Eglės Jackaitės jausmų džiazas

Su Egle susitikome praėjus keletui dienų po jos šventinio kūrybinio vakaro. Dvidešimties metų sceninės veiklos jubiliejus vyko Klaipėdos dramos teatro scenoje.

Jubiliejinis šventinis vakaras baigėsi. Kaip jaučiatės dabar?

Esu labai laiminga ir dėkinga. Tiek daug šviesių ir mylinčių žmonių mane supa. Namai skendi gėlėse, iš mano veido nedingsta šypsena ir širdyje neapsakomas džiaugsmas. Į šią šventę atėjo patys artimiausi man žmonės. Mano šeima, draugai, kolegos, mokytojai. Visi, kuriems esu brangi. Stovėjau scenoje, apakinta prožektorių šviesos, nemačiau nė vieno veido, bet jaučiau šilumą, palaikymą ir meilę, sklindančią iš žiūrovų salės. Juk yra taip svarbu žinoti, kad esi reikalinga.

VAIDMUO. Pats didžiausias vaidmuo aktorės gyvenime - motinystė. Savo vaikus Jokūbą (21 m.) ir Eliją (7 m.) Eglė vadina savo mokytojais. Viktorijos VAIŠVILAITĖS-SKIRUTIENĖS nuotr.

Kūrybinis vakaras nesibaigė scenoje. Kad šventė tęstųsi pasirūpino mano draugai ir rėmėjai, kuriems esu be galo dėkinga.

Projektą pavadinote "Aktorės jausmų džiazas". Kas jums yra jausmai ir džiazas?

Atvėriau savo širdį. Scenoje tą vakarą buvau nuogesnė negu nuoga. Nebeliko kaukių. Mano siela buvo nepridengta. Jausmai išlieti per poeziją ir muziką, tikiuosi, rado atsaką susirinkusių žmonių širdyse. Toks ir buvo mano tikslas, kad mes visi atsivertume, kad mes kartu pajustume poezijos potekstes, gyvenimo muziką ir visa tai, ką kartais labai sunku išsakyti žodžiais.

Dvidešimt metų esate Klaipėdos dramos teatro aktorė. Ką jums reiškia teatras?

Teatras man yra viskas - tai mano gyvenimas, mano džiaugsmas, mano skausmas, mano lemtis ir mano svajonės išsipildymas. Teatras man tarsi priesaika, duota per vestuves. Ilgai ir laimingai… amžinai. Atėjau į teatrą būdama labai jauna, atvira ir tikinti, kad tai mano likimas. Teatras tapo mano antraisiais namais. Atidaviau visą save scenai. Kitaip negaliu, nemoku ir nenoriu.

AKIMIRKA. Marlene Dietrich Eglę Jackaitę lydi visą gyvenimą. "Kiek esu dalyvavusi televizijos projektuose ar vaidinusi teatre, vis papuola įkūnyti šią artistę. Dėl to ir nusprendžiau šventės metu atlikti jos kūrinių", - po renginio pasakojo Dramos teatro aktorė. Jevgenijos ŽUK nuotr.

Kad ir ką bedaryčiau, atsiduodu visu šimtu procentų. Taip mane mokė ir tą vakarą buvęs kartu žiūrovų salėje mano mokytojas. Jaučiau didelę atsakomybę ir dėkingumą žmogui, kuris atvedė mane į teatro sceną. Mano vaidybos dėstytojas, ilgametis Klaipėdos dramos teatro meno vadovas ir režisierius Povilas Gaidys yra tas žmogus, kurio žodis ir nuomonė man yra svarbi iki šiol. Negaliu pamiršti to jausmo, kai po pasirodymo, užlipęs į sceną, jis mane sveikino, apkabino ir pasakė jautrius žodžius, kurie mane sušildė ir pakylėjo. Ačiū jam už tai.

ATMOSFERA. Eglės Jackaitės kūrybos vakaro atmosferą kūrė džiazo virtuozas Vytautas Labutis.

Esu dėkinga visiems, kurie buvo tą man labai svarbų vakarą kartu su manimi ir leido išgyventi jausmą, kai atiduodama gauni daugiau, negu imdama. Jau dabar žinau, kad gauti galima imant ir gauti galima duodant. Juk taip svarbu dalintis. Geru žodžiu, šypsena, meile.

Teatro scenoje esate sukūrusi per trisdešimt vaidmenų. Ar galite išskirti svarbiausią?

Vaidmenys, kaip tavo vaikai. Negaliu pasakyti, kuris man svarbesnis ar mylimesnis. Juos visus nešiojuosi su savimi. Savaip branginu ir myliu. Kūryba - tai kelias, kuriuo aktorius eina klupdamas ir stodamasis. Tai daro vėl ir vėl. Eidama kūrybos keliu, augau ne tik kaip aktorė, bet ir kaip žmogus.Gyvenime mes dažnai būname su kaukėmis. O teatras yra ta vieta, kai kaukės nuplėšiamos, kai iš savo širdies gelmių trauki visus syvus be jokių filtrų. Scenoje privalai leisti sau išgyventi visus jausmus iki galo. Gyvenime mes dažnai slepiamės nuo savęs, nes bijome, kad skaudės. Scenoje alsuoju pilna krūtine. Jei pykstu, tai iki begalybės, jei myliu, tai visa savo širdimi. Manau, kad paties svarbiausio vaidmens teatro scenoje dar nesuvaidinau.

Ar šiuo metu teatre kuriate naują vaidmenį?

Taip, šiuo metu teatre vyksta naujo spektaklio "Pašaliniams draudžiama" repeticijos. Su režisieriumi Oskaru Koršunovu yra tekę dirbti ir anksčiau, dar dviejuose jo režisuotuose spektakliuose. Premjerą žiūrovai išvys dar šiais metais, gruodžio mėnesį.

Esate vaikų, Jokūbo ir Elijo, mama. Būti mama - sudėtingas vaidmuo?

Pats didžiausias vaidmuo mano gyvenime - motinystė. Mano vaikai yra asmenybės, jie - mano mokytojai. Mamos vaidmens negalima nusakyti žodžiais, tai jaučiama širdimi. Apdovanotos ir palaimintos yra moterys, kurioms duota laimė būti mama.

DŽIAUGSMAS. "Tiek daug šviesių ir mylinčių žmonių mane supa. Namai skendi gėlėse, iš mano veido nedingsta šypsena ir širdyje neapsakomas džiaugsmas", - po šventės kalbėjo Eglė Jackaitė.

Netelpa džiaugsmas širdyje prisiminus tas akimirkas, kai didžiausias mano turtas, abu mano vaikai, užlipo ant scenos mane pasveikinti. Jokūbas iki ašarų mane sugraudino pasakęs: "Mama, tu jau pusę savo gyvenimo ir visą mano gyvenimą esi teatre, ačiū, kad meilę teatrui atnešei į mūsų namus."

Ar kūrybinį dvidešimtmetį scenoje pažymėjusia programa "Aktorės jausmų džiazas" galės pasidžiaugti ir kiti žiūrovai?

Taip, noriu būti upe, kuri nuolat teka. Šventinį vakarą stabtelėjau ties šia data, bet noriu keliauti toliau, kartu su tais, kurie myli poeziją, teatrą, muziką. Gruodžio 8 d. 20 valandą Klaipėdos dramos teatro Mažojoje scenoje lauksiu visų, kurie norės išgirsti pačias gražiausias lietuvių ir užsienio poetų eiles, jausmingas dainas, pasiklausyti džiazo virtuozo Vytauto Labučio muzikinių improvizacijų ir tiesiog jaukiai pabūti visiems drauge, atvėrus širdis.