Boleslovas Danušis: "Svajonių laivas turi plaukti..."

2015-08-29 10:01

Karštą rugpjūčio vakarą klaipėdiečių Danušių atžalos su atžalėlėmis susirinko į būrį: senelis Boleslovas užbaigė ištisus trejus metus trukusį kruopštų darbą, tad vyresnėlis sūnus Dainius su džiaugsmu bei pasididžiavimu surengė iškilmingą jo prezentaciją.

Neišmanantis konstruktorių amato ir meno, savo rankomis nepadaręs nieko panašaus žmogus, neatidžiai pažvelgęs į šį kūrinį, galėtų pagalvoti: kas čia tokio - gražus žaislas, ir tiek. Net pats jo autorius Boleslovas Danušis kuklinasi: "Ką jūs čia apie mane pasakosite... Yra tokių konstruotojų, kurie ohoho kokius modelius padaro... jachtas, lėktuvus su reaktyviniais varikliais..." Tokius pagaminti jau tūkstančius eurų kainuoja, o 69 metų B. Danušis medžiagas savo kūriniui dažniausiai pirkdavo "borochlo" parduotuvėje. Kiekviena, net mažiausia modelio detalė yra pagaminta jo rankomis. Ilgai trukęs preciziškas darbas jau baigtas, ir rezultatas tikrai nepaprastas: laivas plaukia, jis - tikras.

"Svitzer Mars"

Priešgaisriniai uosto vilkikai "Svitzer Mars" Baltijos laivų statykloje pradėti gaminti 2003 metais. Tokie laivai, pasak B. Danušio, gali gesinti gaisrus objektuose, esančiuose ir ant vandens, ir krante, aptarnauti naftos ir dujų platformas, atlikti buksyravimo darbus nedideliais atstumais jūroje. Realaus "Svitzer Mars" ilgis - 30,3 metro, plotis - 11,5 metro, grimzlė - 4,8 metro. Sveria per 420 tonų. Gali pasiekti 13,6 mazgo greitį.

Išskyrus gabaritus ir greitį, B. Danušio sukonstruotas "Svitzer Mars" atitinka visus realius techninius parametrus. Jis turi ir veikiančius variklius, ir sukiojamus laivagalio sraigtų kreipiamuosius antgalius, purškiančius vandenį, ir šviečiančius prožektorius...

Kai "Svitzer Mars" modelis, valdomas radijo bangomis, skrodė skersai išilgai baseino, pokalbininko pirmiausiai paklausiau, kodėl žmogus skiria dalį savo gyvenimo metų, kruopštaus triūso diena iš dienos, iki sutemų, dėl šios akimirkos: kai savo kūrinį paleidžia plaukti. "Sunku paaiškinti... Tokia mano prigimtis, tokia aistra..." - sakė konstruotojas.

Su žmona Audrone - 45 metus kartu. AUTORĖS nuotr.

45 metai laivų statykloje

B. Danušis 45 metus išdirbo Baltijos laivų statykloje - nuo 1968-ųjų. Jo darbo sritis buvo gamybinių-techninių sistemų priežiūra. Teko rūpintis ir gamyklos apsauga, ir apšvietimu, ir pačiais pirmaisiais Klaipėdos kompiuteriais. Inžinieriaus - mechaniko žinių bei įgūdžių įgijo tarnaudamas rusų armijoje Krasnojarsko srityje, aviacijos padaliniuose. 15 mėnesių ten mokėsi radijo navigacijos įrenginių mechanikos. "Tokia buvo mano tarnyba - net uniformos nereikėjo dėvėti. Mokytis man buvo labai įdomu, tad ir prisiminimai apie armiją kitokie nei daugelio", - sakė pokalbininkas.

Baltijos laivų statykloje, įkurtoje 1952 m., buvo statomi mažieji žvejybiniai traleriai, didieji žvejybiniai traleriai-šaldytuvai, vidutiniai - Arktikos laivynams, žuvies apdorojimo laivai-refrižeratoriai, upinės-jūrinės baržos, upiniai keltai vietiniam upių laivynui... Kiekvienas statykloje pagamintas laivas turėjo savo antrininką - mažą kopiją, modeliuką.

