Ekonomistė Elena Leontjeva: Žmonės unikalūs ne tik savo gebėjimais, bet ir stokomis

Pašaukti į tobulumą

Kaip pasakojo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tarybos pirmininkė Elena Leontjeva, nuo 2007 metų ji nagrinėja stokos reiškinį, yra tarpdisciplininio projekto „Stoka, moralė ir viešoji politika“ sumanytoja ir vadovė. Pirmasis jo etapas apima stokos, žmogaus prigimties ir politikos tyrimus. Tam suburta įvairių sričių – filosofijos, teologijos, antropologijos, psichologijos, istorijos ir, žinoma, ekonomikos – mokslininkų komanda.

„Tyrimo atradimai pranoko lūkesčius. Išsiaiškinta, kad stoka – ne tik gyvenimo realybė, bet ir vienas iš trijų pradų, iš kurių viskas atsiranda, keičiasi. Kiti du – forma bei materija. Tai paaiškina, kodėl ji taip persekioja žmoniją. Kartu įžvelgta pozityvi reikšmė – stoka yra perpetuum mobile, verčiantis mus nuolat tobulėti, ieškoti gyvenimo iššūkių sprendimų, nesustoti. Nesame tobuli, bet esame pašaukti į tą tobulumą,“ – sako p. Elena.

Stoką pamėgti nelengva

Paklausta, kaip mums įmanoma prisijaukinti stoką, E. Leontjeva pripažino, kad ją pamėgti nėra lengva, bet suprasti yra pusė žingsnio arčiau sėkmės.

„Taip yra dėl to, kad dalykai, kurių prasmę suprantame, nustoja mus skaudinti. Gyvenimas tampa tarsi žaidimas, kai suvokiama, kad judama nuo vienos stokos prie kitos. Išsprendus prioritetinę stoką atsiranda kita, lemianti žmogaus veiksmus, – pasakojo LLRI vadovė. – Dažnai žmonės sukyla prieš visatą, nes jiems atrodo, kad joje kažkas neteisingai sukurta, netobulumai yra klaida ir blogio išraiška. Tyrimas atskleidė, jog tai – netiesa“.

Suprantama, ne kiekviena stoka yra gėris, tačiau ji – neišvengiama gyvenimo palydovė. Savo stoką žmogus dar geba toleruoti, bet kitų – sunkiai. Stokodami laiko, neišvengiamai pasielgiame netobulai, o tai gali įžeisti kitą. Esame įskaudinti, kai mums neskiriama užtektinai dėmesio, darbas atliekamas ne laiku, netobulai.

„Suprantant šiuolaikinėje visuomenėje populiarų laiko stokos fenomeną ir žinant jo kilmę, pradedama atlaidžiau žiūrėti į tai. Tyrimas nepateisina atvejų, kai žeidžianti stoka – sąmoningai amoralus veiksmas. Bet vis dėlto žmonės yra unikalūs ne tik savo gebėjimais, bet ir stokomis“, – įsitikinusi pašnekovė.

Sugrįžo prie vaikystės svajonės

Nuo vaikystės žinoma ekonomistė svajojo rašyti. Bet Lietuvai atgavus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė LLRI ir prisiėmė atsakomybę reformuoti šalies ūkį, teisinę sistemą. Galiausiai supratusi, kad jos misija – baigta, E. Leontjeva nustojo aktyviai vadovauti institutui ir grįžo prie savo svajonės. Tiesa, ir anksčiau rašė straipsnius, tik jie peržengdavo įprastas ribas ir įgaudavo meninės išraiškos. Ji atskleidė, kad 18 metų rašomo romano apimtis yra 400–500 puslapių. Pagrindinis romano veikėjas – dirigentas.

Autorė pastebi, kad „jis yra mums neįprastas lyderis, tačiau kaip ir visi lyderiai, jungia ribotus išteklius: žmones, jų talentus, unikalius muzikos instrumentus, ir iš to padaro tai, ko nėra ir dar nebuvo, ko muzikantas atskirai negalėtų pasiekti. Tą patį daro ir verslininkas kūrėjas, jungiantis galbūt mažai vertus išteklius, bet turėdamas viziją, ką galima iš to drauge pagaminti kitiems žmonėms. Tai ir yra pridėtinė vertė, kai įžvelgiama, ko dar nėra“.

Gyvenimas kunkuliavo tyloje

E. Leontjevos nuomone, pats rašytojas taip pat yra lyderis, sukuriantis personažus ir vedantis juos likimo keliais. Ir vis dėlto dažnai ne autorius, bet veikėjas veda rašytoją tikslo link.

„Jaučiu atsakomybę dėl visų personažų, kurie turėjo augti, tarp jų atsirado įvairių konfliktų, kuriuos teko išspręsti, – dalinasi autorė. – Vis dėlto nebuvo taip, kad sėdėjau prie stalo ir rašiau. Vaikščiojau po miškus ar eidavau pakrante, kol išgirsdavau, kas tarp veikėjų vyksta, kaipgi jie keičiasi. Dėl vieno personažo privalėjau išspręsti fundamentalų, geopolitinį galvosūkį. Kelerius metus buvau įstrigusi, galiausiai radau sprendimą, bet dar ilgiau užtruko, kol tai įgavo meninę išraišką. Tai – be galo ir įdomi, ir kankinanti patirtis. Nepaisant to, nesigailiu praėjusių 18 metų, nes jie buvo prasmingi. Nors kitiems atrodė, kad pasitraukiau į tylą, mano gyvenimas joje kunkuliavo“.   Visą laidą rasite čia: https://soundcloud.com/search?q=elena%20Leontejva%20lyderystes%20klubas

Apie stokos reiškinį ir projekto „Stoka, moralė ir viešoji politika“ tyrimo atradimus sukurtas valandos trukmės dokumentinis filmas „Tobulas alkis“, o su mokslininkų tekstais ir sintezės medžiaga galima susipažinti Lietuvos laisvosios rinkos instituto svetainėje llri.lt 

Parengė  Kamilė Laučytė ir Ilona Petrovė