Erikas Kleptonas: "Bliuzas - tai daina apie vyrą, kuris neturi moters"

Kovo 30-ą Erikui Kleptonui (Eric Clapton) sukanka 68 metai.

...

Gitara yra mano balsas. Kai mano galvoje gimsta muzikos fragmentas, aš girdžiu ne dainą, o tik gitaros partiją. Dedu ant jos žodžius ir dainuoju.

Aš neturiu ypatingų vokalisto gabumų, todėl tenka prikaustyti klausytojų dėmesį prie gitaros.

Bliuzas - tai daina apie vyrą, kuris neturi moters. Arba apie vyrą, kurį paliko moteris. Arba apie žmogų, kuris neturi nieko panašaus į moterį.

Vienintelė išvada, kurią apie save padariau, yra ta, kad esu klajūnas.

Man buvo 16 arba 17 metų, kai išgirdau Čaką Berį (Chuck Berry), iš pradžių jo "Schooldays", paskui "Johnny B. Goode". Tada visa galva pasinėriau į muziką. Mokiausi groti iš plokštelių, klausiausi visų muzikantų, kurie groja styginiais, įskaitant induistus. Bet mane domino ne tik styginiai - pavyzdžiui, man labai patiko toks atlikėjas, grojantis lūpine armonikėle, Litlis Volteris Džeikobsas (Little Walter Jacobs). Jo grojimą buvo nesunku perkelti gitarai.

Iš pradžių aš stengiausi groti kaip Čakas Beris. Jeigu girdėjote mane su "Yardbirds", tikriausiai nepastebėjote skirtumo. Vėliau perėjau prie vyresnės kartos bliuzo muzikantų. Pavyzdžiui, po ranka man pakliuvo garsusis Bigas Bilas Brunzis (Big Bill Broonzy); vėliau išgirdau ir tokius meistrus, apie kuriuos anksčiau nė nenutuokiau: Robertą Džonsoną (Robert Johnson), Skipą Džeimsą (Skip James) ir Blaindą Bojų Fulerį (Blind Boy Fuller). Galiausiai visiškai pasinėriau į man naują muzikos pasaulį.

CREAM: (iš kairės) Džindžeris Beikeris, Džekas Briusas ir Erikas Kleptonas. Prieš pradėdamas solo karjerą, jis grojo grupėse "Yardbirds", "Cream", "Blind Faith" ir "Derek and the Dominos".

Kai man buvo aštuoniolika metų, aš eidavau su muzika miegoti ir su ja keldavausi. Kartą įsijungiau radiją ir išgirdau Bi Bi Kingą... Nuo to laiko jis tapo man vieninteliu pavyzdžiu. Aš laikau jį geriausiu bliuzo gitaristu pasaulyje.

Iš tikrųjų visi muzikantai siekia tik vieno - atiduoti save auditorijai, o ne ko nors reikalauti iš jos.

Mano anksčiausi prisiminimai susiję su tais laikais, kai man buvo penkeri ar šešeri. Tuomet eidavau iš proto dėl automobilių lenktynių.

Kai kuriu muziką, ją atlieku, dirbu studijoje arba koncertuoju scenoje, orientuojuosi į tam tikrą standartą. Aš kai ko išmokau per tiek metų, bet kiek save atsimenu, niekada nebuvau patenkintas savo darbo rezultatais. Problema ta, kad esu perfekcionistas ir visada noriu pasiekti idealaus rezultato.

Muzika turi plaukti iš širdies, ją reikia išjausti. Jeigu šito nėra - neverta muzikuoti.

Senais laikais, kai smarkiai gėriau, dažnokai dainą užbaigdavau krisdamas ant grindų. Tai buvo toks pabaigos taškas. Kartą stipriai susižalojau veidą į gitaros grifą. Jai tai labai nepatiko.

MŪZA. "Bitlas" Harisonas su žmona, kurią beprotiškai įsimylėjo jo geriausias draugas Kleptonas, paskyręs jai dainą "Layla".

Kai kurie žmonės, prieinantys autografo, sako, kad "Blind Faith" yra jų mėgstamiausias albumas. Galvojau apie tai. Aš irgi prisimenu, kad ten buvo puikių gabalų.

Tai buvo rūgšti patirtis, liko kažkoks apgailestavimo kartėlis. Tikriausiai viskas atsitiko per anksti.

Tada buvau įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio. Tas jausmas su kiekviena diena darėsi vis sunkesnis. Atsidūriau beviltiškoje padėtyje, nes nuvilioti žmoną iš "bitlo" buvo negalima, niekas taip nedarė... Jie visi buvo garsūs žmonės, apdovanoti Britų imperijos ordinais, o čia kažkoks prašalaitis bando pralįsti į šeimą pro užpakalines duris. Situacija buvo neįmanoma ir man, ir Pati. Man išeitis buvo viena - užsimiršti.

