Bilas Geitsas: "Tėti, aš visada tau sakiau..."

Ištrauka iš turtingiausio pasaulio žmogaus Bilo Geitso kalbos Harvardo absolventams (2007 m.).

"Noriu padėkoti Harvardui už laiku suteiktą garbę. Kitais metais ketinu pakeisti darbą... ir kaip šaunu, kad pagaliau mano reziumė atsiras įrašas apie daktaro laipsnį.

(1973 m. Geitsas įstojo į Harvardą, bet po dvejų metų buvo išmestas. Tuomet visas jėgas skyrė programinei įrangai ir kompanijai "Microsoft". 2007 m. jam buvo suteiktas Harvardo teisės garbės daktaro laipsnis.

"Mes pripažįstame, kad garsiausias Harvardo universiteto 1977 m. laidos studentas taip ir nėra baigęs Harvardo, - sakė universiteto prorektorius Stivenas Haimanas (Steven Hyman). - Regis, pats laikas jo alma mater išduoti jam diplomą". - Red past.)

Šiandien aš ploju absolventams, kad jie pasirinko tiesesnį kelią į diplomą. Savo ruožtu jaučiuosi laimingas, kad studentų laikraštis "Crimson" pavadino mane "sėkmingiausiu išmestu Harvardo studentu". Tikriausiai todėl tapau geriausias savo laidos atstovas. Aš pasiekiau daugiausiai iš tų, kurie patyrė nesėkmę.

Taip pat norėčiau prisipažinti, kad esu tas vyrukas, kuris įtikino Styvą Balmerį (Steve Ballmer - kompanijos "Microsoft" vadovas. - Red. past.) mesti verslo mokyklą. Aš darau blogą įtaką, štai kodėl mane pakvietė sakyti kalbą per išleistuves. Jeigu būčiau kalbėjęs per universiteto atvirų durų dieną, mažai kas iš jūsų čia dalyvautų.

Harvardas - fenomenali patirtis. Universiteto gyvenimas buvo patrauklus. Gyvenimas bendrabutyje - pritrenkiamas. Gyvenau Redklife. Naktimis mano kambaryje būriavosi daug žmonių, diskutavome įvairiomis temomis, nes visi žinojo, kad man nerūpi keltis rytais. Taip aš tapau asocialios grupės lyderiu.

Redklifas - puiki vieta gyventi. Ten buvo daugiau moterų, o dauguma vaikinų - matematinio mąstymo būdo. Ši kombinacija suteikė man geriausias galimybes, jeigu suprantate, ką noriu pasakyti. Čia aš gavau liūdną pamoką, kad pradiniai pranašumai negarantuoja sėkmės.

Vienas ryškiausių mano prisiminimų apie Harvardą - iš 1975 metų sausio. Kai paskambinau iš bendrabučio "Currier House" į Albukerke esančią kompaniją (MITS. - Red. past.), sukūrusią pirmą pasaulyje personalinį kompiuterį. Aš jiems pasiūliau pirkti programinę įrangą.

Nerimavau, kad jie supras, jog esu eilinis studentas iš bendrabučio, ir numes ragelį. Atvirkščiai - jie pasakė: "Mes nevisiškai pasirengę, ateikite po mėnesio." Tai buvo geras ženklas, nes mes dar nebuvome sukūrę programinės įrangos. Nuo tos akimirkos dirbau dieną naktį su nedideliu projektėliu, kuris padarė galą mano lavinimuisi koledže ir pradėjo įsimintiną kelionę su "Microsoft".

<...>

Mano mama buvo pilna pasididžiavimo, kai mane čia priėmė. Ji niekada nesiliovė vertusi daryti daugiau kitų labui. Per vestuves ji garsiai perskaitė laišką apie santuoką, skirtą Melindai. Tuo metu mama sunkiai sirgo vėžiu, tačiau ji matė dar vieną galimybę pasiųsti žinią ir pabaigoje pabrėžė: "Iš tų, kuriems duota daugiau, daugiau ir tikimasi."

<...>

Neleiskite sunkumams jus sustabdyti. Būkite aktyvūs. Jūs gavote daugiau nei mes, tad privalote pradėti anksčiau ir išsilaikyti ilgiau. Žinant tai, ką žinote jūs, argi gali kas nors nepavykti?

Šiandien šiame kieme susirinko viena didžiausių pasaulio intelekto talentų kolekcijų. Tikiuosi, jog po 30 metų grįšite čia ir susimąstysite apie tai, ką nuveikėte savo talento ir energijos dėka. Tikiuosi, jog vertinsite save ne tik pagal profesinius laimėjimus, bet ir pagal savo pastangas kovoti su pasaulio neteisybe, pagal tai, kaip elgėtės su žmonėmis, kurie neturėjo nieko bendro su jumis, išskyrus savo priklausymą žmonijai."

Parengė A. Milinienė