Arvydas Daškus: "Toks akivaizdus Dievo veidas..."

Po aktyvaus pasireiškimo visuomenėje atėjo susimąstymo, apibendrinimų metas. Per daugelį metų kelionių gyvenimas nepašykštėjo nepaprastai egzotiškų pasaulinio masto įvykių. Tos žinios tapo našta, prašėsi realizacijos. Viskas pasisuko man pačiam netikėta linkme - ėmiau rašyti. Prieš keletą metų išleidau knygą "Pažinimo laikas", dar šiemet knygynuose pasirodys pusiau autobiografinis romanas su daugeliu egzotiškų įvykių. Be to, M. Valančiaus metų garbei Klaipėdos universiteto suruoštam respublikiniam konkursui pristačiau dvi savo pjeses - "Sala", "21", abi jos įvertintos aukščiausiais apdovanojimais. "Saloje" dar toli prieš rugsėjo 11-osios įvykius iš pagrindų paliečiau krikščionybės ir islamo dvasinės jungties ir konfrontacijos problemą, abiejose pjesėse - aktualią savižudybės temą.

Dabar pirmasis gilus pasinėrimas į save baigėsi, pradėjau vėl judėti po pasaulį, pakvietė Holistinės sveikatos institutas tapti mokymo dalies vedėju, skaityti paskaitas. Sutikau, nes noriu pasidalyti sukauptomis žiniomis, perduoti savo patirtį.
Ruošiuos serijai paskaitų ir Klaipėdoje. O Kaune esu sukūręs savo autorinę televizijos programėlę "Paukščių takas", tikiuosi pasiūlyti ją ir Klaipėdos žiūrovams. O štai dabar vėl su dideliu malonumu kalbu "Vakarų ekspresui" - labai įdomiam maloniam laikraščiui.

Turbūt esate sukaupęs ir nemažą žmonių aurų fotografijų fondą?

Aurų fotografijų fondas - nuostabi medžiaga videoprogramoms. Auros spalvos nepaprastai gražios, puošia laidas. Be to, turiu daug įžymių žmonių aurų nuotraukų: rašytojo Raimundo Mudžio (bestselerio "Gyvenimas po gyvenimo" autoriaus), rašytojos Beti Gidi, kuri keturias valandas išbuvo mirusi ir po to parašė populiariausią pasaulio istorijoje bestselerį "Apsiausta šviesos", ir kitų. Taip pat turiu visų krištolo kaukolių savininkų aurų nuotraukas - padariau jas suvažiavime Londone, Britų muziejuje, kur buvo suvežtos visos pasaulyje egzistuojančios krištolinės kaukolės iš senovės žuvusių kultūrų ir kur buvau pakviestas kaip ekspertas. Nemažai turiu ir įžymių Lietuvos žmonių aurų nuotraukų. Paminėsiu tėvo Stanislovo - jo nepaprastai graži tamsiai violetinė aura. Pats jis, išvydęs nuotrauką, pasakė: "aš nuostabiai atrodau".

Ir savo paties aurą dažnai fotografavau. Mano yra iš tų, kurios labai dažnai keičiasi. Joje dominuoja mėlyna spalva, yra baltų intarpų, violetinės, žalios, kartais būna oranžinė su violetine. O šiaip žmonės sunkiai keičia svo aurą, ji yra dvasinio vystymosi rezultatas. Pakeisti auros spalvas pavyksta tik arba stipriai energetiškai išsivysčiusiems žmonėms, arba labai emocionalioms nestabilioms asmenybėms. Kad ją pakeistų normalus žmogus, turi jis patirti daug įvykių, pasikeisti dvasiškai.

Taigi šios veiklos neapleidau, norėtųsi parodyti žmonėms ir archyvus, parodėlę surengti.

Beje, įdomu tai, kad po darbo su kaukolėmis pas mane išsivystė ne tik matymas, kaip švyti žmogaus aura, bet ir sugebėjimas perduoti tą sugebėjimą matyti kitiems žmonėms per 4 - 5 minutes. Darau tai kartais paskaitose, susitikimuose su žmonėmis. Stebėti aurą - visiems prieinamas fenomenas, tik reikia pakelti savo energetinį lygį - pereiti į kitą sąmonės būseną. Pačiam tai padaryti sunku, o su pagalba iš šalies galima greitai.

