Audrius Petrošius: "Niekas neįsivaizduoja Klaipėdos be jūros"

Šiandien mūsų pašnekovas - miesto tarybos narys Audrius Petrošius.

Trumpai apie save.

Esu jaunas tėtis, mylintis vyras. Užaugau Klaipėdoje, baigiau dabartinę Vydūno gimnaziją. Visada domėjausi politika, todėl be to, kad Vilniaus universitete mokiausi teisės, taip pat studijavau Klaipėdos universitete politikus mokslus.

Sėkmingai baigęs abejas studijas, nusprendžiau, kad, renkantis tarp šitų dviejų miestų, Klaipėda laimi be konkurencijos - džiaugiuosi tokiu pasirinkimu ir galimybe dirbti miestiečių labui.

Už kokią konrečią veiklą esate atsakingas miesto taryboje?

Esu miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys, taip pat priklausau kontrolės komitetui, jaunimo reikalų tarybai bei smulkaus ir vidutinio verslo tarybai.

Ar tenkina ši sritis, ar norėtumėte kuruoti kitas?

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete esu naujokas, tačiau šita sritis man labai įdomi. Praėjus metams Taryboje, jau galiu pasakyti, kad tikrai nesuklydau, pasirinkdamas – dirbame sklandžiai ir konstruktyviai.

Kontrolės komitete darbas labai konkretus ir reikalaujantis aiškaus supratimo kiekvienoje situacijoje. Darbas šioje komisijoje patinka dar ir todėl, kad taip galima susipažinti su strateginėmis miesto įmonėmis, įsigilinti į jų veiklą, pamatyti veiklos principus.

Taip pat, manau, kad Jaunimo reikalų taryboje randu bendrą kalbą su organizacijomis, kurioms gal ne visada užtenka dėmesio miesto taryboje.

Norisi paraginti jas veikti dar aktyviau – kreiptis, jeigu mato, kad stinga pagalbos tam tikruose klausimuose.

Kokius svarbius darbus, projektus jau pavyko pradėti, ar įgyvendinti?

Labiausiai patinka darbai, kurie išsprendžia problemas užbėgant joms už akių, t.y. kol neigiamo poveikio dar nespėjo pajusti gyventojai – pavyzdžiu galėtų būti papildomos juostos posūkiui į kairę Kauno gatvėje įrengimas, kuris išsprendė konkrečioje vietoje besiformuojančių spūsčių klausimą.

Šiemet bus įgyvendinta ir daugiau mano siūlymų: kai kurie jau buvo numatyti miesto planuose, tačiau buvo gerokai paankstinti, pvz. papildomos juostos prailginimas posūkiui į dešinę iš P. Lideikio į Herkaus Manto gatvę vykstant nuo jūros, tuo tarpu kitais sprendžiamos įsisenėjusios problemos, pvz. skirtas finansavimas vaikų žaidimų aikštelėms viename iš Klaipėdos darželių, kuriame jau eilę metų nėra nė vieno įrenginio, arba taisomos projekte paliktos klaidos – šiuo metu rekonstruojamoje Ąžuolų giraitėje, vidury tvarkomos teritorijos per neapsižiūrėjimą buvo palikta nerekonstruota vaikų žaidimo aikštelė – laiku spėjus sureaguoti jai ne tik numatytas dangos ir įrenginių atnaujinimas, aikštelėje atsiras ir įrenginys vaikams su specialiais poreikiais.

Taip pat šiuo metu sprendžiamas ir vienkartinio plastiko atsisakymo klausimas miesto švenčių ir renginių metu bei paplūdimio prekyboje.

Ar jau apsipratote miesto Tarybos nario kėdėje ir kokie pirmųjų metų darbo įspūdžiai?

Pirmi metai prabėgo labai greit, tačiau įvykių nutiko labai daug. Rinkimuose dalyvavęs komiteto sudėtyje, dirbant pamačiau, kad vis tik artimiausi veiklos principai su kita politine jėga - konservatoriais.

Žinojau, kad Tarybos nariai dirba daug ir sunkiai, todėl ilgi vakarai analizuojant dokumentus nebuvo naujiena, tačiau taip pat girdžiu šeimos priekaištą, kad jiems mano laiko trūksta.

Kiek laiko, Jūsų manymu, reikia norint rimčiau susipažinti su miesto tarybos nario darbu?

