Arvydas Vaitkus: "Politika - man visiškai naujas gyvenimo etapas, įdomus ir labai prasmingas"

Šiandien  mūsų pašnekovas - miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus:

Trumpai apie save.

Esu prigimtinis klaipėdietis, paskutinius 20 metų dirbęs valstybiniuose postuose ir privačiame versle Lietuvos transporto srityje. Nors ne kartą teko girdėti, jog buvau ir politikas, save politiku laikau nuo praeitų metų, kai klaipėdiečiai išreiškė didelį pasitikėjimą ir tapau miesto tarybos nariu.

Man tai visiškai naujas gyvenimo etapas. Jis įdomus ir labai prasmingas, nes čia atsiranda bendravimas su įvairiausių sričių žmonių grupėmis ir galimybe jiems padėti, spręsti miesto problemas.

Už kokią konkrečią veiklą esate atsakingas miesto taryboje?

Kaip tarybos narys praėjusiais metais dirbau Finansų ir ekonomikos komitete, Sveikatos ir socialinių reikalų komitete, Klaipėdos regiono plėtros taryboje, Akademinių reikalų taryboje, Komandiruočių komisijoje, esu vienos didžiausių taryboje LVŽS frakcijos pirmininkas.

Ar tenkina ši sritis, ar norėtumėte kuruoti kitą (as) sritis?

Atėjus dirbti klaipėdiečiams, šis klausimas skamba kiek keistokai. Čia negali būti klausimo tenkina, ar ne. Pasirinkus šį kelią žinai, kad privalai padaryti tai kas būtina ir dar daugiau.

Kokius svarbius darbus, projektus jau pavyko pradėti, ar įgyvendinti?

Klaipėdiečių valia mes netapome miesto vadovais, galinčiais visapusiškai įgyvendinti visų idėjų ir minčių, kurias išgirdome iš rinkėjų, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad dirbdami opozicijoje nesieksime rinkimuose užsibrėžtų tikslų ir tuo metu išgirstų problemų sprendimų, teikiant pasiūlymus ypač ekologijos gerinimo srityje, išreiškiant pastabas daugumos atstovams dėl skaidrumo, savanaudiškumo ar kitų galimų neigiamų apraiškų.

Darbai, kaip nebūtų gaila, savivaldybėje juda labai lėtai. Po darbo uosto direkcijoje, tai čia pavarų dėžė užstrigusi ties antrąja pavara.

Gal tokie labiausiai įsiminę momentai būtų: mano iniciatyva savivaldybė turėtų įsteigti Skulptūrų parko priežiūros grupę, kurioje tikrai dalyvausiu aktyviai, siekiant išsaugoti medžius.

Iškirsti virš 500 brandžių medžių man yra nesuvokiamas dalykas tokiame parke, o numatoma suma beveik 4 milijonai eurų parko pertvarkymui mano nuomone nerealiai didelė. Tai būtų klaipėdiečių pinigų iššvaistymas.

Buvau aktyvus Klaipėdos centrinio pašto išsaugojimo grupės narys, pakankamai kategoriškas esu Bastiono tilto projekto atžvilgiu ir šis projektas bent šiuo metu yra sustabdytas,  kėliau ir toliau kelsiu klausimą dėl savivaldybės įmonių pelningumo, nes nustatytas šių įmonių bendrasis siektinas pelningumas virš 30 proc., mano vertinimu, yra socialiai neteisingas klaipėdiečių atžvilgiu, nes  jiems mokant už šilumą, vandenį, šiukšlių išvežimą ir t.t. reikia sumokėti tą perteklinę pelno maržą.

Ar jau apsipratote miesto Tarybos nario kėdėje ir kokie pirmųjų metų darbo įspūdžiai?

Kėdė tokiose pareigose neturi būti „minkšta“. Klaipėdiečiai tikrai yra nusipelnę daug daugiau, nei šiandien gauna.

Kiek laiko, Jūsų manymu, reikia norint rimčiau susipažinti su miesto tarybos nario darbu?

