Antonijus Banderasas: "Moterys myli katiną, o ne mane"

Šiandien aktoriui, režisieriui, šokėjui ir dainininkui Antonijui Banderasui (Antonio Banderas) sukanka 53 metai.

Dosjė

Pilnas vardas - Jose Antonio Dominguez Banderas.

Gimė 1960 metų rugpjūčio 10 dieną Malagoje, Pietų Ispanijoje.

Mama Ana Banderasas, - mokytoja, tėvas Chosė Domingesas (Jose Dominguez) - policijos karininkas. Turi jaunesnį brolį Chavjerą (Javier).

Vaikystėje svajojo tapti futbolininku, tačiau prioritetai pasikeitė, kai susilaužė koją.

Būdamas 14 metų pamatė miuziklą "Plaukai", buvo sužavėtas ir nutarė tapti aktoriumi. Įstojo į aktorių mokyklą ir prisijungė prie miesto trupės.

1982 m. debiutavo didžiajame ekrane: Pedras Almodovaras pakvietė jį į savo filmą "Aistrų labirintas".

1985 m. dar vieną stimulą Banderaso karjerai suteikė Almodovaras pakviesdamas jį dirbti filme "Matadoras".

1992 m. Banderasas nutarė išbandyti save už gimtosios Ispanijos ribų. Pirmąjį savo vaidmenį anglų kalba jis sukūrė amerikiečių dramoje, režisuotoje Arnoldo Glimčerio (Arnold Glimcher), "Mambo karaliai".

1993 m. - pirmasis rimtas žingsnis į Holivudo šlovės olimpą - rež. Džonatano Demo (Jonathan Demme) filmas "Filadelfija", nominuotas penkiems "Oskarams" ir dviem apdovanotas.

1994 m. Banderas kartu su tokiomis žvaigždėmis kaip Bredas Pitas (Brad Pitt), Tomas Kruzas (Tom Cruise) ir Kirsten Danst (Kirsten Dunst) pasirodė psichodeliniame Neilo Džordano (Neil Jordan) filme "Interviu su vampyru". Filmas paremtas garsios amerikiečių autorės Anos Rais (Anne Rice) knyga "Interviu su vampyru".

1995 m. vaidino Kventino Tarantino (Quentin Tarantino), Roberto Rodrigeso (Robert Rodriguez), Elison Anders (Allison Anders) ir Aleksandro Rokvelo (Alexandre Rockwell) režisuotame filme "Keturi kambariai".

1995 m. - vaidmuo rež. Roberto Rodrigeso veiksmo dramoje "Desperado". Tai antrasis filmas iš "Meksikietiškosios trilogijos", kuri prasidėjo "Muzikantu" ir baigėsi 2003 m. "Kartą Meksikoje".

1995 m. ispanų režisieriaus Fernando Truebos kuriamos romantinės komedijos "Dviejų per daug" metu filmavimo aikštelėje tarp Antonijaus ir jo partnerės Melani Grifit (Melanie Griffith) įsiplieskė romanas. Dėl Banderaso moteris metė savo vyrą JAV aktorių bei dainininką Doną Džonsoną (Don Johnson), su kuriuo buvu susituokusi 1976-1977 ir vėl nuo 1989 metų bei 1989 m. susilaukusi dukters Dakotos Džonson (Dakota Johnson). 1982-1987 m. Grifit buvo ištekėjusi už kubiečių kilmės aktoriaus Stiveno Bauerio (Steven Bauer) ir su juo 1985 m. susilaukė sūnaus Aleksandro (Alexander).

Susipažinęs su Melani, Banderas savo ruožtu išsiskyrė su žmona aktore Ana Lesa (Ana Leza), kurią buvo vedęs prieš septynerius metus.

1996 m. gegužės 14 d. jis vedė Grifit ir po keturių mėnesių, rugsėjo 24 d., jiems gimė dukra Stela (Stella).

DUKRA. Banderaso ir Grifit dukrai Stelai šį rugsėjį sukaks 17 metų. Grifit iš buvusių santuokų dar turi 23 m. dukrą Dakotą ir 28 m. sūnų Aleksandrą.

Nuo 1995 iki 1999 m. Antonijus nusifilmavo daugiau nei dešimtyje filmų. Populiariausi iš jų - "Evita", "Zoro kaukė", "Mariačio trilogija".

1999 m. išbandė save kaip režisierius - sukūrė filmą "Beprotiškas gyvenimas Alabamoje". Jame nufilmavo ir savo žmoną M. Grifit.

2001 m. - darbas Roberto Rodrigeso filme "Šnipų vaikučiai". (2002 m. ekranuose pasirodė "Šnipų vaikučiai-2. Prarastų svajonių sala"; 2003 m. - "Šnipų vaikučiai-3. Žaidimo pabaiga"; 2011 m. - "Šnipų vaikučiai-4. Viso pasaulio laikas").