Manau, kad žmogus mokosi tol, kol kvėpuoja. Man garbė mokytis iš tokių patyrusių politikų, kokie atstovauja konservatorių frakcijai. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad darbo tikrai labai daug. Tačiau man jis įdomus. O kai įdomu, tai laikas atiduodamas darbui praranda prasmę.

Ar miesto tarybos nario įgaliojimai pakankami, kad būtų galima nuveikti rimtus darbus?

Žinant procedūrinius momentus, suprantant principus, tikrai galima įveikti įvairius iššūkius ir pasiekti daug gerų rezultatų. Vis tik politikoje būtų labai sunku be tam tikrų kompromisų.

Kartais tenka suprasti, kad tikrai dideliems projektams įgyvendinti reikia laiko. Niekas neįvyksta čia ir dabar.

Manau, kad labai svarbu įsiklausyti į oponentų argumentus, racionalią kritiką.

Ne visuomet pavyksta tai padaryti, kartais jaunas kraujas nori svarbius miestiečiams projektus įgyvendinti čia ir dabar. Bet aš mokausi.

Kokios permainos būtinos miestui? Kokius pirmus tris uždavinius reikėtų spręsti pirmausia?

Šiuo metu labai svarbu pasirūpinti, kad, jeigu užklups antroji viruso banga rudenį, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, turizmo sektoriuje dirbantys žmonės, taip pat švietimo ir kultūros atstovai spėtų pasiruošti suvaržymams, jeigu tokių prireiktų.

Reikėtų padaryti viską, kas miesto galioje, kad gyventojai jaustųsi saugūs tokių karantinų metu. Darbų gal ne vienas ir ne trys, jų daug, tačiau jie, mano manymu yra būtini.

Klaipėdoje nebeliko nei 150 tūkstančių gyventojų. Ar turite planų, kaip sustabdyti klaipėdiečių emigravimą iš miesto?

Labai svarbu ne tik užtikrinti aukštojo ir aukštesniojo mokslo lygmenį, bet taip pat ir galimybę normaliam pragyvenimo lygiui Klaipėdos mieste po studijų. Šiuo metu uždarbis Klaipėdoje, vis dar labai skiriasi nuo sostinės, todėl negalime tikėtis, kad Klaipėdoje liks gyventi tie, kas dar tik pradeda savo savarankišką gyvenimą, ieško būsto, kuria šeimas.

Manau, kad taip pat reikėtų užtikrinti dar didesnį lengvai pasiekiamų turizmo krypčių srautą. Šiuolaikiniai žmonės mėgsta keliauti, turi daug verslo ryšių užsienyje, todėl susisiekimas trumpiausiu keliu – labai svarbus.

Kaip apibūdintumėte Klaipėdos miesto tarybos opozicijos ir daugumos santykius?

Klaipėdos Tarybos nariai, na, bent jau taip norisi tikėti, dirba miestiečių labui. Dažnai pastebiu, kad net aštriais klausimais, randami kompromisai.

Nes visi dirbame vardan vieno tikslo.

Žinoma, pasitaiko tikrai labai stiprių diskusijų, ne visada viskas įgyvendinama, bet juk taip ir turi būti – manau, kad jokia politinė dauguma neveiks ir nefunkcionuos gerai, jeigu neturės geros opozicijos.

Kiekvienoje komandoje turi būti skeptikų, kuriems reikia įrodyti idėjų vertę.

Ar Jus, pasukusį politiko keliu, palaiko artimųjų ratas, ar kartais kyla ginčų, diskusijų ir nesutarimų su namiškiais?

Džiaugiuosi, kad šeima mane palaiko. Matau, kaip išgyvena, jeigu kas nors nesiseka, tačiau tai mano ramybės oazė. Artimųjų šypsenos yra mano gyvenimo variklis. Jeigu jie prieštarautų mano veiklai – būtų labai skaudu.

Džiaugiuosi, kad su mylimąja nevaržome vienas kito darbinių pasirinkimų, labai smagu, kai šeima gali didžiuotis matydama nuveiktus darbus.

Ar jau galvojate apie galimybę dalyvauti rinkimuose ir į kitos kadencijos miesto tarybą?

Visada planuoju savo veiklas. Manau, kad laukia daug ir gražių darbų, bei idėjų įgyvendinimo, todėl džiaugsiuosi, jeigu miestiečiai kituose rinkimuose, įvertindami jau nuveiktus darbus, patikės atstovavimą jiems ir dar vienai kadencijai.