Viskas priklauso nuo noro. Techniniai darbo aspektai nėra sudėtingi. Daugiausia laiko visada prireikia pažinti žmones, nes nuo jų veiklos priklauso darbų atlikimo greitis ir kokybė. Klaipėdiečiai dažnai pasako, kad savivaldybėje sėdi vien tik veltėdžiai. Nenoriu sutikti, kad visi jie tokie.

Yra tikrai ne vienas puikus ir darbštus specialistas. Tiesiog labai trūksta geros darbo organizacijos. Tai mano nuomonė.

Ar miesto tarybos nario įgaliojimai pakankami, kad būtų galima nuveikti rimtus darbus?

Kaip minėjau, miestiečių valia esame opozicijoje, todėl galutinis sprendimų priėmimas priklauso nuo daugumos. Yra ir gerų bendros iniciatyvos sprendimų, bet gaila, kad kai kurie mūsų siūlymai yra pervažiuojami „buldozeriu“.

Gi nesiūlome kažko blogo, siūlome tai, ką girdime iš mieste gyvenančių žmonių. Kiekvienas tarybos narys net ir būdamas opozicijoje gali padaryti daug, jei tik yra noras.

Kokios permainos būtinos miestui? Kokius pirmus tris uždavinius reikėtų spręsti pirmiausia?

Finansų sritis. Jei norima mieste išspręsti ekologinius klausimus, spręsti eismo sureguliavimo problemas, sutvarkyti senamiestį, apleistus pastatus, pasirūpinti švietimo sistema, kultūra, sportu ir atlikti aibę kitų miestui svarbių darbų visų pirma reikalingi finansai. Finansų srityje matau labai rimtas problemas.

Miestas gali pritraukti daugiau ES lėšų, galima tikrai gauti lėšų iš nacionalinio biudžeto, bet miesto vadovai, mano nuomone šioje srityje yra pasyvūs arba net priešiški centrinės valdžios institucijoms.

Nusikalstamu aplaidumu laikau tai, kad praeitais metais savivaldybė nepanaudojo miestiečių gerbūviui virš 31 milijono eurų, kai už šiuos pinigus buvo galima išspęsti eilę miesto problemų.

Miesto infrastruktūros sutvarkymas ir ekologija. Mieste dešimtmečiais sprendžiami transporto srautų sureguliavimo klausimai. Per daugiau nei keturis metus miesto valdžia nesugeba pasidaryti miesto bendrojo plano.

Todėl šioje srityje būtini konkretūs savalaikiai sprendimai. Visi žinome Šilutės pl.-Baltijos pr. problemą, šviesoforų sureguliavimo moderniomis sistemomis klausimus ir t.t. Čia betarpiškai liečiasi ir ekologijos problemos. Gatvės, mano supratimu vis dar valomos prastai, todėl tai yra mieste vienas reikšmingiausių taršos šaltinių, labiausiai veikiančių žmonių sveikatą.

Tai ne mano išsigalvojimas, taip teigia savivaldybės užsakymu ekologijos tyrimus atliekantys specialistai.

Visų smarvių klausimų sprendimo darbotvarkė, turėtų kabėti mero kabinete vietoj kalendoriaus. Būtina turėti konkretų sąrašą teršėjų, priversti juos parengti taršos mažinimo planus ir konkrečiais terminais pareikalauti tų planų vykdymo.

Daugiabučių kiemai. Daugiabučių namų kvartaluose žmonės pavargo dėl nesutvarkytų kiemų infrastruktūros, automobilių parkavimo problemų, šiukšlių konteinerių. Todėl čia būtina kuo greičiau įvertinti kiemų būklę, pasitvirtinti programą, pradedant nuo sudėtingiausių kiemų sutvarkymo ir tą programą vykdyti.

Koks jūsų požiūris į išorinio uosto plėtrą?

Tikrai keliais sakiniais atsakyti nepaprasta. Kaip žinoma, tokio uosto statybos galimybė įtvirtinta Vyriausybės sprendimu ir tai laikau teisingu sprendimu. Dabar bent jau plane „užkalti kuoliukai“, kurių zonoje apsukriems gudruoliams nebus galimybės prie naftos cisternų statyti kotedžų.

