Archeologai nustatė, kad mėlyną spalvą ypač mėgo ir kuršiai

Kada ir kaip pradėti išgauti natūralūs dažai, kaip jie naudoti ir kaip juos atkurti šiandienos sąlygomis, papasakojo tekstilės dizainerė, rekonstruktorė Raminta Beržanskytė.

Kada, kam ir kokius dažus žmonės pradėjo naudoti?

Labiausiai paplitusi nuomonė yra ta, jog visų pirma atrastos valgomų bei vaistinių augalų dažinės savybės.

Šią informaciją siekiama nustatyti tyrinėjant įvairius rašytinius šaltinius ir iškastinės archeologinės tekstilės fragmentus, kurie dažniausiai randami įšalę lede, tundrose, dykumose, druskų urvuose ar žmogaus sukurtose palaidojimo vietose.

Deja, organiniai pluoštai greitai suyra veikiami įvairių aplinkos sąlygų, o išlikę fragmentai dažnai būną pakitusios spalvos. Vis dėlto, naudojant šiuolaikines technologijas, ekspertai jau gali tiksliai nustatyti tiek audinyje išlikusius dažiklius, tiek jų panaudojimo metodus.

Tyrimai rodo, jog Kinijoje ši technologija buvo naudojama jau 6 000 m. pr. m. e., Mesopotamijoje rasta vilna su granatų ir žagrenio pėdsakais datuojama trečiame tūkstantmetyje pr. m. e., o Indo slėnyje gyvavusiame Mohenjo-daro mieste rasti mėlynų ir raudonų dažų įrodymai išlikę iš 2 600 m. pr. m. e.

Senovės Egipte vienu iš seniausių radinių laikomas iš 2 400 m. pr. m. e. išlikęs lininis audinys su įausta mėlyna juosta, į kurį buvo suvyniota mumija, o mėlynai dažyta vilna datuojama keturiais šimtmečiais vėliau.

Remiantis šiais duomenimis, galima daryti prielaidą, jog natūralaus dažymo ištakos yra Rytų civilizacijose ir vėliau iš ten paplito į Europą, kurioje seniausi dažyti audiniai rasti druskų kasyklose Halštate, Austrijoje datuojami apie 1 400 m. pr. m. e.

Negalima atmesti ir galimybės, kad ankstyvesni šios technologijos įrodymai Senajame žemyne dar nėra atrasti arba dėl aplinkos poveikio jau yra visiškai sunykę.

Obels šakelėm dažyta vilna

Dažniausiai augaliniai dažai naudojami tekstilei, tačiau jais galima suteikti norimą atspalvį ir medienos ar odos gaminiams. Kartais augaliniai dažai būdavo naudojami išradingiau - kariai jais margindavo kūną.

Cezaris savo knygoje aprašė Galijos gyventojų dažinės mėlžolės karą: "Britų kariai, nusidažę odą augalinės kilmės mėlynu ekstraktu, šturmuodami pirmose eilėse išgąsdino ir įveikė priešininkus".

Keturnytėmis staklėmis austa skara. Geltona dažyta rykštene, ruda - natūrali spalva.

Visą straipsnį skaitykite savaitraštyje "Savaitės ekspresas", kurį galite užsiprenumeruoti nuo bet kurios dienos, arba įsigyti prekybos centruose visą savaitę - nuo penktadienio iki ketvirtadienio.