"Dievo motinos ir kūdikio" sugrįžimas į Šiluvą

Mus pasitiko 94-erių metų Šiluvos monsinjoras Eduardas Simaška. Parapijiečiai itin pagarbiai atsiliepia apie šį prakilnų bei dvasingą žmogų, kunigaujantį šešiasdešimt septynerius metus.
"Pirmoji katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo pastatyta čia, Šiluvoje, 1457 metais. Jos fundatorius - dvarininkas Petras Gedgaudas; reikia manyti, jog į tą bažnyčią jis ir atvežė nežinomo autoriaus paveikslą. Manoma, jog tai Marijos Madzijorės bazilikos, esančios Romoje, paveikslo kopija, - pasakoja monsinjoras. - Prie jo pasimelsti atvažiuodavo žmonių net iš Rytprūsių, kur vyravo protestantizmas. Paskui ta bažnyčia sudegė, bet paveikslą žmonės išgelbėjo. 1500 metais toje pačioje vietoje buvo pastatyta kita medinė bažnyčia. Kuomet vyko reformacijos judėjimas, Šiluvos dvaro savininkai priėmė protestantizmą, ir kalvinistai tą katalikų bažnyčią nugriovė. Toj vietoj liko plikas laukas ir didelis akmuo. Ir va, katalikų kunigas, kad relikvija nebūtų sunaikinta, paveikslą su bažnyčios žemės dokumentais įdėjo į metalinę dėžę ir užkasė į žemę. Aštuoniasdešimčiai metų!"

Po Marijos apsireiškimo

"1608 metais, rugsėjo 8 d., vaikams ganant gyvulius, ant minėto akmens pasirodė šviesi, labai graži moteriškė su kūdikiu rankose. Ir ji verkė. Vaikai išsigando, nubėgę pasikvietė kalvinistų katechetą, o tas, Ją pamatęs, klausia: "Ko verki?" Ji pasakė: "Čia buvo garbinamas mano sūnus, o dabar - gyvulių ganykla".
Po šio pasirodymo žmonės ateidavo prie akmens melstis. Kai vienam šimtamečiui, aklam žmogui, pasakė, jog čia pasirodė kažkokia dangiška asmenybė, jis iškart suprato, jog tai buvo Dievo motina. Kai akląjį nuvedė prie akmens, atgavo regėjimą; pirmas stebuklas. Ir jis dar prisiminė, kad po akmeniu užkastas paveikslas, pradėjo ieškot - ir surado. Tuomet iš vyskupijos kurijos Varniuose atvažiavo kunigai, pradėjo tyrinėt, prisaikdinę klausinėti liudytojus, todėl, kad Bažnyčia neskuba tokių pasirodymų pripažinti. Visgi 1608-ųjų Marijos pasirodymas buvo pripažintas, ir katalikai per teismą 1622-ais atgavo žemę, jie pakilo, ir prasidėjo Žemaitijoje katalikybės atgimimas... Prie to akmens buvo pastatyta iš sykio nedidelė koplyčia, paskui didesnė, ji stovėjo iki praeito šimtmečio pradžios, o paskui, 300 metų jubiliejui nuo Marijos pasirodymo, pradėta statyti dabartinė koplyčia, apie 1912 metus pašventinti jos pamatai. Prasidėjus I Pasauliniam karui, statyba nutrūko, ir koplyčia baigta tik 1924 metais.
Marijos apsireiškimas Šiluvoje buvo pripažintas pirmuoju Dievo motinos pasirodymu Europoje. Ankstyvesnis Dievo motinos pasirodymas įvyko Meksikoje, Gvadelupėje - 1579 metais, vėliau, 1858 metais - Lurde. 1917 metais Portugalijoje, Fatimos mieste, trims vaikams Marija rodėsi pusę metų, kiekvieno mėnesio 13-ą dieną. Šiam įvykiui pagerbti Šiluvoje kiekvieno mėnesio tryliktą dieną vyksta iškilmės. Atvažiuoja vyskupai, kunigai, minios žmonių."
Nenusakomai skaidri tyla ir ramybė tvyrojo koplyčioje, kurią iš abiejų šalių sergėja akmeniniai angelai. Prakalbinau čia sutiktą šiluviškę Joaną Paulikienę. 1975 metais tarybinėje armijoje tarnaujantį vieną iš keturių jos sūnų sunkiai sužeidė į nugarą. Gydytojai teigė, kad dešinės rankos jis nevaldys. "Meldžiausi mūsų Motinai užtarytojai iš visos širdies, užpirkau mišias. Ir po pusės metų suriesta į ragą sūnaus ranka atsitiesė. Daugybę kartų kreipiaus į Mariją, ir mano šeši anūkai auga sveiki", - pasakojo moteris. Gražiausios Šiluvos sodybos šeimininkė Michalina Samaitienė pasakojo girdėjusi apie stebuklingus išgijimus iš savo tėvų lūpų. "Šliūbą" ėmiau Šiluvos bažnyčioje, ir mano santuoka buvo laiminga. Prieš gimstant vaikeliui, jį krikštijant, meldžiamės priešais Dievo Motinos paveikslą", - pasakojo moteris. Pasirodo, ilgus metus dirbdama akušerės padėjėja, Michalina priėmė aibę naujagimių, krykščiančių gyvų stebuklų.