Andželina Džoli: "Mano šėlsmas priklauso Bredui"

Andželina Džoli: "Mano šėlsmas priklauso Bredui"

Ji turi viską: meilę, grožį, pripažinimą, šeimą. Išgyvenusi audringą jaunystę, ši moteris sugebėjo susikurti gyvenimą pagal savo taisykles. Šiandien ji ir toliau jį kuria kupina ryžto: ar tai būtų įvaikinimas, ar sveikata, ar pabėgėlių teisės.

Birželio 4-ąją ji atšventė 39-ąjį gimtadienį. Birželio 13-ąją karalienė Elžbieta II ją apdovanojo damos titulu. Jungtinių Tautų (JT) specialioji pasiuntinė, "Oskaro" laureatė aktorė Andželina Džoli (Angelina Jolie).

"Tai priklauso vien Bredui"

Žinant nepaprastą šios moters natūrą, visai nenuostabu, kad vaikystėje mėgstamiausia jos pasakų herojė buvo ta, kuri kitoms mergaitėms varė siaubą. Saldžiai maloni Snieguolė ar nuolanki Pelenė mažajai Andželinai pasigėrėjimo toli gražu nekėlė. Ji žavėjosi Malefisenta - charizmatiškąja piktąja ragana iš "Miegančiosios gražuolės". Todėl frazę "Jūs idealiai tinkate piktadarės vaidmeniui", kurią A. Džoli išgirdo jau būdama kino žvaigždė ir šešių vaikų motina, ji priėmė kaip komplimentą, intriguojantį nusifilmuoti garsiosios pasakos ekranizacijoje.

Realiame gyvenime A. Džoli neigiamu personažu nepavadinsi. Ji aktyviai užsiima humanitarine veikla, jos šeimyninis gyvenimas - kone idilė. Žinoma, taip buvo ne visada. Gerbėjai gerai atsimena dvi aktorės žlugusias santuokas ir visas skandalingas praeities smulkmenas. Nepamiršo jų ir pati Džoli. "Tačiau tik mes patys sprendžiame, kaip visa tai, kas nutiko gyvenime, mus paveiks", - sako ji.

BRANDŽELINA. Andželinos Džoli ir Bredo Pito sąjungai greitai bus dešimt metų. Lygiai tiek pat laiko trunka spėlionės, ar jie ketina tuoktis. "Vaikams vestuvės yra tik gražus keturių aukštų tortas", - sako Andželina.

Žiūrint į jus šiandieninę, nevalingai kyla klausimas: kur dingo ta šėlstanti mergiotė, šokiravusi pasaulį savo avantiūromis?

Na, ką jūs. Aš vis dar ta pati šėlstanti mergiotė, tik dabar ši mano dalis priklauso vien Bredui ir mudviejų šeimyniniams nuotykiams. Ir... tiesą sakant, dėl daug ko, ką dariau jaunystėje, vėliau pasigailėjau. Manęs jau nebeturėtų būti šiame pasaulyje po viso to, ką krėsdavau tada. Nebenoriu gilintis, juo labiau kad bulvarinė spauda yra visus gerai informavusi, jog mano gyvenime būta ir tamsių laikų.

Kas jus privertė pereiti į šviesiąją pusę?

Esu tikra: kad ir kas mums yra nutikę gyvenime, tik mes patys sprendžiame, kaip tos aplinkybės mus paveiks. Vienu periodu buvau visiškai susitelkusi į savo nuoskaudas ir išgyvenimus. Paskui apsilankiau vietose, kur sprogsta minos, kur vyksta karas, kur žmonės badauja. Daugelis praradę vaikus, tėvus. Kai tai matai - atsibundi. Pradedi galvoti apie kitus, o tai geriausias būdas tapti laimingesniam. Šioje srityje, kaip ir daugelyje kitų, aš stengiuosi panėšėti į mamą: nepažįstu kito tokio nesavanaudiško žmogaus.

PIRMAS BANDYMAS. Su savo pirmuoju vyru Džoniu Li Mileriu (Jonny Lee Miller) A. Džoli santuokoje išgyveno 18 mėnesių.

Jūs buvote labai artimos?

