Brolis Bernardas: "Kiekvienam patarnavau su džiaugsmu"

Juk aš atlieku ne administracinę pareigą, o savo gyvenimu liudiju maldą.

Ar yra buvę, kad atsisakytumėte palydėti į paskutinę kelionę krikščionį?

Nėra buvę. Visi žmonės, su kuriais lemta tame pašaukime susitikti, man yra gražūs gyvenimo pavyzdžiai. Kiekvienam patarnavau su džiaugsmu. Nors buvo ir labai sunkių, sudėtingų atvejų, bet aš juos priėmiau kaip pašaukimo galią.

Kokie atvejai - sunkūs ir sudėtingi?

Kai žmonės paviršutiniškai dalyvauja apeigose. Tada jaučiu dar didesnę atsakomybę ir pareigą šildyti, padėti tiems žmonės suvokti maldos gyvenimą.

Kritiniai - tragedijos atvejai, kai miršta jauni žmonės, vaikai. Į tai žiūriu jautriau.

Bažnyčios kanonai draudžia su religinėmis apeigomis laidoti žmogų, kuris nebuvo tikintis. Kaip tai patikrinti?

Turiu patarnauti kiekvienam krikščioniui, laikydamasis bažnyčios nuostatų ir kanonų. Tikroji pašaukimo esmė - ne atmesti, o dar labiau prisiliesti, kai žmogus tolimesnis Dievui. Negaliu patikrinti ir pamatuoti žmonių tikėjimo, man brangus kiekvienas mirusysis ir jo artimieji. su meile ir gailestingumu žvelgiu į savo tarnystę.

Teko girdėti, kad pranciškonai vienuoliai laidoja žmones nemokamai. Kiek kainuoja jūsų patarnavimas?

Mano patarnavimas kainuoja gerumą. Kiekvieno žmogaus teisė aukoti bažnyčiai. Tai mes priimame kaip padėką, bet nėra nustatytos kainos už palaidojimą.

Man nesvarbu, ar mirusiojo artimieji pasakys ačiū, ar nepasakys, mano pašaukimas - patarnauti kiekvienam. Tai yra pranciškoniška lygiava.

Kaip vertinate kretingiškių pripažinimą?

Labai vertinu žmonių pasitikėjimą ir pripažinimą. Nesureikšminu, kad jis skirtas man už patarnavimus žmonėms laidotuvių metu. Manau, kad tai yra visuomeninis visos pranciškonų brolijos dvasinio, švietėjiško, pedagoginio, kultūrinio darbo įvertinimas.

Malonu, kad tai ir mano jautrumo, atjautos įvertinimas. Jautrumo žmonių skausmui, atjautos mokiausi iš mamos, kuri buvo medikė. Jai esu dėkingas ir už tai, kad gana sunkiais sovietmečio laikais auklėjo mane krikščioniškai. Mūsų šeima buvo disidentinė, tačiau nebijodami ir nesislapstydami ėjome į bažnyčią, kuri mokė mane tikėjimo pažinimo.

Maloniai sutikote su mumis bendrauti. Ar jums negalioja draudimas duoti interviu be vyskupo leidimo?

Aš atstovauju pranciškonų brolijai ir jos atsiklausiau. Brolija laimina mano interviu. Man asmeniškai ramu dėl kiekvieno pasakyto žodžio. Aš tikiu jūsų darbu, atsakomybe ir žurnalistine etika.

"Žmonės fantazuoja, nes nori pakenkti kunigui"

Vakar "Vakarų ekspreso" straipsnyje "Sunkią valandą - patyčios ir lupikavimas" aprašytą situaciją - klaipėdiečių skundą dėl Veiviržėnų kunigo Česlovo Degučio elgesio laidotuvių metu - Telšių vyskupas Jonas Boruta vadina prasimanymu ir Bažnyčios įstatymų nežinojimu.

Bažnyčios autoriteto paprašėme pakomentuoti kai kuriuos šios institucijos kanonus ir buhalterijos aspektus.

Ar Bažnyčioje egzistuoja konkretūs įkainiai už patarnavimus? Kodėl skirtingose bažnyčiose jie skirtingi ir žmonėms nežinomi? Kiek kainuoja, pavyzdžiui, šv. mišios?

Mišios nekainuoja, tai yra auka, iš kurios išlaikomi kunigai. Žmonės įsivaizduoja, kad kunigai kažkokius atlyginimus gauna. Kunigai gali laikyti iki trejų šv. mišių per dieną, tačiau tik vienerių užmokestį gali sau pasiimti. Pinigai, gauti už kitas mišias, eina bendriems bažnyčios reikalams į kuriją. Gautą auką kunigas gali paimti savo pragyvenimui. Jeigu žmonės mano, kad 10 litų už mišias turi užtekti, suskaičiuokit, kiek susidarys per mėnesį.

