Džekas Nikolsonas: "Gyvenk su malonumu"

"Oskarui" nominuotas 12 kartų - tai rekordas kino istorijoje. 3 kartus pelnė šią statulėlę: dukart kaip geriausias aktorius ir kartą už antraplanį vaidmenį. 7 kartus apdovanotas "Auksiniu gaubliu". 1994 m. tapo jauniausiu aktoriumi, kurį JAV kino meno institutas apdovanojo už viso gyvenimo nuopelnus.

Džekui Nikolsonui balandžio 22 d. sukanka 77 metai.

Turi latvių kraujo?

Džonas Džozefas Nikolsonas (John Joseph Nicholson) gimė 1937 m. balandžio 22 d. Naujajame Džersyje. Jo motina Džunė Frensis Nikolson (June Frances Nicholson) buvo airio ir vokietės dukra, šokėja ir dainininkė.

1963 m. Džunė ištekėjo už muzikanto Donaldo Fursilo (Donald Furcillo), italų imigranto, ir po metų pagimdė sūnų. Tačiau su kūdikiu ant rankų grįžo pas motiną. Vaiku rūpinosi senelė Etelė Mei (Ethel May). Džekas augo įsitikinęs, kad ji ir yra jo motina, o Džunė - tik vyresnioji sesuo.

1974 m. 37 metų sulaukusiam Džekui žurnalo "Time" reporteris atskleidė tiesą, tačiau Džunė jau buvo mirusi nuo vėžio 1963 m., o senelė pasaulį paliko 1970 m. Žurnalisto atrastą informaciją patvirtino Džeko teta Lorein (Lorraine). Deja, kaip ir kiti, ji neturėjo žalio supratimo, kas yra Džeko tėvas.

Yra žinoma, kad Džunei asistavo ir latvių kilmės muzikantas Edis Kingas (Eddie King), kurio tikroji pavadė - Edgaras Kiršfildas (Edgar Kirschfeld), emigravęs į JAV 1925 metais. 4-ajame dešimtmetyje jis atidarė savo šokių studiją, ir Džunė tapo viena pirmųjų jo mokinių ir mylimoji. Biografas Patrikas Makgiliganas (Patrick McGilligan) teigia, kad būtent jis galėjo būti Džeko biologinis tėvas.

Universitetas nedomino

Kai mokėsi Manaskvano vidurinėje mokykloje (Manasquan High School), buvo mėgiamas bendraamžių, žaidė krepšinį, vėliau futbolą, rašė straipsnius apie sportą vietiniame laikraštėlyje "The Blue and Gray" ir vaidino mokyklos spektakliuose.

Nikolsonas mokyklą baigė būdamas šešiolikos - metais anksčiau nei turėjo. Nors jo pažymiai buvo geri ir jis galėjo gauti stipendiją, būsimojo aktoriaus universitetas nedomino.

1954 m. Džekas išvyko į Los Andželą, kur jo "vyresnioji sesuo" Džunė turėjo butą. Dirbo žaislų parduotuvėje. Į kino pasaulį įžengė, kai įsidarbino asistentu studijos MGM animacijos skyriuje. Čia, savo laimei, jis buvo pastebėtas prodiuserio Džo Pasternako (Joe Pasternak).

1958 m. Nikolsonas debiutavo paauglių dramoje "Verkšlenantis žudikas ("The Cry Baby Killer"), kurioje vaidino paauglį, klaidingai manantį, kad nužudė žmogų.

Visą 7-ąjį dešimtmetį vaidino tik mažo biudžeto siaubo filmuose.

"Oskarų" lietus

Pirmasis Nikolsono žymus vaidmuo buvo 1969-ųjų klasikiniame filme "Nerūpestingas keliautojas" ("Easy Rider"), kuriame jis suvaidino alkoholiką advokatą Džordžą Hensoną (George Hanson). Aktorius buvo nominuotas "Oskarui" už geriausią antraplanį vaidmenį.

Po metų Nikolsonas sukūrė nepatenkinto buvusio muzikos genijaus vaidmenį filme "Penkios lengvos pjesės" ("Five Easy Pieces"). Už šį darbą jis taip pat buvo nominuotas "Oskarui", paskui ir už dar vieną - filme "Paskutinė detalė" ("The Last Detail").

DUKRA. D. Nikolsonas turi penkis vaikus. Nuotraukoje - su dukra Lorein Brusard.