Už 2003 metų debiutą Brodvėjuje, spektaklyje "Devyni" ("Nine"), gavo apdovanojimą "Drama Desk Award".

2006 m. Banderasas režisavo filmą "Vasaros lietus". Juosta nufilmuota pagal to paties pavadinimo ispanų rašytojo Antonijo Solero (Antonio Soler) romaną ir pasakoja apie keturis draugus, kurių gyvenimas kardinaliai pasikeičia per vieną vasarą.

2011 m. - vaidmuo Pedro Almodovaro trileryje "Oda, kurioje aš gyvenu", sukurtame pagal prancūzų rašytojo ir scenaristo Tjeri Žonkė (Thierry Jonquet) romaną "Tarantulas, arba Oda kurioje, aš gyvenu".

Antonijus užsiima vyndaryste. Jis turi vynuogyną savo gimtojoje Ispanijoje, vietovėje, kurią pavadino Anta Banderas.

Aktorius, dirbęs su tokiais režisieriais kaip P. Almodovaras, Vudis Alenas (Woody Allen), vaidinęs su Tomu Henksu (Thom Hanks), Entoniu Hopkinsu (Anthony Hopkins) ir kt., išsitarė, kad didžiausia jo profesinė svajonė - dirbti su Robertu de Niru (Robert de Niro). "Jis man - didžiausias autoritetas, iki šiol dar neteko dirbti su tokio kalibro aktoriumi."

Turi savo vardo kvepalų liniją, kurią valdo ispanų kompanija "Puig".

Antonijus yra atlikęs keletą dainų, kurios įgarsino jo filmus. Žymiausia - "Cancion del Mariachi" iš filmo "Desperado".

Šių metų pradžioje Ispanijos Andalūzijos regione, Malagos mieste, gimusį Banderasą pagerbė Andalūzijos regiono prezidentas Chosė Antonijus Grinanas (Jose Antonio Grinanas), iškilmingoje ceremonijoje Sevilijos Maestranzos teatre apdovanojęs aktorių prestižiniu Andalūzijos sūnaus titulu.

Citatos

... Kai buvau mažas, kramčiau gumą ir apie nieką konkretaus nesvajojau.

Augau labai nestabiliu laikmečiu. Jaunas dirbau oficiantu, pinigų visada trūkdavo, buvo sunku ką nors planuoti ateičiai. Iš Malagos išvykau 18 metų ir nuo to laiko vis keliauju.

Mano svajonė - kur nors "nusėsti". Retai taip būna, kad gyvenčiau pats sau... Va dabar nuvažiuosiu į Malagą pas mamą savaitei - ir vėl prie darbo.

Kai nedirbu, groju gitara, rašau apsakymus. Tiesa, dar aš geras slidininkas! Suvokdamas, kad anksčiau ar vėliau teks išeiti iš šito pasaulio, stengiuosi džiaugsmingai nugyventi jame kiekvieną minutę.

O, taip, norėčiau turėtų tokių manipuliavimo sugebėjimų kaip Batuotas Katinas "Šreke". Tai, ką jis išdarinėja su savo akytėmis - aš taip nemoku. Bet turime ir bendrų bruožų: meilę moteriškajai giminei, pavyzdžiui. Tiesa, jis ir čia mane aplenkė. Kartais aš jo tiesiog nekenčiu. Todėl, kad jis pavogė iš manęs moterų dėmesį. Visos moterys dabar myli tą katinuką, o ne mane.

Nusifilmavau naujoje "Orbit" reklamoje. Dievinu skanų maistą - paveldėjau iš šeimos. Kaip aktoriui man svarbu, kad šypsena blizgėtų.

Tokie psichopatai, kaip filmo "Oda, kurioje aš gyvenu", herojus, geriausiai sugeba prisitaikyti prie aplinkos. Jie gerai rengiasi, jie išsilavinę, jie šiltai bendrauja su aplinkiniais, jie mąslūs, o ne agresyvūs. Visa tai jiems leidžia be kliūčių įgyvendinti savo idėjas.

Manyje nėra nieko iš šio šalto personažo, dėvinčio kaukę ir gyvenančio pagal savo griežtas taisykles. Aš nesu toks metodiškas žmogus.

Aš ispaniško temperamento. Jeigu pagausiu nusikaltėlį praėjus penkioms minutėms po to, kai jis užpuolė vaiką, mano reakcija bus, kaip čia pasakius, labai emocionali. Aš nemoku slėpti savo emocijų, iš manęs iškart matyti, ką galvoju.