Sufijus, tiksliau - vienas toks anglas, kuris taip pasivadino, davė man knygelę su persų poezija. Mane pritrenkė istorijos, aprašytos knygoje, panašumas į tai, kas vyko mano gyvenime.

Kai bandžiau išeiti iš ilgo letargo ir veltėdžiavimo periodo... Polinkis į heroiną iš tikrųjų buvo netgi ne pasileidimas; aš bandžiau išlįsti iš apkasų į kelią. Pasirinkti teisingą buvo be galo svarbu. Nežinau, kiek ilgai stovėjau ant tako, bet vėl pajudėjau.

Žinoma, aš naudojuosi kompiuterių technologijomis, bet nieko apie jas neišmanau. Gana lėtai viską perprantu. Nemoku įrašinėti muzikos kompiuteriu. Ir gerai, nes taip tikriausiai pamirščiau, kaip reikia groti gitara. Gal kai kuriais atvejais ir esu nevykėlis, bet šiuo, manau, tai nėra blogai.

(Iš pasisakymų spaudoje)

Močiutės sūnus

Erikas Kleptonas gimė Riplio kaimelyje Surėjaus grafystėje. Motina Patricija Moli susilaukė Eriko būdama 16 metų. Tėvui Edvardui Frajeriui tuomet buvo 24-eri. Jis tarnavo kariuomenėje ir išėjo į karą sūnui dar negimus. Deja, grįžo iš jo ne pas Patriciją, bet į Monrealį.

Eriką augino močiutė Roza Klepton ir netikras senelis - Patricijos patėvis. Kad vaikas nesantuokinis, ilgai buvo slepiama, todėl Erikas augo manydamas, kad Patricija - jo vyresnioji sesuo, o tikrieji seneliai - jo motina ir tėvas. Iš esmės taip ir buvo: netrukus jo motina ištekėjo ir išvyko į Vokietiją palikusi sūnų tėvams.

13-ojo gimtadienio proga seneliai jam padovanojo gitarą "Hoyer", tačiau dvejus metus berniukas ja negrojo. Sulaukęs 15-os ją atrado iš naujo ir nuo tol su muzika daugiau nebesiskyrė.

BUVUSI Kleptono draugė buvusi manekenė Lory Del Santo. Ji buvo ir vienintelio gitaristo sūnaus Konerio, tragiškai žuvusio vos ketverių metų, motina.

1961 m. Erikas pradėjo mokytis koledže "Kingston College of Art", tačiau mokslams visą laiką trukdė muzika. Galiausiai iš koledžo jis buvo išvarytas. Erikas labai neėmė į galvą ir toliau mokėsi groti gitara. Jo grojimas palaipsniui tapo virtuoziškas, ir tai neliko nepastebėta.

Muzikantas iš gatvės

Šiuo periodu Kleptonas grodavo gatvėse - Londono Kingstone, Ričmonde ir Vestende. Nuo 1962 m. ėmė muzikuoti vietinėse aludėse duetu su kitu bliuzo entuziastu Deividu Broku (David Anthony "Dave" Brock).

Septyniolikos metų Erikas tapo grupės "The Roosters" nariu ir grojo joje iki 1963-ųjų rugpjūčio. Tų pačių metų spalį Kleptonas jau koncertavo su "Casey Jones&The Engineers".

PRISIMINIMAI. Britų muzikantas Ronis Vudas (Ronnie Wood) 2011 m. atlydėjo Harisono ir Kleptono mūzą Peti Boid į kino premjerą "George Harrison: Living in the Material World" (Džordžas Harisonas: gyvenimas materialiame pasaulyje"). Tai dokumentinis dviejų dalių Martino Skorsezės (Martin Scorsese) filmas,kuriame pasakojama apie muzikanto dvasinius ieškojimus nuo ankstyvosios vaikystės iki paskutinių jo dienų Šveicarijos ligoninėje, kur jis mirė nuo vėžio 2001 m.

1963 m. spalį Kleptonas įsiliejo į roko grupę "The Yardbirds" ir išbuvo joje pusantrų metų. Nepaisant roko krypties, jai daug įtakos turėjo bliuzas. Jungdamas Čikagos bliuzą su tokių gitaristų kaip Badis Gajus (George "Buddy" Guy), Fredis Kingas (Freddie King) bei Bi Bi Kingas (B. B. King) grojimo maniera, Kleptonas sukūrė savo unikalų stilių ir greitai tapo britų muzikos pasaulio garsenybe.

Grupė gastroliavo po Angliją su amerikiečiu bliuzo muzikantu Soni Boi Viljamsonu II (Sonny Boy Williamson II), įrašė su juo bendrą albumą (išleistas 1965 m.) ir ypač išgarsėjo užėmusi "Rolling Stones" vietą klube "Crawdaddy" Ričmonde.