Nuo tol aktoriaus karjera įsibėgėjo. Jis vėl buvo nominuotas "Oskarui" už vaidmenį Romano Polanskio (Roman Polanski) juostoje "Kinų kvartalas" ("Chinatown") ir gavo "Auksinį gaublį".

1975 m. Nikolsonas gavo savo pirmąjį "Oskarą" bei "Auksinį gaublį" už pagrindinį vaidmenį filme "Skrydis virš gegutės lizdo", paremtame Keno Kesio (Ken Kesey) to paties pavadinimo romanu. Filme pasakojama R. P. Makmerfio (R. P. McMurphy), nusikaltėlio, gulinčio psichiatrijos ligoninėje, istorija.

1980 m. aktorius sukūrė išprotėjusio viešbučio ūkvedžio vaidmenį filme "Švytėjimas" pagal Stiveno Kingo (Stephen King) romaną.

1983 m. aktoriui atiteko antrasis "Oskaras" - už darbą filme "Terms of Endearment".

Devintajame dešimtmetyje Nikolsonas ėmė kurti komiškesnius vaidmenis, tačiau ne ką prastesnius. Jis suvaidino filmuose "Betmenas" ("Batman"), "Raudonieji" ("Reds"), "Geri vyrukai" ("A Few Good Men"), "Kaip bus, taip gerai" ("As Good As It Gets"), už kurį gavo trečią "Oskaro" apdovanojimą.

Vėliau Nikolsono filmografiją papildė filmai "Apie Šmitą" ("About Schmidt"), "Psichoterapija" ("Anger Management"), "Mylėti(s) smagu" ("Something's Gotta Give") ir "Infiltruoti" ("The Departed").

2013-aisiais žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Nikolsonas išeina į pensiją. Šaltinis pranešė, kad Nikolsonui "suprastėjo atmintis ir jis nebegali išmokti scenarijaus žodžių." Pats aktorius to nekomentavo. Jo paskutinis filmas buvo 2010-ųjų romantinė komedija "Iš kur tu žinai?" ("How Do You Know").

Daug moterų ir nežinia kiek vaikų

Vyriausia aktoriaus dukra Dženifer (Jennifer) gimė prieš 50 metų. Jos 1963 m. susilaukė su Sandra Nait (Sandra Knight), kurią aktorius buvo vedęs 1962-1968 m.

Vėliau Nikolsonas 20 metų draugavo su aktore Andželika Hiuston (Anjelica Huston). Santykiai nutrūko, kai aktorius pradėjo romaną su modeliu Rebeka Brusar (Rebecca Broussard).

Nikolsonas ir Briusar niekuomet nesusituokė, tačiau susilaukė dviejų vaikų: 1990 m. - dukters Lorein (Lorraine), 1992 m. - sūnaus Reimondo (Raymond).

Aktorė ir dainininkė Siuzana Enspač (Susan Anspach) tvirtina, kad jos sūnus Kalebas Godaras (Caleb Goddard), gimęs 1970 m., yra ir Džeko sūnus. Oficialiai tėvystė nėra patvirtinta.

1981 m. Nikolsonui dar gimė dukra Hani Holman (Honey Hollmann). Ją pagimdė danų manekenė Vini Holman (Winnie Hollman).

Citatos

Su akiniais nuo saulės esu Džekas Nikolsonas. Be jų - tik storas senis.

Nenoriu, kad žmonės žinotų, koks esu iš tikrųjų. Aktoriui tai nenaudinga.

Nekenčiu patarimų - visų, išskyrus savo paties.

Aš mėgstu klausytis žmonių. Esu pasirengęs pakeisti savo nuomonę, jeigu tik mane įtikinsite.

Laikraščiuose skaitau tik sporto puslapius.

Mano motina niekuomet nesuprato, kaip ironiška buvo mane vadinti kalės vaiku.

Aš nežinau, kas mano tėvas.

Užaugau moterų šeimoje, todėl nepatyriau vyriškų represijų. Jos visada mane skatino ir sakė: "Nesvarbu, ką tu darai, tik pasakyk, kur esi."

Kai mokiausi dvyliktoje klasėje, mane išrinko Klasės optimistu ir Klasės pesimistu vienu metu. Dabar suprantu, kad buvau tik pusiau teisus.

Kai filme suvaidini blogiuką, įgyji tam tikro bebaimiškumo.