Noriu pastebėti, kad Klaipėdos miesto  Ekonominės plėtros strategija 2030, kurią rengė ne Uosto direkcija, o savivaldybė ir eilė socialinių partnerių ir pasitvirtino dar buvusi miesto taryba, toje strategijoje vienu iš esminių prioritetų yra išorinio uosto statyba.

Visada sakiau, bet oponuojantys asmenys nenorėjo girdėti, kad tokio uosto statybai būtina atlikti daug svarbių tiriamųjų ir  poveikio į aplinka analitinių darbų, be kurių uosto statyba gali pasirodyti neįmanoma.

Antras ypač svarbus aspektas yra tai, kad šio projekto išvystymui būtinas partneris su konkrečiu krovinių srautu.

Visada jaučiau uosto bendruomenės narių pasitikėjimą, bet ne be pagrindo jie visada bijojo valdžios nepamatuotų sprendimų, pavyzdžiui įsileidžiant į uostą konkurentą, kuris „įtikinęs“ valdžią, siektų perimti jau kraunamus uoste krovinius.

Galiu patvirtinti, kad ta baimė turi pagrindą ir atsiranda tada, kada ministerijų „specialistai“ sumano, patys nusprendę, pakelti tam tikrus mokesčius nuo keturių iki aštuonių kartų.

Žinau, kad mažai kas patikės, bet šiame projekte mane paskutiniu metu labiausiai žavėjo galimybė sukurti nuostabią rekreacinę zoną su jachtų uosteliu, spa centrais pasivaikščiojimo promenadomis toli į jūrą su žavingomis kaip pavyzdžiui žvejo su žuvyte skulptūromis.

Ar daug tokių vietų turime Klaipėdoje? Tikiu, kad kada nors Klaipėda ir Lietuva tokia galimybe tikrai pasinaudos.

Klaipėdoje nebeliko nei 150 tūkstančių gyventojų. Ar turite planų, kaip sustabdyti klaipėdiečių emigravimą iš miesto?

Labai aiškiai matau žmonių nutekėjimo problemas.

Pirma, virš 30 000 klaipėdiečių išvyko gyventi į rajoną, todėl kad savivaldybės apsileidimo dėka nebuvo vystomi privačių gyvenamųjų namų rajonai.

Antra, labai svarbu, kad Klaipėdos universitetas didintų savo prestižą, nes didelė dalis jaunų žmonių išvyksta studijuoti į kitus miestus ar užsienį ir retas kuris grįžta. Įsivaizduojate koks gyvas būtų senamiestis, jei universitetas turėtų ne tūkstantį ar du, bet dešimt tūkstančių studentų.

Trečia, būtina sudaryti konkrečias sąlygas verslui steigti darbo vietas. Geras ryškus pavyzdys pastaruoju metu yra Kaunas.

Kada detaliems planams rengti savivaldybė nustatė konkrečius terminus, kada aiškiai buvo parodytas dėmesys šiai problemai ir atsirado kitoks požiūris į verslą, šis miestas per labai trumpą laiką kardinaliai pasikeitė.

Tas pats jaunimas pagrįstai klausia, kodėl turėtų po studijų grįžti į Klaipėdą ir kur jie gaus darbą? Jei nedaugės darbo vietų, toliau mažės gyventojų skaičius.

Kaip apibūdintumėte Klaipėdos miesto tarybos opozicijos ir daugumos santykius?

Norėčiau kalbėti tik už mūsų frakciją. Manau, kad tie santykiai su dauguma dalykiški, bet galėtų būti labiau korektiški.  Mes, kaip opozicinė frakcija, labai aiškiai pasakėme darbo pradžioje, kad niekada neprieštarausime geriems sprendimams „iš principo“.

Visus sprendimus, kurie yra skaidrūs, nesavanaudiški, ekonomiškai pagrįsti ir naudingi klaipėdiečiams mes palaikėme ir palaikysime ateityje.  Gal būt norėtųsi, kad ir į mūsų siūlymus būtų labiau įsiklausoma, kad nebūtų slepiama informacija ir informacijos pateikimas būtų savalaikis.

