Driu Berimor: "Gėlės ir širdys - patikimiausi dalykai pasaulyje"

Aktorei Driu Berimor šiandien sukanka 39 metai.

Dosjė

Driu Blait Berimor (Drew Blythe Barrymore) gimė 1975 m. vasario 22 d. Kalver Sityje (JAV, Kalifornija) aktorių Džeidės (Jaid) ir Džono (John) Barimorų (Barrymore) šeimoje. Jos proseneliai Morisas Barimoras (Maurice Barrymore) ir Džordža Driu Barimor (Georgie Drew Barrymore), Morisas Kostelas (Maurice Costello) ir Maja Kostelo (Mae Costello) bei seneliai Džonas Berimoras (John Barrymore) ir Dolores Kostelo (Dolores Costello) buvo aktoriai.

11 mėnesių amžiaus Driu pasirodė televizijos reklamoje.

Kai sulaukė trejų metų, jos CV jau puikavosi 10 reklamų ir 10 televizijos filmų.

Būdama penkerių nusifilmavo kino juostoje "Altered States".

Septynerių metų amžiaus Driu vaidino Stiveno Spilbergo (Stephen Spielberg) filme "Ateiviai".

Kai sukako devyneri, vaidino filme "Naikinanti ugnis". Tuo pat metu išgyveno tėvų skyrybas.

14 metų metė mokyklą.

15 metų padavė teismui prašymą, kad iš jos mamos būtų atimtos motinystės teisės, ir bylą laimėjo.Išleido autobiografiją "Prarasta maža mergaitė".

16 m. susižadėjo su vieno iš Holivudo prodiuserių anūku Lelandu Heivardu (Leland Hayward), bet po kelių mėnesių sužadėtuvės buvo atšauktos.

Sulaukusi 17 m. apsigyveno su muzikantu ir aktoriumi Džeimiu Voltersu (Jamie Walters). Jų bendras gyvenimas truko vienerius metus.

Būdama 19 m., pelnė vardinę žvaigždę Holivudo žvaigždžių alėjoje ir ištekėjo už baro savininko Džeremio Tomaso (Jeremy Thomas). Santuoka truko 3 mėnesius.

20 metų įkūrė savo kino kompaniją "Flower Films".

26 metų ištekėjo už kanadiečio Tomo Gryno (Tom Green). Santuoka truko 6 mėnesius.

2002 m. užmezgė draugystę su "The Strokes" būgnininku Fabricijumi Morečiu (Fabrizio Moretti). Jų santykiai truko penkerius metus.

2005 m. pasirodė dokumentinis filmas "Mano pasimatymas su Driu" ("My Date with Drew".)

2011 m. pradžioje susipažino su dvejais metais jaunesniu aktoriumi ir meno kūrinių prekeiviu Vilu Kopelmanu (Will Kopelman), buvusio "Chanel" generalinio direktoriaus sūnumi.

2012 m. birželį, būdama 37 metų, D. Berimor ištekėjo už V. Kopelmano. Į savo vestuves ji nepakvietė mamos. "Tai buvo tradicinė tuoktuvių su rabinu ceremonija", - sakė aktorė.

2012 m. rugsėjo 26 d. pagimdė dukrelę Oliv Berimor Kopelman (Olive Barrymore Kopelman).

2014 m. sausį išleido fotografijų albumą "Ieškok to visur" ("Find It In Everything").

2014 m. pradžioje įkūrė savo kosmetikos liniją "Flower".

Citatos

Būdama maža labiausiai troškau būti tikra, kad tėvai visada ateis manęs pasiimti iš mokyklos.

Sulaukusi ketverių, maniau, jog privalau dirbti, nes mes neturėsime iš ko sumokėti už butą.

VYRAS. Santuoką su trečiuoju vyru V. Kopelmanu aktorė laiko sėkmingiausia savo gyvenimo dalimi: "Jis nuostabus žydų vyras iš nuostabios žydų šeimos." Driu perėjo į judaizmą ir sako, jog tai suteikė jai ramybės ir džiaugsmo.

Aš leisdavau laiką ne su bendraamžiais, bet su mamos draugais naktiniuose Los Andželo klubuose. Po "Ateivio" mama manimi naudojosi kaip bilietu.

Pirmą kartą alkoholio išgėriau būdama devynerių metų. Rūkyti marihuaną pradėjau dešimties. Kai sulaukiau dvylikos, perėjau prie kokaino. Apie mane galėjai sakyti: "Pažiūrėkite į ją ir auklėkite savo dukras visiškai priešingai."

Aš nelaikau tėvų blogais žmonėmis. Jie paprasčiausiai suklydo: jiems nereikėjo turėti vaikų. Jie tam visiškai nebuvo pasiruošę.