Ji buvo mano geriausia draugė. Ji paaukojo visą save mums, savo vaikams. Joks darbas jai nebuvo svarbesnis už mūsų gimtadienių planavimą ar velykinių krepšelių puošimą. Be to, kitaip nei aš, ji visai nemokėjo pykti: kartais imdavo mus barti - būdavo už ką, patikėkite, - bet viskas baigdavosi juokais. Užtat tas, kuris užgaudavo jos vaikus, tiesiog liaudavosi jai egzistavęs. Mama daugybę metų kovojo su vėžiu, bet sulaukė to laiko, kai mes su broliu tapome suaugę ir susitvarkėme savo gyvenimus. Galbūt ji ir laikėsi tam, kad įsitikintų, jog mums viskas gerai.

Būtent ankstyva mamos mirtis paskatino jus ryžtis mastektomijai?

Aš sunkiai išgyvenau jos išėjimą, nors to ir nebuvo matyti. Esu iš tų žmonių, kurie stengiasi susiimti ir gyventi toliau, tarsi nieko nebūtų įvykę, o paskui staiga pratrūksta virš lėkštės nei iš šio, nei iš to. Sielvartas man padėjo suvokti, kad aš jokiais būdais neturiu pasmerkti tam savo vaikų. Todėl sužinojusi, kad paveldėjau defektyvų geną, padariau viską, kad užkirsčiau kelią ligai.

ANTROJI santuoka su aktoriumi ir režisieriumi Bilu Torntonu buvo aistringa, tačiau neilgalaikė.

Jūsų sumanymas parašyti straipsnį į "New York Times" nustebino žmones turbūt labiau nei pats sprendimas operuotis.

Aš buvau tikra dėl savo pasirinkimo, todėl nusprendžiau pasidalinti patyrimu - kad kitos moterys žinotų, kokie yra variantai. Mane labai sujaudino grįžtamasis ryšys: nepažįstami žmonės kreipėsi į mane tokiais gerais žodžiais, sakė, kad juos įkvėpė mano drąsa. Nors nereikia to laikyti vien mano nuopelnu, nes nebūčiau sugebėjusi viso to pereiti be Bredo palaikymo. Dabar jau net keista prisiminti, kad kažkada laikiau save vieniše ir maniau, jog viena esu stipresnė nei poroje.

Dabar taip nebegalvojate?

Paaiškėjo, kad tai nesusiję su manimi, tiesiog reikėjo sutikti TĄ vyrą. Aš nė neįtariau, kad jei ir galėsiu su kuo nors rimtai gyventi kartu, tai tik su tuo, kuris, kaip ir aš - galbūt tai ir skamba pernelyg garsiai, - siekia pasaulį padaryti geresnį. Tas, kuris ir mane verčia nuolat keistis į gera. Bredas yra toks. Mūsų santykiai grįsti ne tik tuo, kad mums gera kartu, bet ir tuo, kad mes abu pasiruošę atiduoti visas jėgas tam, kas mums svarbu. Pavyzdžiui, šiuo metu esame tiesiog priblokšti to, kas darosi Ukrainoje. Aš ten buvau, kai ką ten pažįstu. Mes su Bredu žiūrime iš skirtingų kampų: aš, užsidegusi kokia nors idėja, iš karto puolu jos įgyvendinti, o jis ima tyrinėti, gilintis. Žinote, kaip jis ėmė domėtis fotografija? Užuot nusipirkęs fotoaparatą ir fotografavęs savo malonumui, studijavo teoriją, nagrinėjo subtilybes...

TĖVAS. Su tėvu aktoriumi Džonu Voitu Andželina nesikalbėjo daugybę metų. Dėl jo reguliarios neištikimybės mamai šeima iširo, kai jai tebuvo vieneri metukai.

Ypatinga rankinė

Sakėte, jog Bredas jums padeda keistis į gerąją pusę. Kaip būtent?