Publikos reakcija - tai kaina, kurią neišvengiamai moki, jeigu dirbi kine. Niekada nepamiršiu "Aistrų labirinto" premjeros San Sebastiano festivalyje 1982 m. Mus įžeidinėjo, mus norėjo užmušti, mums plojo ir švilpė. Tai kaina, kurią tu moki už tai, kad būtų sakoma "tai Almodovaro stilius". Pedras visada pasineria visa galva. Tai labai tvirtas žmogus: jį muša, o jis stovi ir nepasiduoda.

Aš netikiu didele kultūrine praraja tarp Holivudo ir Ispanijos. Daug daugiau malonumo patirčiau sutikęs Fernandą Fernaną Gomesą (Fernando Fernan Gomez - ispanų aktorius, režisierius. - Red. past.) nei Alą Pačiną (Al Pacino), bet jeigu man parodys čekų filmą, o paskui amerikiečių, pastarasis bus kur kas arčiau mano realybės. Amerikiečiai turi didžiulę vartotojų rinką, kuri leido jiems uždirbti daug šlamančiųjų ir kolonizuoti visą pasaulį popkultūros srityje.

Kai 1984 m. atvažiavau į Niujorką, nesijutau patekęs į svetimą miestą. Anaiptol. Aš tą miestą pažinojau iš filmų. Mes labai lengvai priimame filmus, nufilmuotus JAV. O po kokio nors vengrų filmo imi galvoti, kas vyksta, kodėl jie kalba taip lėtai, kodėl ten viskas kitaip. Reikalas tas, kad nežinai jų kultūros, kalbos, vertybių sistemos.

Jeigu norėčiau kur nors persikelti, rinkčiausi Niujorką - patogiausią gyventi miestą.

Mano širdis - Malagoje, kur gimiau. Ten turiu mamą, tetutulių, draugų... Bet mano namai - Los Andžele. Aš labai prisirišęs prie Amerikos dėl vaikų. Stela mokosi mokykloje, Dakota dirba modeliu, o Aleksandras turi savo verslą: kartu su draugais Kalifornijoje atidarė šviežių sulčių barą. Be to, jis groja roko grupėje.

Aš gyvenu JAV ir esu vedęs moterį, kuri turi du vaikus nuo skirtingų vyrų, ir už juos abu jaučiu atsakomybę. Negaliu jų tampytis tūkstančius kilometrų, mano šeima ir yra mano tėvynė. Aš ilgiuosi Ispanijos - draugų, tėvų, maisto, bet esu pasaulio pilietis. Nors tikiuosi vis dėlto dar padirbėti savo namuose.

PLASTIKA. "Plastikos chirurgai - tarsi Dievai, sukuriantys naują žmogų", - sakė A. Banderasas, nusifilmavęs dramoje "Oda, kurioje aš gyvenu". Tuo tarpu geltonoji spauda be perstojo aptarinėja nevykusias jo žmonos operacijas. "Daugelis žmonių sako man, kad atrodau siaubingai. Aš gaunu pačius bjauriausius "tvitus" (pranešimai tinkle "Twitter". - Red. past.), - neseniai "US Weekly" guodėsi M. Grifit, kuriai vakar sukako 56 metai.

Tiesą pasakius, man siaubingai nusibodo geltonoji ir rožinė spauda, kuri vis rašo, kad aš kiekvieną savaitę skraidau į Las Vegasą ir leidžiu ten tūkstančius, samdau prostitutes, o mano viešbučio numeryje pilna kokaino. Tai visai nejuokinga: aš gi turiu vaikų.

Absoliučios laimės akimirka buvo dukters Stelos gimimas. Ta diena man atrodė pati ilgiausia. Kitą rytą atsibudau su mintimi: "Viešpatie! Aš turiu vaiką!" Iššokau iš lovos ir nulėkiau prie lovelės patikrinti, ar nesapnuoju...

Už ką dar norėčiau padėkoti Dievui? Už tai, kad, būdamas tarp gyvenimo ir mirties, likau gyvas. Man buvo 12 metų, kai su tėvu ir broliu maudėmės jūroje. Srovė mane nunešė toli toli, tik per stebuklą išplaukiau. Atsimenu, išsekęs gulėjau ant kranto ir žiūrėdamas į dangų šnabždėjau: "Ačiū."

Iš pasisakymų spaudoje

Naujausi filmai
2013 m. "Mačetė žudo" ("Machete Kils"). Rež. Robertas Rodrigesas (Robert Rodriguez).
2013 m. "Aš tokia susijaudinusi!" ("Los amantes pasajeros"). Rež. Pedras Almodovaras (Pedro Almodovar).
2013 m. Džastinas ir Drąsos riteriai ("Justin and the Knights of Valour"). 3D animacinė nuotykių fantazija. Rež. Manuelis Sicilija (Manuel Sicilia).