros politika, bet vis dar tikiu, kad viskas yra mūsų rankose. Tikrai ateis metas, kai nauja, blaivi, entuziazmu trykštanti karta pakeis šią situaciją. Galų gale visuomet yra pogrindis, kuriame ir bręsta revoliucijos!

Visiems seniai aišku, kad menininkas vien drobe nėra sotus. Kas tavo pagrindinis pajamų šaltinis?

Vis dėlto gyvenu iš kūrybos. Žinoma, diržą reikia susiveržti, bet bent jau užsiimu tuo, kas man labai labai patinka. Tai - piešiniai, komiksai, tapyba, knygučių iliustravimas, veltinio objektai ("Puk Puk"), aksesuarai. Man atrodo, kad jei dirbi nuoširdžiai, pragyventi iš mylimo darbo tikrai įmanoma.

Šiandien ypač populiari prekyba internetu. Ar pati tuo užsiimi? Kiek šiais laikais gyvenamoji vieta svarbi menininkui, norinčiam parduoti savo kūrybą?

Taip, turiu susikūrusi savo internetinę "Etsy" parduotuvę, "Facebook'o" puslapis irgi prisideda prie kūrybos sklaidos. XXI a. galimybės leidžia gyvenant Klaipėdoje dirbti Tokijuje, Paryžiuje, Niujorke ar Londone.

Iš pirmo žvilgsnio atrodai gana uždara ir tyli. Toks jausmas, kad žmonių apsuptyje dažniau pasirenki stebėtojo poziciją. Galbūt keistai nuskambės klausimas, tačiau ar būna taip, kad, stebėdama aplinkinius, tu juos regi kaip personažus?

Cha, o iš antro žvilgsnio neužčiaupsi! Man patinka stebėti žmones, klausytis jų istorijų, nutikimų ir pamąstymų. Labai dažnai mano komiksų ar piešinių herojai turi atitikmenį realiame gyvenime. Ar tai būtų tik vardas, ar ausys bei akys, ar papasakota istorija, ar visas charakteris. Dažniausiai žmonės turi kibirkštėlę, kurios niekaip neįvardinsi ir neapibūdinsi - man patinka jos ieškoti.

BEPROTIŠKI Klaipėdos orai Viktės Ežiuko negąsdina. Vėjas ją atgaivina, o dažnas lietus ją skatina kurti.