Donalda Meiželytė: "Pakeitusi kasdienybę numečiau svorio ir pamiršau sielvartą"

Gyvenimo būdą, o gal tiksliau maitinimosi įpročius pakeičiau prieš metus, spalio mėnesį. Apie tokį žingsnį galvojau visą pusmetį, nes jaučiau, kad užsiauginau kuprą, panašėju į tetulę, kad trūksta energijos ir daugiau laiko praleidžiu lovoje nei kažką naudingo veikdama. Pradėjau nuo dalyvavimo LRT projekte „Tikri vyrai“, mėnesiui laiko pasirašiau pabūti Lietuvos kariuomenėje. Nors puškavau kaip garvežys, bet galvojau sau: nieko, tave atves ten į protą, nebus kada gulinėti.

Taip ir buvo. Intensyvi dienotvarkė, svorio ant savęs nešiojimas (automatas, apsauginė liemenė, šalmas, kareiviški batai, gertuvė, šovinių dėklai) varė prakaitą kaip turi būti. Dviejų dienų žygio po miškus metu, pliekiant saulei visi varvėjome iki siūlo galo. Kariuomenėje išmokau daryti mankštą. Atrodo, toks paprastas dalykas. Dabar tą mankštą vis padarau, kai pajaučiu, kad jau reikia sąnarius apšildyti. Po kariuomenės vartojau tokius labai kietus papildus, tiksliau tokį sulčių koncentratą su azoto oksido lašiukais rytais ir omega3 prieš miegą.

Valėsi organizmas, atėjo mintis atsisakyti alkoholio

Net fiziškai jaučiau, kaip valosi organizmas ir išeidinėja iki tol susikaupę skysčiai su visais toksinais, nustojo šalti rankos ir kojos, šypsena atsirado veide savaime. Po trijų mėnesių šių papildų vartojimo man kaip koks savaiminis dalykas atėjo mintis atsisakyti bet kokio alkoholio.

Puikiai visi žinome, kad alkoholis turi labai daug nereikalingų kalorijų, prie jo yra gausiai užkandžiaujama, ir aš, pajutusi, kaip su kiekviena diena gerėja mano savijauta, apimta to azarto lieknėti bei jaustis sveikai atsisakiau svaigalų.

Tėvų netektis: liūdesys, apatija ir antsvoris

Paskutinius metus prieš pokyčius buvau apsileidusi, priaugau svorio, buvau liūdesyje ir apatijoje. Mes eksponuojame sėkmės istorijas, bet pamirštame, kad šiaip sau niekas nenutunka. Netekau per keletą metų abiejų savo tėvų, jaučiausi apgailėtinai negalėdama jiems padėti. Mane apėmė beprasmybės ir bejėgystės jausmas. Savaitgaliais dirbdama tarp žmonių nušvisdavau, o po to visą savaitę su knygomis, kompiuteriu ir savo liūdesiu užsiimdavau tik kažko kramsnojimu lovoje.

Kas baisiausia, juk esu ir šiek tiek apsišvietusi, ir turinti šiek tiek žinių, ir pasidariau hormonų tyrimus, nes svoris gali didėti ir sutrikus hormonų pusiausvyrai, bet pas psichologą bent porai pokalbių ir nenuėjau. Tai man reikia spirti už tai į sėdimąją. Lengva depresija gali ateiti ir keičiantis metų laikams, ir po netekčių, ir šiaip iš niekur nieko. Manau, kad pirmiausia pajutus, jog kažkas sieloje, viduje negerai, tiesiu taikymu eiti pas psichologą, nes net artimiausiems draugams to ne visada pasakysi.

Šeimos džiaugsmas dėl pokyčių

Mano šeima džiaugiasi mano šiuo nauju atgimimu. Džiaugiasi, kad esu laiminga ir net seka mano pavyzdžiu. Va, vakar buvome svečiuose pas dėdę ir tetą Alytuje. Po tėvų mirties jie mus savotiškai įsidukrino, esame trys seserys. Tai teta Danutė su pasididžiavimu pasakė, kad seka mano pavyzdžiu ir taip pat pradėjo kontroliuoti savo svorį, jau neteko 6 kg, o naudoja paprastą būdą - nevalgo po 16 val., ženkliai sumažino duonos vartojimą. Rezultatai - akivaizdūs!

Svarbiausia – atrasti sau sveiką aukso vidurį

Kas yra tas sveikas gyvenimo būdas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai, pagal jo organizmą. Vieniems tai vegetarizmas, bėgiojimas, dietų laikymasis, kitiems – tiesiog mankštelė, kažkokių produktų atsisakymas. Svarbu juk gerai jaustis, turėti energijos ir nenueiti į kraštutinumus, atrasti tą aukso vidurį. Aš valgau lašinius, bet nevalgau miltinių ir pieno produktų. Atsisakiusi alkoholio visai nevartoju ir gazuotų gėrimų. Noriu ko nors saldaus? Prašau - ledų porcija, džiovinti vaisiai, juodas šokoladas.