Jis skatina teisingus dalykus. Pavyzdžiui, jeigu aš grįžtu namo pavargusi po sunkios dienos, jis būtinai pasakys, kaip manimi didžiuojasi. Jeigu rašau straipsnį, jis visada perskaitys pirmas ir duos patarimų. Jeigu ruošiuosi fotosesijai, jis leidžia man suprasti, kad visa tai nuostabu, bet jam labiau patinka, kai vilkėdama pižamą dūkstu su vaikais arba sėdžiu ir skaitau knygą. Bet turbūt svarbiausias dalykas, kurį jis pakeitė, tai mano požiūris į nėštumą. Aš gi buvau tvirtai nusprendusi niekada negimdyti: maniau, jog tai neteisinga, nes tas, kurį galėčiau įvaikinti, liks našlaitis; be to, nežinia, kaip visa tai paveiks mano įvaikius...

Kaip jis jus įtikino?

Aš žinojau, kad Bredas nori savo vaikų, genetiškai savų. Netrukus po to, kai mudu pradėjome gyventi kartu, pajutau, kad Medoksą ir Zacharą jis priėmė visiškai, būtent kaip savo, ir tai mane nuramino. Tapo aišku: jis neims jų mylėti mažiau, jeigu gims mudviejų bendros atžalos. Ir tada aš panorau pastoti. Pati nežinau kodėl, to nepaaiškinsi žodžiais. Dabar jau į nieką nekeisčiau šio patyrimo. Svarbiausia, kad dabar mes turime tris puikius vaikus, kurie kitaip nebūtų atsiradę šiame pasaulyje.

Kaip pora, turinti šešis vaikus, jūs neapsakomai mobilūs: keliaujate iš šalies į šalį. Vaikams patinka toks gyvenimo būdas?

Aš norėjau, kad jie augtų kaip tik taip. Iš jų lūpų jokių priekaištų nėra. Jie noriai puola krautis lagaminų, lengvai pritampa naujoje vietoje, ir nesvarbu, ar tai bus liuksas Manhetene, ar palapinė Afrikoje. Jie visą pasaulį laiko savo namais. Kartą stebėjau, kaip Medas lakstė po turgų Adis-Abebe ir jo nešokiravo nei skurdas, nei tai, kad aplinkui vieni afrikiečiai, o jis - azijatas. Taip ir turi būti. Nors aš visai neturiu polinkio prisirišti prie materialių daiktų, yra vienas dalykas, kuris man labai brangus: tai rankinė, kuriame saugomi mūsų pasai - amerikietiški, prancūziški, vietnamietiški, etiopiški, mano dokumentai iš Jungtinių Tautų... Tai savotiškas mūsų šeimos simbolis.

Kokių dar laikotės auklėjimo principų?

Principų? Aš kaip motina visai neprincipinga! Būdama jauna savęs net neįsivaizdavau kaip motinos, ir iš pradžių Medo, o paskui Zacharos neįsivaikinau - tik pasiėmiau su savimi. Pasiėmiau, nes norėjau padėti vaikams, likusiems be tėvų, užaugti. Aš ir dabar negalėčiu sakyti, kad juos auklėju. Argi man su savo maištinga praeitimi dera diktuoti taisykles, principus? Bet dabar aš pradėjau galvoti: greitai vaikai paaugs ir pradės pamažu atsiskirti... Todėl mes su Bredu norime įskiepyti jiems kuo daugiau tikrųjų vertybių, kol jie dar mūsų klausosi. Laimei, dar keletą metų laiko turime. O kol kas tiesiog mėgaujuosi stebėdama, kiek daug dalykų jiems nutinka tik pirmą kartą. Mane žavi jų sugebėjimas iš visko patirti švaraus, paprasto malonumo! Mano mėgstamiausias laikas - grįžus namo vakarieniauti su vaikais, o paskui skaityti jiems knygelę prieš naktį. Juk tai pats brangiausias laikas kiekvienai motinai, tiesa?

MAMA. Aktorės ambicijas vaikų labui paaukojusi Maršelina Bertran daugybę metų kovojo su vėžiu. "Ji sulaukė to laiko, kai mes su broliu tapome suaugę ir susitvarkėme savo gyvenimus. Galbūt ji ir laikėsi tam, kad įsitikintų, jog mums viskas gerai", - sako A. Džoli.