Ištikimas bliuzui

1965 m. pavasarį "The Yardbirds" galiausiai išleido savo pirmąjį hitą "For Your Love", kurį parašė samdomas autorius Gremas Goldmanas (Graham Keith Gouldman). Jame Erikas atliko savo gitaros partiją. Pajutusi sėkmę grupė ėmė linkti į "popsą", o bliuzui ištikimas Kleptonas nepalaikė šios krypties. Jis paliko grupę ir vietoje savęs pasiūlė bičiulį gitaristą Džimį Peidžą (Jimmy Page), bet šis tuo metu nepageidavo atsisakyti pelningos studijinio muzikanto karjeros ir savo ruožtu parekomendavo Džefą Beką (Jeff Beck).

PARDUOTA. Daugiau nei 70 savo gitarų Kleptonas pardavė 2010 m. aukcione, kad surinktų pinigų savo priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio centrui Karibuose. Pats gitaristas praeityje buvo priklausomas nuo alkoholio.

Keletą mėnesių Kleptonas grojo "John Mayall&the Bluesbreakers", o 1965 m. vasarą išvažiavo į Graikiją su grupe "The Glands", kurioje klavišiniais grojo jo senas bičiulis Benas Palmeris (Ben Palmer). Lapkritį Erikas grįžo į grupę pas Džoną Mejolą (John Mayall). Nuo tol aistringas Kleptono muzikavimas "Bluesbreakers" pelnė jam geriausio klubinio bliuzo gitaristo vardą.

Kitais metais Kleptonas kartu su kitais pagarsėjusiais muzikantais boso gitaristu škotu Džeku Briusu (John Symon Asher "Jack" Bruce) ir būgnininku britu Džindžeriu Beikeriu (Ginger Baker) sukūrė grupę "Cream".

Lėtarankis: pravardės istorija

Gitaristas Krisas Dreja (Chris Dreja) nuolat prisimena, kad koncertų metu nutrūkus Kleptono gitaros stygoms jis keisdavo jas būdamas scenoje. Britai kantriai laukdavo ir šias pauzes užpildydavo lėtais plojimais - angliškai "slow handclap". Savo biografui Rėjui Koulmanui (Ray Coleman) pats Kleptonas pasakojo, kad jo pažįstamas Džordžijus Gomelskis (Giorgio Gomelsky) iš to padarė kalambūrą, ir galiausiai jis tapo Slowhand.

LAIŠKĄ, kurį 1971 metais jam parašė Džonas Lenonas (John Lennon), Kleptonas pernai gruodį taip pat pardavė aukcione už 35 000 dolerių. Laiške genialusis "bitlas" žavisi Kleptono talentu ir siūlo sukurti bendrą grupę. 1969 m. Kleptonas prisidėjo prie Lenono ir Joko Ono (Yoko Ono) koncerto "Live Peace In Toronto" metu.

Leila ir Medžunas

Viena iš Kleptono baladžių "Layla" iki šiol yra laikoma romantiškiausia muzikine gitaros kompozicija. 1992 m. ji buvo įverinta "Grammy" apdovanojimu. Žurnalas "Rolling Stone" įrašė ją į vieną gretą su kitomis geriausiomis kompozicijomis. Ši kompozicija sukurta senos arabų legendos motyvais.

Kleptonas buvo beviltiškai įsimylėjęs Patriciją Boid (Patricia Anne "Pattie" Boyd), Džordžo Harisono žmoną.

Leilos ir Medžuno istoriją, arabiškąjį Romeo ir Džiuljetos variantą, eilėmis aprašė persų poetas Nizamis. Jaunuolis Kaisas Ibn al Mulavachas pamilo mergaitę iš priešiškos giminės, tačiau ją ištekino už kito. Iš sielvarto jis visiškai prarado protą (todėl ir buvo pramintas Medžunu pamišėliu) ir paskyrė savo gyvenimą dainų apie savo nelaimingą meilę kūrimui. Medžunas netgi buvo palydėtas į Meką, kad išsigydytų savo nelaimingą meilę, tačiau savo dievą jis maldauja neatimti iš jo šio skausmo. Galiausiai abu meilės kankiniai miršta iš ilgesio, o sufijai jiems būdinga maniera šią istoriją ima traktuoti kaip simbolį.

Galiausiai Boid paliko Harisoną ir ištekėjo už Kleptono. Nepaisant to, abu vyrai liko draugai.

Pati Boid

Manoma, kad Patricija, britų fotomodelis ir fotografė, įkvėpė parašyti Harisoną tokias dainas, kaip "Something", "For You Blue", "You Like Me Too Much", "Old Brown Shoe", "Isn't It A Pity", "Window Window", "I Need You", "Think For Yourself" ir kt. Erikas Kleptonas jai parašė "Layla", "Wonderful Tonight", "Golden Ring" ir "Bell Bottom Blues".