Jūsų veikla žiniasklaidos buvo prieštaringai nušviečiama...

Niekas, kas reiškiasi per dvasią, nepraeina nepastebėta, neužpulta. Jei dvasia tikra, ji visuomet bus puolama. Netgi naikinama. Bet dvasia visada prisikels. Puolimo, nuolatinių agresyvių pasisakymų, naikinimo intencijų mano kely labai daug. Mūsų šalis tuo nėra unikali, taip būna visam pasauly. Kiek atviresnės sakraliniam charizmatiniam gydymui, ezoterikai visuomenės yra Vakarų pasaulio šalys, kad ir Lenkija. Pažįstu kunigų, kurie bioenergetiškai gydo žmones. Bažnyčia tam nesipriešina, nesistebi tuo. Nepamirškime, kad sakralinį gydymą mums delegavo tiesiogiai Jėzus Kristus, šį mokymą perimti, propaguoti, bent jau priimti jį kaip legalų pozityvų veikimą yra tiesioginė bažnyčios pareiga.

Šio veikimo nesikrato ir mokslas. Atsimenat, kaip mokslas kadaise tyčiojosi iš akupunktūros, sakė - tai cirkininkų išmonė, o dabar ši sritis priimta kaip oficialus medikų instrumentas. Lygiai tas pats vyksta ir su bioenergetika. Vakaruose, kad ir Vokietijoj, niekas jau nesistebi, kad gydytojas ant darbo kortelės ar ant durų pasikabinęs reiki specialisto - gydymo energijomis - diplomo nuorašą. Pasaulio požiūrio ratas pasisuko. Štai vidutinis amerikietis netradiciniams gydymo būdams skiria 40 proc. sveikatai išleidžiamų pinigų. Ta intencija nuolat didėja. Mokslininkai prognozuoja, kad po 15 - 20 metų šis procentas sieks 80. Taigi medikams ir farmacininkams nėra kur trauktis: reikia arba apvaldyti šią srovę, kuri nėra nauja, o iš Biblijos laikų atėjusi, arba pralaimėti konkurenciją. Lietuvos ši banga dar nėra palietusi, čia mes, kaip ir daugelyje kitų sričių, esam provincija. Bet procesas neišvengiamas ir artimiausiu metu atkeliaus ir pas mus.

JAV vienas populiariausių gydytojų yra Di Pak Čiopra, atvežęs į šią šalį ajurvedinį gydymą. Vakarų pakrantėje - nuo San Diego iki Santa Barbaros - įsikūrę daug prabangių gydyklų, gydančių specialiais masažais, voniomis, kvapų terapija, spalvomis, mantromis, ritualiniais šokiais. Įdomiausia, kad už šį nepaprastai brangų ir efektyvų gydymą moka valstybė. Štai kokias pozicijas yra išsikovojusios egzotiškos gydymo formos. Gydytojas, įvedęs terminą "ultimatyvinis gydymas", populiarus JAV, yra sakęs: "jei afrikietis šamanas, šokdamas ir mušdamas būgną gali išgydyti žmogų, tai jis šoks ir muš būgnus mano klinikoje. Visiškai to nesigėdiju, ligonio interesai aukščiau visko".
O į puolimus žiūriu ramiai, jie priverčia mobilizuotis ir duoti gilų dvasinį produktą, kuris paneigia prasimanymus, melą. Kas turi akis - matys, kas turi ausis - girdės, akliems ir kurtiems pasakoti beprasmiška.

Sako, fizikai jau įrodę egzistuojant torsinius laukus, įrodančius aukščiausios jėgos - Dievo egzistavimą...