Kavą ryte saldinu šaukšteliu fruktozės, balinu ryžių pienu, majonezo šaldytuve nėra jau pusantrų metų. Nors ir kaip vilioja kartais akcijos, su dukra parduotuvėje praeiname pro majonezo paletę, paglostome dangtelį ir sakome: „Tau, mažuti, mūsų šaldytuve nėra vietos, vargšeli“. Stengiuosi laikytis principo 1 dalis mėsos, 5 dalys daržovių ar vaisių. Žinia, mėsa rūgština organizmą, daržovės, vaisiai, skysčiai – šarmina. Čia toks kaip žaidimas. Kiekvienas gali pamėginti ir juk niekas už tai per galvą neduos. Pavyzdžiui, vietoj riebios 30 proc. grietinės salotas gardinkite natūraliu jogurtu, sojos padažu apšlakstykite. Paprasta ir daug sveikiau. Kartą per savaitę ar dvi padarykite šventę organizmui ir valgykite vien grikius ar ruduosius ryžius. Nepamirškite, kad limfa nejudinama užpelkėja kaip ir bet koks nejudinamas vandens telkinys. Nueikite į masažą, nusipirkite vibromasažuoklį ir žiūrėdami filmą prajudinkite savo kūną, kad ląstelės paleistų susikaupusius toksinus į limfą, o ši iš organizmo.

Vietoje sporto – daug vaikščiojimo

Elementarus išsirąžymas ryte pabudus – jau yra gėris. Aš nemėgstu sportuoti, tad tiesiog daugiau vaikštau. Vilniuje šaligatviai gerėja, tad vaikščioti yra didžiausias malonumas. Važiuokite ne automobiliu, o autobusu, tuomet jums reikės paėjėti iki stotelės, persėdant iš stotelės į stotelę, tai ir prasivaikščiosite, lipkite laiptais net jei yra name liftas.

Lietuviai apie sveiką gyvenseną žino, tik nedaro

Informacijos apie sveiką gyvenseną yra daug, sėkmės istorijų - taip pat. Gal tik žmonių pasąmonėje dar sunkiai suvokiamas dalykas, kad negali priaugto svorio netekti per tris sekundes, juk auginai jį metų metus, tad ir jį paleisti į laisvę užtruks. Vis dar kankina savo kūnus žmonės dietomis, sukelia stresą savo organizmams, numeta greitai, po to priauga dar daugiau. Čia blogieji pavyzdžiai.

Susidomėjimas sveika gyvensena yra natūralus civilizuoto žmogaus bruožas. Kodėl mes turime tiek ligonių? Nes gyvenimas buvo kitoks. Reikėdavo pamaitinti gausią šeimą, kad visi būtų sotūs, ir keliaudavo į katilus kaime močiutės užauginto paršiuko šonas, bulvės, blynai. Iš to nepritekliaus per šventes būdavo apsiryjama, buvo labai svarbi aplinkinių nuomonė, tad visais įmanomais būdais turėjai rasti tų žirnelių baltai mišrainei. Ar jie turėjo kada bėgioti, mankštintis, kai nuolatos būdavo dirbama.

Už savo kūną atsakome patys, ne valstybė

Aš, nors ir apsidraudusi sveikatą, žinau, kad niekas manimi nepasirūpins, jei sukiušiu. Tai - mano kūnas ir aš už jį atsakinga. Aš, o ne valstybė. Dar likęs ir ilgai liks kai kurių žmonių mąstymas, kad valstybė dėl jų ir už juos viską privalo padaryti. Prisigėriau, šokau nuo lieptelio žemyn galva į tvenkinį, bam, neįgaliojo vežimėlis, ajaja, ojojoj, valstybe, dabar manimi pasirūpink. Geriu, rūkau, tunku, bam, ligų maišas atsidaro, ajajaj, ojojoj, valstybe, dabar man padėk. O ta valstybė esame mes visi ir labai gaila, kad mūsų tarpe dar apstu piliečių, kaip mano mama sakydavo - degradų išoperuotom smegenim.

Kiekvienas turėtų įsiklausyti į savo organizmą

Palinkėčiau kiekvienam įsiklausyti į savo organizmą ir save mylėti. Visi prieš Naujuosius metus duoda sau pažadus, tai nedarykite to, nereikia pažadų, reikia pirmojo mažo žingsnelio. Pasirinkite vieną smulkmenėlę, kuri nesutrikdytų visos jūsų šeimos rutinos. Pasitarkite su namiškiais, veikite kartu kaip komanda, žaiskite. Tas sveikuoliškas žaidimas gali tapti norma ir kasdienybe. Pavyzdžiui, susitarkite, kad vietoje riebių padažų bus natūralus jogurtas su soja arba kad keičiate makaronus grikiais arba gazuotus gėrimus pakeiskite sultimis, natūraliomis iš ūkininkų, juk tiek obuolių sulčių dabar prispaudžia, ypač skanios obuolių ir spanguolių, obuolių ir bruknių, jas kaip atsigėrimą praskiedi vandeniu ir mažai kalorijų ir atsigaivinimas, ir sveikata.

Pasakysiu taip, jei jūs mylite savo artimuosius ir norite jiems dovanoti dovanas, tai didžiausia dovana jiems bus, jei jūs būsite sveikas ir gyvybingas. Pasirūpinkite savimi, savo sveikata ne tuščiomis papildų kapsulėmis, kurias tą pačią dieną nuleidžiate tualete, o sveika gyvensena. Skirkite laiko sau, tuomet jūs būsite patenkinti, neįsitempę ir sveiki, o tai juk didžiausia dovana, kokią tik gali padovanoti sau ir savo artimiesiems.