Modelio karjerą ji pradėjo 1962 m., dirbo Londone, Niujorke, Paryžiuje, tačiau daugelis fotografų jos nevertino dėl nestandartinės išvaizdos, pavyzdžiui, į akis krentančių atsikišusių dantų.

2005 m. San Franciske ir 2006 m. Londone buvo atidaryta Boid fotografijų paroda "Through the Eye of a Muse" ("Mūzos akimis").

2007 m. Boid išleido autobiografinę knygą "Wonderful Today: George Harrison, Eric Clapton, and Me" (Nuostabi šiendiena: Džordžas Harisonas, Erikas Kleptonas ir aš"). JAV ji pasirodė pavadinimu "Wonderful Tonight" ("Šiąnakt nuostabi"). Šią knygą jai padėjo parašyti žurnalistė Peni Džunor (Penny Junor).

Sielvarto ašaros

1993 m. Kleptonas gavo "Grammy" beveik visose svarbiausiose nominacijose: metų įrašo ("Tears In Heaven"), metų dainos (ta pati daina), ir metų albumo ("Tears In Heaven").

Šis kūrinys gimė iš begalinio Eriko sielvarto. 1991 m. jo vienintelis sūnus Konoras (Conor), kuriam buvo ketveri metukai, žuvo dėl siaubingo nelaimingo atsitikimo. Viešėdamas pas savo motinos modelio Lory Del Santo draugę Niujorke, jis iškrito pro buto, esančio 53 aukšte, langą.

Konoras buvo pašarvotas kovo 28 dieną Šventosios Marijos Magdalietės bažnyčioje ir palaidotas Kleptono gimtinėje Riplyje, Surėjaus grafystėje.

Daugiau nei metus Kleptonas buvo visiškai palaužtas sielvarto ir artimieji nebeturėjo vilties, kad jis kada nors atsities.

Daina "Tears in Heaven" buvo sukurta kartu su amerikiečiu dainų autoriumi Viliu Dženingsu (Will Jennings), kuris yra parašęs ir "My Heart Will Go On" (filmui "Titanikas".)

Keturios dukros

2002 m. Kleptonas vedė antrą kartą - amerikietę Meliją Makeneri (Melia McEnery). Pamečiui jiems gimė trys dukrelės (pirmoji santuoka su Patricija Boid buvo bevaikė). Be jų, Kleptonas turi dar vieną dukrą, nesantuokinę, kuri gimė iš jo meilės romano su Ivona Han Keli (Yvonne Khan Kelly).

INFORMACIJA

* Kleptonas yra vienintelis atlikėjas, kuris tris kartus buvo įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejų ("Rock and Roll Hall of Fame" - muziejus Klivlende, JAV) kaip solo muzikantas ir kaip grupių "Yardbirds" bei "Cream" narys.

* Žurnalas "Rolling Stone" įtraukė Kleptoną į visų laikų geriausių gitaristų sąrašą. Muzikantas jame užėmė ketvirtąją vietą.

* Viena iš sėkmingiausių kompozicijų - "I Shot the Sheriff" (1974 m.).

* Sėkmingiausias solo - "The Beatles" kompozicijoje "While My Guitar Gently Weeps". Ją atlikti į grupę Kleptoną pakvietė Džordžas Harisonas (George Harrison). Jiedu buvo artimi draugai. Savo ruožtu Kleptonas pakvietė Harisoną dalyvauti "Badge" įrašant albumą "Cream - Goodbye".

* Kleptonas dalyvavo įrašant kompozicijas su Rodžeriu Votersu (Roger Waters, "The Pros and Cons of Hitch Hiking"), Eltonu Džonu (Elton John, "Runaway Train"), Stingu (It's Probably Me) ir Šer (Cher, "Love Can Build a Bridge").

* 2004 m. Kleptonas pirmą kartą suorganizavo festivalį "Crossroads Guitar Festival". Jis buvo surengtas ir 2007 bei 2010 m.

* 2010 m. muzikantas pardavė 70 savo gitarų kolekciją.

* Pagal "PRS for Music", viena iš pačių jautriausių Kleptono kompozicijų yra "Everybody Hurts". Antroji - "Tears in Heaven", trečioji - "Hallelujah".

* Viena populiariausių Kleptono dainų "Tears In Heaven" įvertinta net trimis prestižiniais "Grammy" apdovanojimais, o 2006-aisiais šios ceremonijos rengėjai muzikantą pagerbė specialia statulėle už gyvenimo pasiekimus.

* Iš viso Eriko Kleptono kolekcijoje - net septyniolika "Grammy" apdovanojimų.

* Už savo veiklą atlikėjas yra apdovanotas Britų imperijos komandoro kryžiumi.

* Birželio 4-ąją muzikantas pirmą kartą koncertuos Lietuvoje.