Ar Jus, pasukusį politiko keliu, palaiko artimųjų ratas, ar kartais kyla ginčų, diskusijų ir nesutarimų su namiškiais?

Mūsų šeima susikūrė prieš 35 metus ir tai yra daug pasakantis rodiklis. Žmona ir jau suaugę vaikai visada palaikė tai, ką aš dariau. Buvau maloniai nustebintas, kada sprendimo eiti politiko keliu laikotarpiu, man artimi žmonės sakė: „uostas jau klesti, padaryk viską, kad klestėtų ir miestas“.

Dažniausiai artimieji atkalbinėja tokiu momentu. Po to sekusi purvo vonia ir cinizmu pratvinkęs puolimas šokiravo, bet nesustabdė.

Ar jau galvojate apie galimybę dalyvauti rinkimuose ir į kitos kadencijos miesto tarybą?

Šiandien man didžiausias prioritetas kurti geresnę Klaipėdą, nes Klaipėda tikrai gali daugiau.

Kokius seniai pamirštus darbus namie pavyko nuveikti karantino metu?

Karantino laikotarpis man yra ne poilsio laikas, bet sunkus darbymetis. Labai daug laiko skiriu padedant susigaudyti žmonėms, kurie neranda atsakymų nurodytais informaciniais telefono numeriais.

Sulaukiau skambučių iš kraštiečių, kurie skambino iš Indijos, Bali, Vokietijos, Švedijos, Tenerifės salos ir kitų egzotiškų vietų. Labai daug laiko skiriu bendravimui su medikais, siekiant padėti esamoje sudėtingoje situacijoje. Dalyvauju frakcijų vadovų pasitarimuose su meru, teikiant svarbius pasiūlymus pandemijos suvaldymo bei organizaciniais klausimais.

Daug klausimų ir pasiūlymų sulaukiu iš verslo, kurie gamina apsisaugojimo priemones, taip pat kurie teikia siūlymus kaip mažinti poveikį jų veiklai. Kol kas mieste stokojame sprendimų, kurie ateityje gelbėtų ypač smulkų ir vidutinį verslą nuo bankrotų ir bedarbystės. Tai kur čia ta erdvė namų ūkiui tvarkyti?

Koks Jūsų hobis ir laisvalaikis?

Smagus klausimas pandemijos laikotarpiu.

Labai mėgstame su šeima keliauti kemperiu. 25 metus slidinėjame kalnuose ir praeitų metų pabaigoje dar spėjome pasimėgauti kalnų teikiamais malonumais. Mėgstu skaityti techninę literatūrą, dažnokai lankomės teatre.

Savaitgaliais ilgus atstumus nueiname pėsčiomis, vasarą kaip ir daugelis klaipėdiečių „pasikinkome“ dviračius.

Ar tikite Zodiako ženklais, Angelais Sargais,Talismanais?

Esu tikintis žmogus, nors ir retai, bet lankausi bažnyčioje. Astrologiją ar pasaulyje dar nepaaiškintus mistinius fizikinius reiškinius laikau labiau savotiška egzotika smegenų masažui.

Ar turite laimingą skaičių?

Taip.

Ar vaikystėje turėjote pravardę? Jei taip, kokią ir kodėl?

Retas kas neturėjo pravardės. Klasiokai buvo išradingi šioje srityje. Ypač mano artimiausias draugas.

Kuo svajojote tapti vaikystėje?

Inžinieriumi. Dar besimokant mokykloje(dabartinė Žemynos gimnazija) lankiausi garsaus Lietuvos profesoriaus Viliaus Židonio laboratorijoje stebint projektavimo ir eksperimentinius darbus. Baigus aukštąją mokyklą, tapau chemijos pramonės inžinieriumi mechaniku.

Ar geras buvote mokinys? Kokie mokslai patiko, kokie ne?

Aukso medalio negavau, bet vidurkis buvo geras. Mėgau matematiką, fiziką ir chemiją. Labai skaudu, kad dabartinėje Lietuvoje šiose mokymo srityse, bent aš matau tam tikrą degradaciją.