Dosjė

Andželina Džoli Voit (Angelina Jolie Voigh) gimė 1975 m. birželio 4 d. Kalifornijoje (JAV), aktorių Džono Voito (John Voight) ir Maršelinos Bertran (Marcheline Bertrand) šeimoje. Iš tėvo pusės turi vokiečių bei slovakų kraujo. Motinos protėviai - Kanados prancūzai, olandai ir vokiečiai.

Tėvai išsiskyrė 1976 m., kai Andželinai buvo vos metai, o broliui (dabar aktorius, režisierius) Džeimsui Hevenui (James Haven) - ketveri. Vaikai gyveno su savo motina, kuri atsisakė karjeros ambicijų, kad galėtų būti su jais.

Kine A. Džoli pirmą kartą nusifilmavo būdama septynerių metų - filme "Lookin' to Get Out" 1982 m. Jame filmavosi ir jos tėvas Džonas Voitas.

Pirmuosius rimtus santykius su vaikinu Andželina užmezgė būdama 14 metų. Mama jiems leido gyventi kartu jos namuose. Apie tai vėliau aktorė sakė: "Aš galėjau arba trintis gatvėse, arba būti savo kambaryje, kuris yra šalia mamos kambario. Mama pasirinko taip, kad kas rytą keliaučiau į mokyklą ir mano santykiai su vaikinu būtų saugūs."

16-metė Andželina patraukė į manekenes. Jos veidas šmėžavo žurnaluose bei muzikiniuose vaizdo klipuose.

Džoli - antrasis aktorės vardas, tapęs jos pavarde.

Kritikai Andželiną pastebėjo trileryje "Hakeriai" 1995 m. Filmuodamasi šioje juostoje ji susipažino su savo pirmuoju vyru Džoniu Li Mileriu (Jonny Lee Miller). Ištekėjusi už jo 1996 m., išsiskyrė po 18 mėnesių.

1997 m. vaidino televizijos filme "Džordžas Volas" pagrindinio herojaus žmoną.

1998 m. aktorę išgarsino filmas "Džija" ("Gia") - biografinė drama apie supermodelio Džijos Mari Karandži (Gia Marie Carangi) gyvenimą.

1999 m. Džoli gavo "Oskarą" už vaidmenį Džeimso Mengoldo (James Mangold) filme "Mergina su trūkumais" pagal autobiografinę Siuzanos Keisės knygą. Tuo metu ji užmezgė romaną su aktoriumi Bilu Torntonu (Billy Bob Thornton). Jie greitai susituokė, bet greitai ir išsiskyrė.

2005 m. nusifilmavo filme "Ponas ir ponia Smitai" kartu Bredu Pitu (Brad Pitt). Netrukus jis išsiskyrė su Dženifer Eniston (Jennifer Aniston) ir įvaikino Džoli įvaikius Medoksą bei Zacharą. 2006 m. porai gimė dukra Šailo, po metų jie įvaikino vietnamietį Paksą, o 2008 m. gimė dvynukai Noksas ir Vivjen.

2014 m. pabaigoje ekranuose pasirodys A. Džoli režisūrinis darbas "Nepalaužtas" ("Unbroken") - filmas pagal rašytojos Lauros Hilenbrend (Laura Hillenbrand) biografinę knygą apie Luisą Zamperinį (Louis Zamperini), olimpinį bėgiką, II pasaulinio karo belaisvį.

Citatos

Būti laisvam reiškia gyventi pagal savo intuiciją, neskaudinti kitų ir neteisti suklydusių.

Kai visos merginos norėjo būti balerinomis, aš norėjau būti vampyrė.

Žmonės mano, kad esu pilna tamsių paslapčių ir apsėsta mirties idėjos. Bet apie mirtį aš galvoju tik todėl, kad vertinu gyvenimą labiau nei kiti.

Be skausmo nėra kančios, be kančios negali išmokti pamokų, kurias tau suteikia klaidos.

Kai tik pradedu sekti logika, o ne intuicija, mane iš karto ištinka nemalonumai.

Manęs nebaugina kraujo vaizdas. Manęs niekada nebaugino mirę kūnai. Kai matau mirusį žmogų, galvoju tik apie tai, kad neseniai jis buvo gyvas kaip ir aš.

Kai turi šešis vaikus, stengiesi nekelti sau pavojaus.

Gana senokai supratau, kad būti laimingai - tai tik tavo paties pasirinkimas.