Šeštajame dešimtmetyje gamyklos vadovybė sumanė čia įkurti laivų modelių muziejų. Dalį eksponatų iš namų atnešė klaipėdiečiai, paraginti per laikraštį, kitus pagamino patys statyklos darbuotojai.

"Gamykla buvo nupirkusi ir tekinimo stakles, aprūpinusi kita reikalinga įranga. Turėjome dirbtuves ir maždaug trejus metus laisvalaikiu su tais modeliais dirbome", - prisimena pokalbininkas.

Laivų projektus gaudavo iš projektavimo institutų. Šiuos brėžinius B. Danušis yra išsaugojęs iki šiol.

Treji metai darbo... Kodėl taip ilgai trunka? "Todėl, kad tai rankų darbas. Jis reikalauja nepaprasto kruopštumo. Pirmiausiai laivo karkasas pagaminamas iš medžio. Po to laivas skeliamas pusiau. Vakuuminiu būdu išsiurbiamas oras. Reikia padaryti kiekvieną, net mažiausią detalę, esančią tikrame laive. Paskui modelį reikia nudažyti. Be to, jis turi plaukti", - pasakojo konstruotojas.

DVYNIAI. Realus "Svitzer Mars" ir Boleslovo Danušio rankomis sukurtas modelis. Abu - tikri, abu plaukia...

Mašinos - nuo gimimo

Paklaustas, kur gimė, pokalbininkas nusijuokė: "Mašinoje!" Mama jam pasakojusi, jog nespėjo nuvažiuoti į gimdymo namus...

"Mano tėvas kilęs nuo Kruopių, netoli Žagarės, mama - iš Darbėnų, bet persikraustė į Šilutę, po to - į Klaipėdą. Uostamiestyje atsidūriau penkerių metų, - pasakojo B. Danušis. - Augau su dviem sesėmis. Viena buvo mokytoja, kita dirbo prekyboje. Aš pagal amžių - vidurinysis."

Ką atsimenate iš savo vaikystės pokario Klaipėdoje?

Atsimenu, kad buvo daug nuo karo likusių mašinų. Sugriuvusių, sugedusių... Mes, vaikai, labai mėgdavome po jas landžioti.

Kurioje Klaipėdos vietoje gyveno jūsų šeima?

Daukanto gatvėje, 3 name. Ten gyvenome aštuonios šeimos. Atsimenu savo kaimyną Vitą Mačiulį, su kuriuo kartu popierinius lėktuvėlius leisdavome... Dabar jis garsus žmogus lazerinės ir elektroninės technikos pasaulyje. Landžiodavome ir po bažnyčios griuvėsius priešais mūsų namą...

Prie dabartinės Gorkio mokyklos?

Taip. Bet mūsų namo jau nebėra. Nugriautas.

Bajorų palikuonis

Papasakokite apie savo tėvelius. Kur jie dirbo, kai buvote mažas?

Mama dirbo pieno kombinate, laboratorijoje. Tėvas buvo buhalteris. Mėgo tapyti paveikslus. Ilgai gyvenome viename bute kartu su dėde, jis buvo architektas.

Ar turite žinių apie savo protėvius?

Mano mama - Platelių apylinkės bajorų Stančikų palikuonė. Jos senelis buvo Terespolio dvarininkas. Apie 19 amžiaus vidurį jis įsigijo Terespolio palivarką (dvarui priklausantį ūkinį ir administracinį kompleksą) Kretingos rajone. Tam palivarkui buvo pavaldus Tintelių kaimas. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad 1866 metais kaime buvo 11 dūmų (vastiečių ūkių). Baudžiavą panaikinus, kaime buvo suformuotas 91 rėžis žemės, už kurią valstiečiai mokėjo mano proseneliui išperkamuosius žemės mokesčius.

Dvaras išlikęs?

Tik fragmentai. Svirno sienų griuvėsiai, apleisti tvartai, koplyčia...

Kam priklauso šie fragmentai?

Istorijai. Kultūros paveldas.

Šeima jokių nuosavybės teisių čia neturi?

Oi ne... Tai labai sena istorija. Visokių kalbų buvome girdėję: neva prosenelis Tintelių dvarą kortomis pralošęs... Bet dabar mano jaunesnioji sesuo sako sužinojusi, kad iš tiesų prosenelio turtas buvo atimtas iš jo caro laikais - už tai, kad jis 1863 metų sukilime dalyvavo. Sesuo labiau domisi giminės istorija nei aš, ji turi sukaupusi daugiau žinių...