Nemėgiamų dalykų nebuvo, nes šeimoje buvau auklėjamas pareigingumo. Todėl minčių apie nemėgiamus ar mėgiamus dalykus nekildavo. Man pasisekė, nes tuometinės mokyklos mokytojų kolektyvas sugebėjo sudominti visu tuo, ko mokė.

Kokie užklasiniai užsiėmimai patiko (sportas, choras, šokiai, dailė, techniniai dalykai ir pan.)

Norėčiau smagiai atsakyti, kad visi. Lankiau technikos būrelius, teko paragauti dviračių sporto, rankinio, orientacinio sporto, motokroso. Dainavau chore, grojau mokyklos estradiniame būrelyje, vaidinau lėlių teatre(dabar pravers politikoje), o sesers įkalbėtas, pusę metų šokau net ir „Žuvėdros“ kolektyve.

Nežinau kas skatino būti aktyviu. Gal tai, kad nebuvo interneto, nebuvo begalės televizijos laidų.

Kaip atsidūrėte politikoje?

2018 metais, dirbant Uosto direkcijoje generalinio direktoriaus pareigose, tikrai apie jokią politiką nemąsčiau. Tuo metu ir dabar nesu jokios partijos narys.

Tų metų bėgyje, artėjant savivaldos rinkimams visuomenėje žinomi klaipėdiečiai pradėjo raginti sudalyvauti rinkimuose ir keisti vangiai besikeičiantį miestą.

Siūlymus dalyvauti rinkimuose kartu teikė ir politinės partijos. Uosto kompanijų vadovai taip pat ragino rinktis politinį kelią, argumentuodami, kad uostas yra jau pasiekęs rekordinių aukštumų, o miestas tinkamai nesitvarko, kad dalis miesto politikų specialiai kiršina visuomenę tarp miesto ir uosto, nors uoste dirba tie patys klaipėdiečiai ir tokia susipriešinimo bei kiršinimo politika turi baigtis.  

Dabar jau dirbant taryboje aiškiai matau, kad visus kylančius klausimus galima išspręsti, o uosto ir laisvosios ekonominės zonos galimybių potencialą galima ženkliai geriau panaudoti sukuriant naudą miestiečiams.

Tik tam reikia noro ir konkretaus nuoširdaus darbo.

Koks realizuotas darbas, idėja, projektas, sumanymas sprendimas labiausiai džiugina?

Pirma mintis atsakant į šį klausimą – tai mano šeima. O kalbant apie darbus per paskutinius 20 metų, jų tikrai buvo ne vienas.

Dirbant Susisiekimo ministerijoje ir kuruojant Lietuvos vidaus ir jūrų vandenų ir  uostų klausimus, tranzitą, logistiką, tarptautinį bendradarbiavimą, betarpiškai atsiduri sprendimų verpete.

Įsimintina tai, kad tuo metu integruojantis Lietuvai į Europos sąjungą ir NATO, teko kuruoti ir atsakyti už savalaikį ir kokybišką teisės aktų sutvarkymą, tarptautinių santykių užmezgimą su Baltarusija transporto ir tranzito srityje, tarptautinio projekto „Vikingas“ išvystymą ir gyvenimo dalimi tapusį Klaipėdos uosto išvystymą.

Per tą laikotarpį Klaipėdos uostas pasikeitė kardinaliai, tapo lyderiu tarp  Baltijos valstybių, uosto direkcija tapo procentiškai pelningiausia uosto direkcija Europos sąjungos mastu, į uostą buvo įvestas vienas didžiausių pasaulyje konteinerinių laivų. Man labai sekėsi.

Vienas tokioje globalių darbų atmosferoje nieko nepadarysi. Mane visada supo nuostabūs žmonės. Be ministerijos specialistų, mokslininkų, uosto direkcijos kolektyvo, verslo įmonių ir asocijuotų struktūrų bendro darbo nieko nebūtų pasiekta.

Todėl paradoksaliai atrodo vis dar gajos tarybinės nuostatos kai kurių politikų mintyse kalbant apie verslą tik iš blogosios pusės. Tikiu, kad ši liga, kaip ir koronos virusas, su laiku išnyks.