Intymumo nebijau, aš juo mėgaujuosi. Nors viešam asmeniui tai neįprasta.

Norėčiau nekreipti dėmesio į kritiką, bet ji man rūpi.

Geriausias gėrimas pasaulyje yra alus. Viagrą geriu tik tada, kai mano lovoje daugiau nei viena moteris.

Jaunystėje, kai dvi tris naktis iš eilės pabūdavau vienas, imdavau rašyti eilėraščius apie savižudybę.

Save pažinti gana sunku. Kai susipažįsti su daugybe kitų žmonių - pasidaro dar sunkiau.

Žvaigždė filmavimo aikštelėje yra tarsi tiksinti bomba. Ją reikia nukenksminti, kad žmonės galėtų prieiti.

Įžymybės per metus sutinka dešimt kartų daugiau naujų žmonių, nei paprastas žmogus sutinka per visą savo gyvenimą.

Nemėgstu valdžios. Man patinka, kai visi stovi ant tos pačios pakylos.

Jau seniai supratau, kad Holivude vienintelis žmogus, už kurį balsuočiau, esu aš pats.

Žinau, kad moku vaidinti. Kitų profesijų, kurioms būčiau gabus, nėra daug.

Manyje daug tuštybės.

Norėjau būti geriausias aktorius. Labai ilgai dirbau su aktorystės technika. Esu patenkintas tuo, kad įdėjau pakankamai pastangų.

Visuomet bijojau, kad per mažai stengiuosi.Visuomet žinojau, kad niekas man nepadės.

Jaudintis pradedu nuo tos akimirkos, kai gaunu vaidmenį. Galvoju apie tai, kaip reiktų jį atlikti, ar sugebėsiu tai padaryti. Tada žengiu į filmavimo aikštelę, ir kai režisierius pasako: "Veiksmas!", jaudulys stebuklingai išgaruoja, aš atsipalaiduoju ir darau tai, ką sugebu, apie nieką negalvodamas.

Nenorėčiau būti aktoriumi, jei negalėčiau būti savimi. Mėgstu kvailioti. Nemanau, kad vaidmenį galima atlikti tik vienu būdu.

Man patinka tūkstančiai aktorių. Kiekvienas iš jų vienaip ar kitaip mane paveikė.

Viena mano mergina kartą man pasakė, kad neverta pyktis su tais, kurių nemyli.

Beveik visi yra pasiryžę išprotėti dėl meilės.

Manote, Dievas žinojo, ką daro, kai sukūrė moterį?

Mano gyvenime buvo etapų, kai jaučiau, kad moterys negali man atsispirti. Dabar nebesu tokios būklės, ir mane tai liūdina.

Neketinu apsimetinėti, kad per visą savo gyvenimą nebuvau niekšas.

Niekuomet neturėjau jokios nuomonės apie santuoką.

Jaunesnė moteris nebūtinai yra mano skonio. Aš senas, ir beveik visos moterys už mane jaunesnės.

Kai buvau mažas, man septyniasdešimtmečiai neatrodė taip, kaip aš atrodau sau dabar.

Nebegaliu viešai "kabinti" moterų. Tokį sprendimą priėmiau ne aš pats. Tiesiog mano amžiaus žmogui tai nebepadoru.

Širdyje vis dar esu pašėlęs.

Nebesinaudoju internetu. Jame tiek daug suknistos pornografijos, kad nebegalėjau išeiti iš namų.

Per pastaruosius aštuoniolika metų niekam neskyriau tiek daug laiko, kiek golfui.

Man patinka menas, jis teikia gryno malonumo. Turiu daug nuostabių paveikslų. Kai į juos pažvelgiu, kaskart pamatau ką nors naujo.

Aš pamišęs dėl sekso. Tačiau seksas - tai ne meilė.

Niekuomet nesiskundžiu savo gyvenimu, bet labai norėčiau turėti sielos draugę.

Mirštame tą akimirką, kai nustojame mokytis.

Dar būdamas jaunas maniau, kad kine yra tik viena tikra tema: mirties baimė. Visos kitos temos tėra transformuotos šios baimės formos: artumo baimė, vienatvės baimė, nykstančių vertybių baimė...

Aš airis. Apie mirtį galvoju visą laiką.

Esu žmogus, įgudęs žiūrėti kitiems į akis.

Aš neturiu mobiliojo telefono.

Mano devizas - "Gyvenk su malonumu".