Paklauskite, kiek per laidotuves žmonės išleidžia pietums ir alkoholiniams gėrimams? Kiek orkestrui sumoka ir kiek vargoninkas turi groti? O dabar kunigai dažnai per kelias parapijas važinėja ir už kelią dar turi susimokėti. Yra sudėtinga.

Ar kunigas turi teisę pasakyti konkrečią sumą, kiek kainuoja šv. mišios?

Lietuvoje yra nustatyta 100 litų orientacinė laidotuvių kaina. Šie pinigai - už šv. mišias, duobės pašventinimą, vargonininko, zakristijono, valytojos ir kitas paslaugas. Kainuoja ir žvakės, elektra. Ne per laidotuves orientacinė šv. mišių kaina - 30 litų.

Kunigas turi taip ir pasakyti, kad žmonės orientuotųsi, tačiau reikalauti pinigų jis negali. Tai priklauso nuo situacijos - vargšas bus ir už dyką palaidotas, o turtingesni žmonės gali ir daugiau sumokėti.

Į "Vakarų ekspresą" kreipėsi žmonės, kuriuos papiktino tai, kad per laidotuves, kunigas už savo paslaugas paprašė 100 litų. Be to, vargoninkas paprašė 25 litų už grojimą ir 15 litų už zakristijono paslaugas, nors jis tik grojo vargonais ir kunigui nepatarnavo.

To negali būti. Negali vienu metu tas pats žmogus ir vargonuoti, giedoti, ir kunigui patarnauti. Fiziškai taip neišeina. Kad taip būtų reikia su piktosiomis dvasiomis reikalų turėti. Tie žmonės akivaizdžiai nori pakenkti kunigui, todėl sufantazavo. Jais negalima tikėti. Tai rodo šitų žmonių negerą valią.

O gal bažnyčioje - netvarka?

Ne. Bažnyčioje - tvarka. Taip nėra. Turėjo būti du žmonės, tik gal vienas paėmė pinigus.

Liudytojai teigia, kad nebuvo dviejų žmonių, tikinčiosios moterėlės kunigui patarnavo.

Taip nebūna. Moterėlės negali eiti prie altoriaus. Žmonės sufantazuoja situaciją, kad būtų išvaizdžiau.

Bet tai gali paliudyti visi laidotuvių dalyviai. Kodėl jūs neigiate?

Taip negali būti. Matyt, kokia grupė turėjo kokį konfliktėlį, ko nors kunigas nepadarė, ko jis negali padaryti pagal bažnytinius įsakymus. Ir prasidėjo kerštavimas.

Be to, kunigas reikalavo atskiro automobilio nuvažiuoti iš bažnyčios iki kapinių, nors matė, jog žmonės važiuoja labai susispaudę.

Galbūt kunigas turėjo dar vienerias laidotuves iškart po tų ar krikštą, ar katechetinius užsiėmimus su vaikais - jis negali tiek ilgai būti kapinėse, kiek žmonės nori. Jį reikia greitai parvežti, kad kitiems žmonėms nereikėtų laukti. Normalūs bendruomenės nariai tai turi suprasti. Kunigų yra mažai.

Kokios bažnytinės nuobaudos ir už ką taikomos kunigams?

Už bažnyčios kanonų pažeidimą kunigui skiriamos rekolekcijos, jis gali būti pažemintas pareigose, arba netgi gali būti suspenduota jo kunigystė. Pavyzdžiui, jeigu jis su bažnytinėmis apeigomis palaidos netikintį, savižudį. Dažniausiai konfliktų kyla su tais žmonėmis, kurie yra toli nuo bažnytinio gyvenimo, nesupranta jo situacijos ir nežino bažnytinių įstatymų.

Ar neatsitinka taip, kad tokie konfliktai ir nepritraukia žmonių prie Bažnyčios?

Bažnyčia neužsiima žmonių pritraukimu ar atbaidymu nuo savęs. Ji rūpinasi žmonių vedimu į amžinąjį gyvenimą. Bažnyčios tikslas - kad žmonės pasiektų amžinąją laimę. Praėjo masinės Bažnyčios laikai. Bažnyčia turi visiems, net tiems, kurie toli nuo jos, liudyti Dievo žodį ir raminti sąžinę. Bažnyčia liudija tai, ko ji negali keisti, kas ateina iš Dievo. To kiekvienam žmogui labai reikia.

Kartais tai išeina gražiai, kartais įvyksta susikirtimas. Bet kai viskas atvėsta, žmogus pamato, kad reikia keistis, pasitempti. Ir kunigui to paties reikia, gal jis ne tokia forma Dievo ir Bažnyčios mokymą perteikė. Visų žmonių galutinis tikslas yra išganymas.