Eglė Skrolytė - nesutramdyta užsispyrėlė

Respublika.lt, Agnė VAITASIŪTĖ

2011-09-08 10:14

Naujų vėjo gūsių ištroškusi televizijos laidų vedėja Eglė Skrolytė (31) džiaugiasi gavusi visko su kaupu. Nauja veikla, nauji žmonės, nauji iššūkiai - visa tai jai nukrito lyg iš dangaus, priėmus pasiūlymą dalyvauti TV3 šokių projekte "Šok su manimi".

- Kodėl nutarei dalyvauti šokių projekte?

- Pirmiausia turėti ką nors bendro su šokiais, kaip ir visos moterys, svajojau jau seniai. Tiesa, nesitikėjau, kad bus taip sudėtinga. Kita priežastis buvo ta, kad šiuo gyvenimo tarpsniu man labai reikėjo kito vėjo, kitos energetikos, galų gale kokios nors šventės. Norėjosi kokio nors naujo užtaiso, naujo parako. Visko gavau su kaupu. Nes šis projektas įtraukė nuo pat pirmos akimirkos.

- Nebuvo abejonių, kad nereikėjo?

- Negaliu pasakyti, kad šiame projekte jaučiuosi labai drąsiai, kad man labai gerai viskas išeina. Bet tokios minties, kad gal nereikėjo, dar nebuvo. Nuovargis yra milžiniškas, bet jis malonus, nes žinai, dėl ko tai darai. Matai rezultatus. Gal jie nėra tokie, kokių norėčiau, bet postūmis į priekį yra. Esu labai savikritiškas žmogus ir man visada atrodo, kad reikia dar daug dirbti. Manau, kad šiame projekte nesulauksiu tokios akimirkos, kai man atrodys, kad pasirodžiau tobulai. Tačiau tai ir nėra mano siekiamybė. Nes nešoksiu taip, kaip profesionalai.

- Esi užsispyrusi?

- Labai. Dėl to net mano draugai sako, kad pristabdyčiau tą savo maksimalizmą šiame projekte. Čia tam ne vieta.

- Šokiai sunku tik dėl fizinio krūvio?

- Ne. Fizinį krūvį galima pakelti. Sunkus kitas dalykas. Iki šio projekto gyvenau savo komforto zonoje - mylimi vaikai, mėgstamas darbas, draugai, artimieji, giminės. Visur jautiesi savo rogėse. Ateini čia, kur viską darai blogai. O aplink tave žmonės, kurie visa tai daro šimtą metų ir yra vienas už kitą geresni. Kai supranti, kad net pirštą pakeli ne taip, yra sunku. Man kiekvienas pažangos žingsnis pasiekiamas juodu darbu.

- Nesijaudini dėl komisijos kritikos?

- Anksčiau juokavau, kad bijau Jurijaus Smorigino komentarų, bet dabar jau nebebijau. Pats baisiausias momentas yra stovėti užkulisiuose, kai už kelių minučių reikės pasirodyti.

- Televizijoje nesi naujokė. Ar naujame sezone bus laida "Mamyčių klubas"?

- Taip. Ji bus atsinaujinusi, šalia auga nauji projektai. Prieš sezoną darysime keletą gražių akcijų, pavyzdžiui, "Vežimėlių paradą". Nors mūsų auditorija yra labai specifinė, bet ji mus žiūri. Jei anksčiau atgalinį ryšį jausdavome kur nors internete, dabar jaučiu bet kur nuėjus.

- Kaip manai, kodėl tiek nedaug laidų skirta šiai auditorijai?

- Nes tam reikia idėjinių žmonių, kurie palaikytų tą idėją ir turėtų, iš ko ją palaikyti. Apskritai tėvystės švietimo prasme esame labai atsilikę. Net latviai yra labiau pažengę, nes jie gauna greičiau žinias iš Skandinavijos.

- Pati auklėdama vaikus vadovaujiesi taisyklėmis ar savo nuojauta?

- Taisyklėmis. Man labai keistas būna kitų mamų pasakymas, kad jos vadovaujasi vien intuicija. Aš tuo netikiu. Taip, intuicija yra labai stipri, o kai gimsta vaikas, ji dar labiau suveši. Bet kaip tu gali nekreipti dėmesio į šimtmečius kauptą žinių bagažą? Aš nekalbu apie sovietmetį, kai buvo tam tikros taisyklės ir jos ėjo prieš gamtą ir natūralų vystymąsi. Bet yra mūsų senelių patirtis, yra viso pasaulio patirtis. Kodėl tuo nepasinaudojus? Juk ne šiaip sau afrikietės prisiriša prie savęs vaikus ir taip ilgai juos nešioja. Taip yra stiprinamas ryšys su vaiku. Kodėl mes negalime prisirišti vaiko ir eiti į kavinę, parodą ar filmą? Dabar po truputį jau iš to krapštomės. Nesakau, kad eiti į kavines yra labai svarbu. Bet kodėl mama, kuri turi mažą vaiką, turi sėdėti namuose? Nuo pat mažų dienų su savo vaiku reikia viskuo dalytis. O jei mes savo vaikus sodiname prie atskiro stalo ir sakome, nelįsk, dabar kalba suaugusieji, tai kokio ryšio mes galime galime tikėtis vėliau?

- Kaip pati pasikeitei gimus vaikui?

- Kaip žmogus, gal nelabai, nes pasiutimo liko pakankamai. Bet pasikeitė požiūris į viską. Atsirado toks atsipūtimas, vertybių permąstymas. Daug kas nuėjo į antrą planą. Gimus vaikams, grįžti prie esmės, prie žmogiškų dalykų. Pradedi galvoti, kas tau iš tiesų svarbu, o kas ne. Dėl to viskas labai supaprastėja. Kiti mano, kad vaikams gimus viskas darosi sudėtingiau, o man atvirkščiai.