Pirmieji Dievo buvimą realiai įvertino ir formulėmis įrodė informatikai. Informacinėse sistemose niekas nevyksta be valios faktoriaus. Mokslininkai, filosofai pradėjo gilintis į esmę, į valią. Tai nėra materialus dalykas, bet be valios nevyksta niekas, joks harmoningas procesas. Medžių augime, paukščio skrydyje, mažiausios ląstelės veikime, judėjime - visur pasireiškia valia. Jei valia vieninga, harmoninga, visuotinė, tai yra Dievo veidas. Jis toks akivaizdus, kad dėl to artumo ir akivaizdumo dažnas jo nemato. Mokslininkams tai nenuostabu - jie keičia terminologiją ir vadina tai Visuotiniu Protu, Energoinformaciniu centru, torsiniais laukas ir t.t Esmė ta pati - akivaizdu, kad pasaulis, planetų sistemos, visa gyvoji gamta - viskas valdoma iš vieno informacinio centro.

e galo įdomu stebėti religijų priešpriešą. Kad religijos egzistuoja - didžiulė problema. Fanatiškų, kategoriškų sluoksnių egzistavimas ardo harmoningą pasaulio tvarką. Be švietimo, be gilaus filosofinio apmąstymo ir labai radikalių, rimtų sprendimų neapsieisime. Šis tūkstantmetis bus pasaulio žmonijos išėjimo iš religijų tūkstantmetis.

Žmogus nebepriklausys vienam religiniam sluoksniui, bet absorbuos visą religinę patirtį, sukauptą žmonijos. Tikėjimas yra jungties su kūrėju jausmas, ir jis neturi struktūros, yra bendras visoms religijoms. Bet nesu nusistatęs prieš religijas, krikščionybė Lietuvai - jos dvasios namai ir griauti ją gali tik beprotis, tai stabili ir pozityvi struktūra. Aš prieš bet kokias sektas, prieš gilios ir švarios dvasingumo upės skaidymą.

Vis dažniau girdime apie gamtos kataklizmus, stichijų siautėjimą, katastrofas. Kai kurie ezoterikai teigia, kad tai nulemta žmogaus negatyvių emocijų ir veiksmų. Jie taip - ar nesusinaikins žmonija?

Pasaulis poliarizuojasi, atėjo metas, kurį išpranašavo Biblija: laikas, kai viskas bus atskirta. Kelias į agresiją, prievartą, naudą, žudymus, narkotikus ir pan. - platus ir atviras, o kelelis į dvasines aukštumas labai siauras ir sunkiai prieinamas, reikalauja pastangų, susilaikymo, asketiško gyvenimo. Bet jis prasmingas ir dvasingas, duodąs džiaugsmingą patirtį. Daug yra paklydimų, neteiskime tų žmonių.
Žmonija nesusinaikins. Pasaulio pabaigos pranašystės senos kaip žmonija, nesipildo šios vizijos. Prieš 2000-uosius metus italų stigmatikas Džordžas Bondžovanis atskleidė pasauliui ilgai slėptą Fatimos pranašystę, joje - branduolinio karo vizija: jei žmonija neatsigręš į šviesą ir nepradės taisytis, tai Rusija bus panaudota kaip rykštė ir pasaulio katastrofa neišvengiama. Mūsų laikais įvyko apokaliptinis stebuklas: matėme, kaip buvo išmontuota milžiniška jėga, galėjusi sugriauti pasaulį - Sovietų Sąjunga. Tai įvyko nedidelėmis žmonių aukų sąnaudomis. Ši jėga ir toliau išmontuojama, didžiulė karinė mašina lieka be dantų. Ši pranašystė rodo, kad žmonija eina teisinga linkme, nes katastrofos išvengė.

Beje, Oskaras Milašius vienintelis iš pasaulio pranašų išpranašavo, kad pusė mėnulio nukris ant Niujorko. Pusmėnulis - tai islamo simbolis.

Bioenergetikams papriekaištaujama, kad nugydo žmones...

Žmonės, kurie išeina gydymo seansus ir po kiek laiko miršta, miršta ne todėl, kad mes ką blogai padarėme, o kad jie yra pasmerkti jau ateidami. Juk ateina tada, kai gydytojai davę tik kelias savaites gyventi, po sunkiausių operacijų. Bet mes bet kuriuo atveju stengiamės padėti, prišaukti į žemę jėgą, kuri pajėgi padaryti stebuklą. Tai įvyksta toli gražu ne visada, džiaugiamės, kai stebuklas įvyksta.