Kokius seniai pamirštus darbus namie pavyko nuveikti karantino metu?

Gana greitai prisitaikiau prie nuotolinio darbo pobūdžio, todėl iš esmės, niekas pernelyg nepasikeitė. Vis dar nerandu laiko pertvarkyti seniai užmirštus darbus buityje, tačiau džiaugiuosi, kad galiu daugiau laiko skirti sūnui, stebėti jo dienos ritmą.

Kokius tris pirmus darbus atliksite pirmiausiai, kai tik baigsis karantinas?

Žinote, man regis, kad reikia būti atviram, pirmiausia įvykdysiu pažadą šeimai – nuvyksime aplankyti kitame mieste reziduojančių artimųjų, norime juos apkabinti, pasidalinti geromis emocijomis.

O tada reikės grįžti į taip ir nesustojusius darbus – turime užtikrinti, kad miestas ne tik funkcionuotų, kaip iki šiol, tačiau būtų kaip įmanoma geriau pasiruošęs galimiems panašiems iššūkiams ateityje.

Koks Jūsų hobis ir laisvalaikis?

Mėgstu žvejoti. Ramybė ir kantrybės ugdymas man – asmeninis iššūkis. Tikiuosi, jau greit turėsiu galimybę ir vėl susitikti su bendraminčiais kartu jūroje patylėti užmetus meškerę.

Ar tikite Zodiako ženklais, Angelais Sargais,Talismanais?

Esu jautis. Ir nors zodiako ženklais netikiu, tačiau suprantu, kad niekur nepabėgsiu nuo tiesos, kad jaučiai užsispyrę siekia savo tikslų, nori pabaigti visus projektus iki galo.

Kuo svajojote tapti vaikystėje?

Visada svajojau būti tėčiu. Kažkodėl man tai atrodė, kaip profesija. Džiaugiuosi, kad pagaliau šitą svajonę pavyko įgyvendinti – turiu nuostabų, visada besišypsantį sūnų. Manau, kad „tėčio“ karjera prasidėjo sėkmingai.

Ar geras buvote mokinys? Kokie mokslai patiko, kokie ne?

Niekada nebuvau patogus mokinys. Sekėsi beveik visos pamokos, tačiau daug kur būdavau „ginčas“. Visada debatuodavau ir ieškodavau teisybės. Tikiu, kad ne vienas mokytojas griežė dantį, tačiau aš juos tikrai labai gerbiu.

Vydūno gimnazijoje supratau, kad mokytojas gali ne tik išdėstyti pamokos medžiagą, mokytojas gali padėti tau tapti žmogumi.

Kokie užklasiniai užsiėmimai patiko?

Buvau tikrai labai judrus vaikas, todėl sportas visada lydėjo. Tačiau taip pat buvau skaitovas, dalyvaudavau skaitovų konkursuose, mokyklos renginiuose. Šokiai ir dailė tikrai ne mano sritis. Muzika ir tekstai - kur kas artimesni.

Kaip atsidūrėte politikoje?

Mokykloje stebėjau, kaip veikia mokinių taryba. Mano gera draugė buvo mokyklos prezidentė, Lietuvos mokinių parlamento narė, todėl visada diskutuodavome ir daug kalbėdavome apie politiką.

Nors pasirinkau teisės studijas, visada norėdavau įsigilinti ir į politikos meną.

Todėl nusprendžiau savarankiškai dalyvauti Tarybos rinkimuose. Ir nors laimėti nepavyko, šitas noras neužgęso. Baigiau politikos mokslų studijas ir tuomet jau žinojau, kad noriu pasirinkiti būtent politiko kelią.

Koks realizuotas darbas, idėja, projektas, sumanymas sprendimas labiausiai džiugina?

Labiausiai džiaugiuosi, kad į mane kreipiasi miestiečiai, turėdami rūpesčių idėjų ar pasiūlymų. Tai tarsi tęstinis projektas, kurio esmė – savo pavyzdžiu parodyti žmonėms, kad pokyčiai yra įmanomi ir išmokyti juos pasiekti rezultatų kreipiantis savarankiškai, išvengiant neprasmingų diskusijų piktinantis viešoje erdvėje.

Koks praeities, ar dabarties politikas Jums yra sektinas pavyzdys?