Koks praeities, ar dabarties politikas Jums yra sektinas pavyzdys?

Į šį klausimą labai sunku atsakyti be galimybės diskutuoti, nes skaitytojui visada liks klausimų. Todėl paminėsiu tik keletą pavyzdžių. Klaipėdoje neabejotinai vieną ryškiausių asmenybių laikyčiau Alfonsą Žalį, kuriam buvo svarbus ne tik miesto išvystymas, bet ir kaip gyvens tame mieste žmogus.

Tarptautiniu mastu vertinu Vokietijos bundeskanclerę Angelą Merkel. Jos strateginis mąstymas, teikiamas ekologijos gerinimui, savo šalies ekonomikai, geriems tarptautiniams santykiams mano supratimu yra gerbtinas.

Abiejų šių politikų darbų ir elgsenos visuma yra orientuota į piliečių gyvenimo gerovę.

Įspūdinga ir žavinti Singapūro premjero Lee Kuan Yew politikos istorija, neatpažįstamai pakeitųsi Singapūrą iš vargano ir nedidelio uosto į klestintį pasaulio centrą.

Kodėl mane žavi šios asmenybės darbai, jo darbo laikotarpis toks pat, kaip ir mes turime nepriklausomybės laikotarpį – 30 metų, tačiau pasiekimai nepalyginami. 

Apie keliones: kur labiausiai patiko, kur rekomenduotumėte būtinai apsilankyti ir kitiems?

Vienareikšmiškai - Japonija. Nors teko pamatyti Europos, Azijos, Amerikos žemynų valstybes, bet šios valstybės grožį, gyvenimo kultūrą ir filosofiją sunku būtų su kuo kitu palyginti.

Su kokiu įžymiu žmogumi norėtumėt pabendrauti?

O kas yra įžymus žmogus? Mano filosofija – visi žmonės yra ypatingi. Be abejonės intelektualių asmenybių pasisakymai visada palieka pėdsaką, tačiau ir kasdieninis bendravimas su žmonėmis mane žavi.

Populiariausias posakis, sentencija.

Nepasiekiamų dalykų nėra.

Jūsų gyvenimo knyga?

Gal kažkam būsiu banalus, bet sau liksiu sąžiningas - Aleksandro Diuma „Trys muškietininkai“. Gal šis kūrinys ir visi sekantys tomai paliko didžiausią įspūdį todėl, kad man dešimtmečiui tai buvo pirmoji didesnė pažintis su pasauline grožine literatūra. Vien ką reiškė garsusis šūkis – „Vienas už visus ir visi už vieną“ !

Jūsų mėgiamiausi muzikos kūriniai, muzikinės grupės, kompozitoriai?

Nuo pat jaunystė iki šiol ištikimas  ACDC ir Queen.

Pastaruoju laiku vis dažniau klausau Antonijaus  Vivaldi “Keturi metų laikai“ ir būtent  dalį „Žiema“.

Tapus politiku pamėgau Pinigautojų „Odė Klaipėdai“.  Tikiuosi, skaitantys šį tekstą turi humoro jausmą.

Mėgstamiausias patiekalas? Ar yra tokių, kurių nemėgstate?

Japoniškas maistas ir jūrų gėrybės – gal tai labiausiai mėgstami patiekalai.  Nors maistui nesu išrankus.

Ar mokate gaminti maistą? Jei taip, ką paruoštumėte savo svečiams?

Čia mano gabumai ir baigiasi.

Ar teko laikytis dietos?

Niekada. Teisingas gyvenimo būdas yra geriausia dieta.

Ar esate savikritiškas? Ar pripažįstate savo klaidas?

Taip ir labai skaudžiai dėl jų pergyvenu. Bet trumpai, kol padarau išvadas.

Kokių savo neigiamų savybių norėtumėte atsikratyti?

Miesto meras tikiuosi draugiškai juokėsi rinkimų metu iš mano alergiško požiūrio į melą. Prie to nebuvau pratęs. Dabar, su politine praktika odelė „storėja“.