Kilmingieji titulą paveldi per vyriškąją liniją. Ar jūsų prosenelis sūnaus susilaukė?

Iš viso prosenelis susilaukė penkių atžalų: keturių dukrų, įskaitant mano mamą, ir vieno sūnaus. Jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir žuvo.

Kokia buvo jūsų mama?

Ji nugyveno garbingą amžių - 92 metus. Šiandien minime jos mirties metines. Labai gera buvo moteris, švelni, maloni, su visais mokėjo sutarti, visiems atidi buvo. Mano žmona ją labai mylėjo, iki šiol gražiais žodžiais mini.

Auksinė kantrybė

Ar žmona nepyksta, kad namus dirbtuvėmis pavertėte?

Niekada dėl to nepyko. Auksinė kantrybė. Pats sau pavydžiu tokios žmonos. Iš tiesų pridarau jai darbo, prišnerkščiu. Ir kvapas namuose specifinis - dažų, dervos, klijų... Aš gi visą kambarį esu okupavęs, gamyklą ten įkūriau.

Kiek metų esate kartu?

Šį pavasarį 45 metus atšventėme.

Turbūt puotą didelę kėlėte...

Nebuvo puotos. Dviese atšventėme. Nuėjome į kavinę, pavakarieniavome. Pagalvojome: o kam tie baliai? Mums ir dviese smagu.

Kaip dabar leidžiate laisvalaikį kartu?

Mudu mėgstame pasivaikščioti po senamiestį. Čia mūsų vaikystė, jaunystė prabėgo... Prisiminimais dalijamės.

Kokio amžiaus būdami susipažinote?

Regis, 15 metų... Mes su Audrone mokėmės toje pačioje mokykloje, 1-ojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), paralelinėse klasėse. Aš buvau anglų, ji - vokiečių grupėje.

Kokia jūsų Audronė?

Gera moteris. Kantri. Rūpestinga. Dirbo, namais rūpinosi, vaikais, ir dar mano pomėgį pakentė... - šypsosi. - Niekada nekildavo barnių, kai man reikdavo į modeliuotojų varžybas važiuoti.

Ar daug Klaipėdoje pažįstate modelių konstruktorių?

Mano amžiaus - gal keturis penkis žmones. Henrikas Mališauskas dirba su vaikais Moksleivių saviraiškos centre. Vladimiras Butkinas... Dar keli. Kartais susirenkame, pabendraujame. Varžybose susitinkame. Mane dažnai kviečia teisėjauti.

O kuo domisi jūsų žmona, kokia jos profesija?

Dabar abu esame pensininkai. Aš konstruoju, o ji labai gražiai siuvinėja, neria vąšeliu. Jos rankdarbiai švaresni, - juokiasi. - 25 metus ji dirbo namų statybos kombinate, vėliau 5 metus antstole, vėliau inspektore.

Netapo griežta dėl tokios profesijos?

Tikrai ne, - juokiasi. - Ji visada buvo ir dabar yra labai supratinga moteris.

Palikimas - aistra konstruoti

Ar jūsų anūkai paveldėjo iš senelio aistrą konstruoti?

Taip, turi tokį polinkį, tik jau dirba su šiuolaikinėmis detalėmis, technologijomis. Turiu tris anūkus: Tadą, Justą ir Gintautą. Vyriausias jau baigė mokyklą, dabar eina tarnybą Rukloje, mokomajame pulke. Vidurinysis mokosi trečioje klasėje. Mažiausias dar tik dvejų metukų.

Kuo užsiima jūsų sūnūs?

Vyresnysis, Dainius, mokėsi Klaipėdos politechnikume, studijavo techniko - laivų statytojo specialybę. Dabar jis turi savo verslą.

Jaunėlis Audrius mokėsi Vilniaus kolegijoje kompiuterių programavimo specialybės. Mažą jį vesdavausi į savo darbovietę, kad galėtų prieiti prie kompiuterių... Tuo metu tai buvo stebuklas, prabanga. Atsivesdavau į antrą darbo pamainą ir net dvyliktą valandą nakties negalėdavau atitraukti nuo monitoriaus... Šiuo metu jis dirba vienoje Klaipėdos įmonių - prižiūri kompiuterių ūkį.