Mykolas Romeris. Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų. Daug prisidėjęs prie Klaipėdos krašto autonomijos tarpukariu.

Apie keliones: kur labiausiai patiko, kur rekomenduotumėte būtinai apsilankyti ir kitiems?

Nemažai aplankiau su mokyklos dainos teatru. Taip pat teko vežioti užsienio turistus po Skandinaviją ir Europą. Vis tik labiausiai man įsiminęs „Šauklių riedulynas“ Skuodo rajone. Ar žinote tokį? Kartais visai netoli mūsų yra gražiausios pasaulio vietos. Aplankykite jas.

Su kokiu įžymiu žmogumi norėtumėt pabendrauti?

Vinstonu Čerčiliu.

Populiariausias posakis, sentencija?

Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo. (V.Čerčilis)

Jūsų gyvenimo knygos?

Kiekviena knyga duoda labai daug impulsų apmąstymams. Kai kurias norisi perskaityti ne vieną kartą. Manau, kad tam tikrais amžiaus tarpsniais, reikėtų perskaityti Mažąjį Princą, Rugiuose prie bedugnės, Gyvulių Ūkį, Hobitą ir daug kitų. Man atrodo, kad svarbiausia – skaityti, kuo daugiau skaityti.

Jūsų mėgiamiausi muzikos kūriniai, muzikinės grupės, kompozitoriai?

Mėgstu klasikinę muziką, jos klausyti išmokau Vydūno gimnazijoje. Ją mėgstu iki šiol.

Mėgstamiausias patiekalas? Ar yra tokių, kurių nemėgstate?

Nesu išrankus maistui, tačiau skaniai pavalgyti mėgstu. Šeimoje turime tradicijų, todėl stengiamės reguliariai išbandyti gerus įvertinimus turinčias virtuves bei paragauti tų patiekalų, dėl kurių į tas vietas atvyksta jų nuolatiniai klientai.

Atskirų patiekalų neprioritetizuočiau, tačiau bendrąja prasme – itališka virtuvė tikrai būtų eilės priekyje. Kartais iššūkiai būna kur kas didesni - naujausias mano gurmaniškas atradimas – svirpliai.

Ar mokate gaminti maistą? Jei taip, ką paruoštumėte savo svečiams?

Labai mėgstu gaminti, todėl mielai gaminu šeimai ir svečiams, ypač jeigu kompanija didesnė. Kai kurių patiekalų ruošimas užima nemažai laiko, todėl smagu, kai jais pasimėgauti galimybę turi didesnis būrys žmonių.

Svečius galėčiau pavaišinti tiek kokosų piene virta vištienos ir krevečių sriuba, tiek tirpstančiais burnoje šernienos kepsneliais, tiek įvairių skonių džiovintų svirplių užkandžiu. Kiekvienam pagal skonį.

Ar esate savikritiškas? Ar pripažįstate savo klaidas?

Esu ne tik savikritiškas, bet ir labai save analizuojantis žmogus. Norisi kaskart būti geresne savo versija. Tai neįmanoma, be kasdienio pripažinimo, kur suklydai, kur buvai per „stiprus“, kur galėjai ieškoti kompromiso ar susitarti. Džiaugiuosi, kai pavyksta nepakartoti klaidų.

Kokie Klaipėdos simboliai, Jūsų manymu. labiausiai reprezentuoja uostamiestį?

Manau niekas neįsivaizduoja Klaipėdos be jūros. Jūra, iš jūros grįžtantys ir vėl išplaukiantys laivai, juos išlydinčios žuvėdros, mojantys berniukas ir mergaitė – tai simboliai, be kurių neįsivaizduoju miesto.

Kokia Klaipėdos vieta, gatvė, aikštė, Jums asmeniškai patraukliausia?

Gerai jaučiuosi visame mieste, tačiau labiausiai man patinka įsitaisyti pajūryje ir stebėti grįžtančius į uostą laivus. Gera žinoti, kad čia jie randa saugų uostą nuo visų audrų.

Kokia Klaipėda bus po 50 metų?

Pilnas jaunatviško klegesio, inovacijų technologijų srityje, brandus kultūros erdvėje miestas, kuriame vietą po saule ras visų tautybių, amžiaus, išsilavinimo žmonės. Eidamas per miestą noriu matyti laimingus, besišypsančių žmonių veidus- tikiu, kad taip ir bus.

Ačiū už atsakymus ir sugaištą laiką.