Negalima tikėtis iš žmogaus to, ko jis negali duoti. Jis nekaltas - tiesiog neturi to, ko tu lauki.

Nuoskauda - našta, ji labai apsunkina. Aš to svorio nesitampau.

Nesigraužk, jei per gyvenimą tenka keliauti ne su vėjeliu. Kai bus negera - pakelk galvą: tikrai pamatysi saulės šviesą.

Žinau, kas yra pažeminimas. Nesakau, kad visiems verta tai patirti, bet man vertėjo - kad suprasčiau, jog būtina jausti dėkingumą. Vienintelis jausmas, kurį yra prasmės jausti, - tai dėkingumas.

Iki šiol neturėjau žalio supratimo, kokie turėtų būti vyro ir moters santykiai. Pastaruosius penkerius metus mano gyvenimas nuostabus. Viskas savo vietose.

Aš visada norėjau didelės šeimos, nes niekada jos neturėjau.

Didžiąją savo gyvenimo dalį aš tik dirbau, o tikras gyvenimas buvo antrame plane. Nežinojau, kad galima gyventi kitaip.

Žaviuosi žmonėmis, kurie sugeba balansuoti tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Dabar skiriu sau daugiau laiko. Jaučiu, kad mano norai ir interesai atsidūrė pirmame plane.

Prieš 20 metų, kai buvau 19-os, pasiėmiau mažytį automatinį fotoaparatą ir ėmiau fotografuoti. Tada nebuvo išmaniųjų nei mobiliųjų. Dabar fotografuoju jau profesionaliai. 20 metų fotografavau daiktus, kuriuose mačiau širdies formą. Gėlės ir širdys - patikimiausi, gražiausi dalykai pasaulyje.

Už Vilo tekėjau jau kaip suaugęs žmogus. Tai nebuvo jaunatviška užgaida nei klaidžiojimas tamsoje.

Visada galvojau, kuo nusikaltau, ir ieškojau savo problemų šaltinio savyje. O paskui supratau, kad turiu liautis tai dariusi, jeigu noriu būti laiminga dabar.

Aš tik norėjau šiek tiek sulėtinti savo gyvenimo tempą. Pradėjau viską daryti dėl savęs, o ne dėl kažko kito, ir galiausiai mane aplankė laimė.

Aš pasistengsiu dukrą užauginti taip, kad ji mane suprastų, kad žinotų: nereikia gėdytis savo gyvenimo kelio, jeigu galiausiai jis atveda tave prie dalykų, kuriais tu didžiuojiesi. Buvo taip, kad vaikystėje manimi niekas nesirūpino, gyvenau kaip pakliuvo, aplink mane tvyrojo visiškas chaosas. Nesigailiu dėl praeities, bet pasistengsiu padaryti viską, kas įmanoma, kad Oliv turėtų kitokią vaikystę ir kitokį gyvenimą.

Mano santykiai su mama dabar labai sudėtingi. Mes labai skirtingos, mums nelengva bendrauti, nes ilgą laiką gyvenome kiekviena savo gyvenimą. Ji nebuvo mano vestuvėse su Vilu. Mes kaip dvi suaugusios moterys viską aptarėme ir priėjome išvadą, kad taip bus geriau.

Kažkas mano viduje neleidžia man žiūrėti į savo motiną taip pat, kaip į visus kitus žmones šioje planetoje. Aš buvau priversta nubrėžti ribas. Tikiu, kad mūsų su dukra santykiai bus visiškai kitokie. Aš visada ateisiu jos pasiimti iš mokyklos trečią valandą, tai svarbiausia. Laukti mokykloje - siaubinga.

Gyvenimas mums pateikia įvairiausių kliūčių, bet vaikai niekada neturi bijoti, kad jų tėvai neateis. Jiems reikia ko nors, kuo jie galėtų pasitikėti.

Kai laukiausi trečią mėnesį, skaičiau knygą apie nėštumą, gimdymą ir naujagimio priežiūrą. Ten buvo parašyta: "Jeigu vaisiui trys mėnesiai, dabar jis didumo sulig didele alyvuoge." Taip atsirado mano pimagimės vardas - Oliv.

Aš - šiksa (taip judėjai vadina nežydes savo šeimos moteris. - Red. past.). Dar nesu įšventinta į šį tikėjimą, tačiau Oliv bus auklėjama judėjiškai. Judaizmas yra puiki religija, orientuota į šeimą.

Pirmiausiai aš noriu būti sveika fiziškai ir psichologiškai, todėl manęs nejaudina svoris, šukuosena ir drabužiai. Žinau, kad mano vyras mane myli ne už tai.

Kai mano vyras šypsosi, žiūrėdamas į mane, jaučiuosi gražiausia moteris pasaulyje. Tada esu laiminga.