Kas į mane kreipiasi - niekam nepasakau ne. Pas mane niekas nekainuoja, nieko nereikalauju, jei kas aukoja - gerai.

Teko girdėti, jog įveikiate epilepsiją. Kokia jūsų patirtis šioje srityje?

Epilepsija - smegenų liga, aukščiausio, kad sukurta kūrėjo, - smegenų centro sutrikimas. Intervencija į šį centrą įmanoma tik turint labai aukštą bioenergetinę kokybę, besiribojančią su dvasine kokybe. Tą Dievo dovaną turi tik keletas žmonių pasaulyje. Energija, kuri transformuojama žmogui, atliekanti gydomąjį darbą, struktūrizuota individualybės, ir kiekvienas žmogus turi skirtingą struktūrą, tos struktūros tinka skirtingiems tikslams. Vienas puikiai gydys sąnarius, bet nieko nepadarys su smegenim. Man sunku kaulus, sąnarius gydyti, o epilepsija, migrena pasiduoda. Energiją, kurią suteikiu smegenims - suteikiu visam laikui, vaistų nebereikia... Lengviausiai gydymui pasiduoda kūdikiai, kuo mažiau jie gavę vaistų - tuo lengviau gydyti. Esu išgydęs ne vieną vaiką užsienyje, darau tai ir per atstumą.
Reiškiantis charizmatinio gydymo sferoje niekada nepalieka pojūtis, kad esi kažkokios daug gilesnės, didesnės jėgos, kuri naudoja tave kaip savotišką instrumentą, tarpininkas. Dažnai nustembi tais rezultatais, kurie atsiveria prieš akis.

Aistė jau sveika

Po interviu ir paskaitos Holistinės sveikatos instituto klausytojams Arvydas Daškus išskubėjo į vieną klaipėdečių šeimą, kur jo jau laukė keturi ligoniai, tarp jų dvi epilepsija sergančios mergytės - pusantrų ir trejų metų. Tiesa, pirmosios jų - pusantrų metukų Aistės ligone nebepavadinsi. Ji atrodė visiškai sveikutė.

Štai ką "Vakarų ekspreso" korespondentei, stebėjusiai Arvydo Daškaus gydymo seansus, vėliau papasakojo Aistės mama Asta J.: "Aistė gimė normalus, sveikas kūdikis. Epilepsija susirgo būdama penkių mėnesių, trečią dieną po to, kai buvo paskiepyta, atrodo - nuo stabligės. Mergaitė staigiai pasikeitė - ėmė atmetinėti rankas, pastatyta keistai išsilenkdavo, padėtis vis blogėjo, priepuoliai kartodavosi net po septynis ir daugiau kartų per dieną. Sunku tai prisiminti, bet gydytojai neskubėjo nieko imtis - pati pasiprašiau, kad būtų atlikta encefalograma, tada ir nustatyta epilepsija. Mėnesį gulėjau Kauno klinikose, taikyti įvairiausi vaistai. Paradoksas - kuo daugiau mergaitei davė vaistų, tuo dažnesni buvo priepuoliai. Ten, Kaune, ir išgirdau, kad pagelbėti gali Arvydas Daškus. Iš pradžių tuo nelabai tikėjau, bet nusprendžiau pabandyti - ko nepadarysi dėl savo vaiko. Jau po pirmo bioenergetiko seanso Aistei pagerėjo, juos kartojant priepuoliai ištikdavo vis rečiau, savo nuožiūra atsisakėme vaistų. Greit palikome klinikas. Įdomu - moterys, kitų ligoniukų mamos, stebėjosi, kaip Aistė greit atsigavo, užsirašė ją gydžiusio bioenergetiko telefonus, bet... nė viena jam nepaskambino. Dabar jau 7 mėnesius mergaitė yra sveika, o galėjo būti visiška invalidė."