Koncerno "Achemos grupė" įmonių Klaipėdoje vardu klaipėdiečiai kviečiami pareikšti užuojautą: AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) administracinio pastato (J. Zauerveino g. 18) pirmojo aukšto fojė yra knyga, kurioje užrašytos mintys bus perduotos velionio šeimai. Pasirašyti galima nuo 8 iki 17 val.
"Baigėsi tam tikra epocha"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Tai didžiulis sukrėtimas. Asmeniškai B. Lubį pažinojau kaip Klaipėdos universiteto tarybos pirmininką, galbūt šiek tiek mažiau kaip vieną ryškiausių Lietuvos verslo atstovų. Manyčiau, kad šio žmogaus išėjimu baigiasi tam tikra epocha. Šitas žmogus - ypač plačios erudicijos. Visuose baruose, kur tik jis reiškėsi, buvo kompetencijos, įsigilinimo į problematiką, išminties ieškant sprendimų ir galiausiai juos randant pavyzdys. Man, kaip merui, teko tikrai ne taip daug bendradarbiauti ir bendrauti dalykiniame kontekste, tačiau net ir iš tos nedidelės patirties galiu pasakyti, kad jis pasižymėjo ypatinga įžvalga ir gebėjimu rasti sprendimus, atrodytų, beviltiškose situacijose. Tai tiesiog žmogus, kurio pavardę būtų galima drąsiai laikyti garbingo, sąžiningo ir perspektyvaus verslo sinonimu arba simboliu Lietuvoje. Manau, kad jo reikšmė ir įtaka Lietuvos verslui bei politiniam gyvenimui bus įvertinta tik prabėgus kažkuriam laikui.
"Klaipėdos problemos jam nebuvo svetimos"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto tarybos narys, buvęs miesto meras
Taip jau išėjo, kad mano, kaip mero, kadencijos pradžia prieš gerą dešimtmetį sutapo su B. Lubio atvykimu į Klaipėdą. Kai dirbau miesto vadovu, iš tiesų labai daug teko bendrauti ir labai gerai pažinti šitą žmogų. Jis buvo labai konkretus, dalykiškas, sugebėjo išspręsti daug miestui svarbių problemų. Sunku net jas išvardinti. Pirmasis mūsų bendras projektas buvo miesto jubiliejinė šventė. Jis ėmėsi iniciatyvos suburti verslo žmones, kad ši data būtų paminėta. Taip B. Lubys parodė savo meilę miestui. Nors pats buvo atvykėlis, tapo tikru klaipėdiečiu ir Klaipėdos problemos jam nebuvo svetimos. Per 10 metų susitikimų ir diskusijų buvo labai daug. Viskas buvo sprendžiama dialogo būdu, o ne spaudžiant vienas kitą. Nedrįsčiau pretenduoti į labai artimų draugų ratą, tačiau tikrai bendravom labai daug ir miesto klausimais, ir privačiuose susitikimuose. Jis buvo labai šiltas ir puikus žmogus. Tikrai labai gaila. Juo labiau kad dar buvo galima daug darbų nuveikti.
"Didis žmogus visomis prasmėmis"
Kęstutis LINKUS, verslininkas, buvęs Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Labai artimai nebendravome, tačiau teko susipažinti tuo laikotarpiu, kai buvau Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas. Nors susitikti ir netekdavo labai dažnai, bet susidariau pačią geriausią nuomonę. Apie B. Lubį galima kalbėti daug ir įvairiai - kaip apie politiką, buvusį Vyriausybės narį, verslininką. Tiktai geriausi atsiminimai. Manau, kad netekome rimto, gabaus verslininko, korektiško žmogaus. Gal ne visiems patikdavo jo sprendimai, nuomonės ar pasisakymai, bet, mano nuomone, jis buvo didis žmogus. Visomis prasmėmis.
"Dėmesingas visiems"
Arūnas PASVENSKAS, AB "Klaipėdos kartonas" generalinis direktorius, buvęs Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Aš manau, kad tai toks asmuo, kuris sugebėjo suderinti ir verslo, ir žmogiškuosius interesus. Man atrodo, kad nežiūrėdamas į tai, jog verslas yra didelė ir žiauri kova, jis sugebėdavo ir paprastiems žmonėms, ir mažiems bei dideliems verslininkams būti vienodai dėmesingas.
"Sunku bus rasti kitą tokį žmogų"
Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Su B. Lubiu teko šiek tiek pabendrauti per pastaruosius pusantrų metų, nuo tada, kai tapau Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentu. Tai tikrai vienas iš geriausių, stipriausių Lietuvos verslininkų. B. Lubys buvo ne tik verslininkas, bet ir tas, kuris labai daug laiko ir jėgų skyrė verslo aplinkos gerinimui. Jo mirtis - didžiulė netektis visiems verslininkams. Tokio išsamaus, efektyvaus vadovavimo, tokio žmogaus, kuris tai sugebėtų, šiuo metu nesimato. Sunku bus rasti žmogų, kuris jį pakeistų.