Ar kitiems sunku Jus perkalbėti?

Čia reikia klausti jų.

Ar turite fobijų: aukščiui, skrydžiui, uždarai patalpai ir panašiai.

Išsiaiškinkime apie ką kalbame. Žmogiškas baimės jausmas ir fobija, mano supratimu, yra du skirtingi dalykai. Fobijų tikrai neturiu. Baimės jausmą – taip, ypač kai iš už kampo išgąsdina anūkė.

Kokį didžiausią iššūkį gyvenime teko patirti?

Tų iššūkių buvo ne vienas ir jų nepamatuosi. Vieni jie darbiniai, visai kiti -gyvenimiški. Gyvenimiški visada yra didžiausi. Paskutinis didžiausias – mamos mirtis.

Kokie Klaipėdos simboliai, Jūsų manymu, labiausiai reprezentuoja uostamiestį?

Barkentina „Meridianas“, Klaipėdos dramos teatras su Anikės aikšte, nunykstantis simbolis – berniukas, sėdintis ant Klaipėdos herbo, Kopgalyje esanti gynybinė pajūrio tvirtovė – Nerijos fortas, Klaipėdos centrinis paštas ir labai tikiuosi ateityje(ne po kokių dar 20 metų) – Piliavietė.

Kokia Klaipėdos vieta, gatvė, aikštė, Jums  asmeniškai patraukliausia?

Pati romantiškiausia, pati gražiausia, tiesiog pati pati – tai promenada Smiltynėje, einant nuo senosios perkėlos link jūrų muziejaus.

Labai tikiu, kad ateityje šią sutvarkytą promenadą norėtų aplankyti viso pasaulio turistai. Iš čia nepakartojamas vaizdas į vakarėjančią Klaipėdą, kuriai dar pritaikius atitinkamą apšvietimą ...

Kokia Klaipėda bus po 50 metų?

Labai tikiu, kad visų pirma tai turi būti miestas su garantuotomis socialinėmis garantijomis ir visapusišku apsirūpinimu klaipėdiečiams. Žmonės ir jų gyvenimo kokybė yra kiekvieno miesto pagrindas. Geras pavyzdys socialine prasme – Skandinavijos šalys.  

Klaipėda turėtų būti ekologiškas, modernus, žaliaisiais plotais ir parkais papuoštas uostamiestis.

Su kompleksiškai sutvarkytais rajonais, kiemais ir kita būtina infrastruktūra, Klaipėdos krašto regiono centras (o gal ir Lietuvos sostinė, pasvajokim), su išsaugotu kultūros paveldu.

Klaipėdos krašto turizmo traukos epicentras, sinergiškai apjungtas nuo Šilutės, Neringos iki Šventosios.

Miestas su klestinčiu aukštuoju mokslu, ekologišku transportu, ekologiškai subalansuota pramone, su kuo labiau į miestą integruota ir atverta prieiga prie marių senamiesčio zonoje.

Su moderniai išvystytu vandens transportu Dangės upėje ir mariose, su moderniu medicinos kompleksu, aprūpintu logistiškai efektyviai pasiekiamais būdais, su sveikatos centrais.

Su pritaikyta poilsiui ir gydykloms Smiltyne, su sporto kompleksais, poilsinėmis, su žinomais kultūros ir meno kolektyvais, nuostabiomis tradicijomis ir šventėmis garsėjantis miestas.

Nerealios svajonės? Svajonė yra tai, nuo ko pradėjo ką nors sukūręs žmogus.

Kokius tris pirmus darbus atliksite pirmiausiai, kai tik baigsis karantinas?

Žmogiškaja prasme, visų pirma labai pasiilgome artimųjų ir draugų. Todėl jų aplankymas bus vienu iš prioritetų. O įvardinti konkrečius darbus, kol nesibaigė karantinas, yra misija neįmanoma.

Dirbant nuotoliniu būdu su kolegomis frakcijų pirmininkais, žinome kiek dinamiškai keičiasi situacija mieste.

Ačiū už atsakymus ir sugaištą laiką.