"Verslas neteko rūpestingo tėvo"
Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas
Lietuva neteko iškilaus verslininko, be jokios abejonės labai svarbaus šalies ekonomikai žmogaus. Bent jau versle, manau, kurį laiką mes jausime nemenką netektį, nes šis žmogus buvo ta institucija, kuri padėdavo diskusijoje su valdžios struktūromis - tiek rengiant įstatymus, tiek organizuojant palankesnes sąlygas verslui Lietuvoje. Verslas Lietuvoje už B. Lubio nugaros iš tikrųjų jautėsi kaip už rūpestingo tėvo nugaros. Buvo saugu. Jis mokėjo išklausyti ir argumentuotai išdėstyti savo pozicijas. Verslui ir ekonomikai tai be jokios abejonės didžiulė netektis. Taip pat didelė netektis visiems tiems, kurie naudojosi plačia jo širdimi. O tie, kurie pažinojo jį asmeniškai, žino, jog jis išties buvo šiltas ir malonus žmogus.
"Įžvelgė uostamiesčio svarbą"
Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Mus paliko neeilinė asmenybė, labai šiltas, nuoširdus, Lietuvai atsidavęs žmogus, kuris savo energija ir entuziazmu įkvėpdavo aplinkinius. B. Lubys suvaidino labai svarbų vaidmenį po nepriklausomybės atgavimo plėtojant Lietuvos pramonę. Pats būdamas gamybininkas, inžinierius, įžvalgus ir realijas suvokiantis tuometinis premjeras, jis mąstė apie Lietuvos ekonomikos stiprinimą, pramonės galimybes eksportuoti produkciją bei importuoti žaliavas, naujas eksporto rinkas, nes buvo laikas, kai reikėjo perorientuoti gamybą ir produkcijos realizavimą iš Rytų į kitas pasaulio rinkas. Todėl ir siekis plėtoti Klaipėdos uostą, steigti specializuotas uosto krovos kompanijas buvo vienas iš svarbiausių jo keltų transporto-tranzito valstybės kūrimo tikslų.
Klaipėdą B. Lubys laikė ypač svarbiu Lietuvai regionu ekonominiu požiūriu. Jis įžvelgė uostamiesčio potencialo svarbą ir konkrečiai prisidėjo prie jo puoselėjimo, uosto konkurencingumo stiprinimo. Jam rūpėjo ir kvalifikuotų specialistų rengimas, todėl didžiulio jo dėmesio sulaukdavo ir Klaipėdos universitetas.
Didžiulis nuopelnas, kad jis sugebėjo suburti Lietuvos pramonininkus, kad dirbdami kartu būtumėme vieningi, galėtume atsispirti išorės jėgoms, taptume konkurencingi tarptautinėse rinkose ir kurtume perspektyvią pramonę ateičiai.
Jis buvo puikus pavyzdys, kaip reikia gerbti žmogų, branginti kiekvieną darbuotoją, kolegą, ieškoti kompromisų, susitarimų ir santarvės tarp įvairių bendruomenių.
Apskritai B. Lubio siekis buvo tvirta Lietuvos ekonomika bei aukšta ir brandi politinė kultūra. Esu įsitikinęs, kad visos B. Lubio mintys ir darbai turės sekėjų ir mes darysime bei dirbsime taip, kaip jis mus mokė. Šviesus B. Lubio atminimas visuomet išliks Lietuvos pramonininkų, klaipėdiečių, visų, kam teko laimė jį pažinoti, mintyse, širdyse ir darbuose.
"Žmonės - didžiausia vertybė"
Antanas VINKUS, Neringos meras
Tai didelė netektis Lietuvai. Didelė netektis ne tik Lietuvos, bet ir už šalies ribų esantiems pramonės ir verslo žmonėms. Nemažai dešimtmečių turėjau garbę ir galimybę bendrauti su šia iškilia, garbinga asmenybe, labai mylėjusia savo šeimą, Lietuvą tėvynę, bendraminčius ir draugus. Nors ir gerai žinojau jo asmenybės žavesį, tačiau visad buvau maloniai stebinamas jo tvirtos mąstymo logikos, profesinės erudicijos įvairiuose jam likimo vingių skirtuose darbo baruose. Visas jo gyvenimas buvo aktyvi veikla. Jis dažnai sakydavo, jog jei prieš nosį užsitrenkia vienos durys, kurios nors kitos būtinai atsivers, tik nereikia per ilgai užsižiopsoti į užsidariusias. B. Lubys visada siekdavo, kad sprendžiant visuomenės problemas būtų kuo mažiau nepasitikėjimo, blaškymosi ir konfliktų. Jo gyvenimo filosofijoje žmonės buvo didžiausia vertybė ir svarbiausias politikos tikslas, esmių esmė kalbant apie Lietuvos vietą Europos šalių bendrijoje ir žiniomis pagrįstoje pasaulio ekonomikoje.
Bronislovas Lubys ( 1938 10 08 - 2011 10 23 )
Kokia trumpa šio žmogaus pavardė ir koks talpus daugiasluoksnis gyvenimas, Lietuvos žemėje palikęs gilią žingsnių brydę ir ryškų asmenybės šviesos srautą!
BRONISLOVAS LUBYS. Valstybės pilietis, tautos žmogus - Nepriklausomos Lietuvos verslo epocha. Bet pirmiausia jis buvo plungiškis, šios bendruomenės narys ir globėjas. Didis Žemaitijos krašto vyras, siekęs mokslo aukštumų, visą gyvenimą tobulinęs savo žinias, kūrybine energija bei erudicija praturtinęs šiandienos visuomenės istoriją.
Bronislovas Lubys gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje, prekybininkų Stefanijos ir Apolinaro Lubių šeimoje. Mokydamasis Plungės vidurinėje mokykloje domėjosi tiksliaisiais mokslais ir pasirinko šios srities studijas. 1958 m. B.Lubys įstojo į Kauno politechnikos institutą Cheminių technologijų fakultetą ir 1963 m. gavo neorganinių medžiagų inžinieriaus- technologo diplomą.
Begalinis darbštumas ir kryptinga pilietinė veikla šį žmogų padarė Lietuvoje ir pasaulyje atpažįstamu verslo simboliu, dažnai sutapatinamu su šalies pramonės laimėjimais ir patirtimi. Jis buvo ekonomikos ambasadorius, jo išmintis įvertinta ir pripažinta toli už mažos šalies ribų. Tai patvirtina Bronislovo Lubio titulai: Technikos mokslų daktaras, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino, Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordino, Estijos II laipsnio Balstosios žvaigždės ordino, Lenkijos Respublikos komandoro kryžiaus ordino kavalierius, Tarptautinės Petro Didžiojo premijos laureatas, Rusijos Lomonosovo vardo premijos laureatas, Rusijos Federacijos Technologinių mokslų akademijos užsienio narys - akademikas, Kauno Technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto garbės daktaras. Už pastangas kurti modernią gamybą. jam suteiktas Respublikos nusipelniusio inžinieriaus Garbės vardas.
Atskira biografijos skiltis apima Bronislovo Lubio praktinį profesinį darbą, susietą su Jonava, vėliau - su daugeliu Lietuvos įmonių nuo Klaipėdos iki Druskininkų. Jis prisiėmė atsakomybę už tūkstančius darbuotojų, stiprindamas Lietuvos ekonomines galias paveikė daugelio įmonių raidą.
Pradėjęs dirbti 1963 -aisiais, po metų, kai buvo pradėta azoto trąšų gamyba Jonavoje, jis buvo vienas aktyviausių šios pramonės šakos vystytojų. Dirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau - generaliniu direktoriumi, plėtė gamybą, diegė mokslo ir technologijų naujoves. Energingo lyderio darbo rezultatas - 1979 m. Jonavoje pastatyta didžiausia Baltijos valstybėse trąšų ir chemijos produktų gamybos įmonė.
Kartu su gamybos valdymu B. Lubys derino mokslinę veiklą: apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją, o 1993 m. gavo Technikos mokslo daktaro laipsnį. Jis yra daugiau nei aštuoniasdešimties išradimų autorius, taip pat LR mokslinės techninės premijos laureatas. Nuolat rūpinosi studijų kokybe, steigė stipendijas studentams, skatino mokslo įstaigas rengti specialistų pamainą pramonės įmonėms.
1994 m. valstybinę įmonę "Azotas" reorganizavus į akcinę bendrovę "Achema", B. Lubys buvo išrinktas bendrovės valdybos pirmininku ir prezidentu. Nuo 2001 m. ėjo koncerno "Achemos grupė" prezidento pareigas.
Iš pradžių jungęs kelis pagrindinius verslus, šiuo metu Koncernas "Achemos grupė" valdo daugiau kaip 30 įmonių , kurios dirba chemijos pramonės, logistikos, transporto ir krovos, energetikos, žiniasklaidos, leidybos-reklamos ir kitose srityse.
B. Lubys savo veikla įspaudė ženklus ir Lietuvos politiniame gyvenime. Lietuvai siekiant nepriklausomybės, jam buvo parodytas didžiulis visuomenės pasitikėjimas. 1989 m. B.Lubys buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatu; 1990 m. - Aukščiausios tarybos - Atkuriamojo Seimo nariu.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto Signataras 1992 m. tapo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju, 1992 - 1993 m. ėjo Ministro Pirmininko pareigas. 1993 m. B. Lubys išrinktas Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentu ir ėjo šias pareigas, kol sustojo jo tauri širdis.
Netekome iškilios asmenybės, ėjusios priekyje ir regėjusios Lietuvą tvirtesnę ir gražesnę, netekome artimo ir išmintingo žmogaus, patarėjo, bičiulio, kolegos.
Velionis pašarvotas LR Mokslų Akademijos salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius)
Lankymas antradienį nuo 11 iki 21 val.
Trečiadienį 11 val. B.Lubys bus išlydėtas į Plungę. Laidotuvės planuojamos 16 val. 17 val. - Šv. Mišios vyks Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Rašyti komentarą