Trūkumai man visada atrodė patrauklūs. Pavyzdžiui, randai man atrodo seksualūs, nes tarsi byloja: taip, aš dariau kvailystes.

Mama niekada nešaukdavo, niekada nesibardavo. Ji verkdavo. Aš dažnai girdėdavau, kaip ji verkia, nes mūsų kambariai buvo šalia. Kartą, kai dar buvau mokinė, grįžau namo paryčiais ir pamačiau jos užverktą veidą. Veidą žmogaus, kuris verkė visą naktį.

Man patinka slėptis už personažo. Esu labai uždaras žmogus, ne itin gerai mokantis sutarti su savo žinomumu.

Aš nemėgstu, kai prie manęs liečiasi. Kažkas yra sakęs, kad aš apmirštu ir sulaikau kvėpavimą, kai kas nors bando mane apkabinti.

Užuot stebėję ir pykę dėl neteisybės, verčiau ieškokime būdų padėti tiems, kurie skursta.

Kai aš pirmą kartą atsidūriau Siera Leonėje, pamačiau ten tūkstančius žmonių, kuriems sukilėliai nukirto rankas ir kojas. Pirmąsias dienas, klausydamasi tų žmonių istorijų, aš negalėjau liautis verkusi. Vėliau supratau, kad jiems reikia ne mano ašarų.

Iš to, ką uždirbu, trečdalį atidedu, trečdalį išleidžiu ir trečdalį atiduodu labdarai.

Didžiausia dovana, kurią padovanojau savo vaikams, yra galimybė pamatyti pasaulį.

Vaikams vestuvės yra tik gražus keturių aukštų tortas.

Aš esu dirbanti motina, todėl noriu, kad mano drabužiai būtų ir gražūs, ir seksualūs ir praktiški.

Tai, ko esi vertas, ir tai, ko esi vertas, kitų nuomone, - du visiškai skirtingi dalykai.

Žmonės tokie keisti: jie man sako, kokia aš liekna, ir tikisi, jog pakels man nuotaiką...

Vieną dieną supratau, kad man jauku būti savimi - to jausmo aš nejaučiau niekada. Pagaliau galiu pasakyti, jog mano gyvenimas lygiai taip pat įdomus, kaip ir mano darbas.

Kartais vaikų klausimai įvaro mane į kampą. Pavyzdžiui, jie klausia: "Kodėl Šrekas ir Fiona susituokė, o tu dar ne?"

Man patinka būti užsiėmusiai ir atsakinėti į klausimus... Bet aš nežinau, keliuose filmuose esu nusifilmavusi.

Muštynės ekrane atrodo gražiai, bet gyvenime - bjauriai.

Kažkada ant mano nugaros buvo ištatuiruotas mažytis langas, paskui aš jį paslėpiau dideliu tigru. Nuo pat mažumės mėgau žiūrėti pro langą ir galvoti, kad netrukus kur nors išvyksiu. Taip elgdavausi ir būdama maža mergaitė, ir vėliau, kai ištekėdavau, kai pasimylėdavau su vyru arba baigdavau darbą filmavimo aikštelėje. Aš būtinai sėsdavausi prie lango ir žiūrėdavau, kas vyksta už jo. Bet kai jį uždengė tigras, nebegalėjau žiūrėti. Tarsi iššokau pro langą. Padariau daug dalykų, apie kuriuos nė nesvajojau sėdėdama prie lango vaikystėje. Dabar aš žiūriu į dangų ir galvoju, kad norėčiau skristi.

TITULAS

Šį mėnesį Andželina Džoli pelnė Didžiosios Britanijos garbės damos titulą - moteriškąjį riterio atitikmenį. Šį įvertinimą jai suteikė Anglijos monarchė Elžbieta II už pastangas kovoti su seksualine prievarta karo zonose.
Didžiosios Britanijos garbės riterio titulą anksčiau yra pelnęs kino režisierius Stivenas Spilberas (Steven Spielbergas), "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates) ir JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan).
Britanijoje garbės titulus skiria monarchė, bet apdovanojamųjų sąrašus rengia valstybės tarnautojų komitetai, priimantys pasiūlymus iš vyriausybės ir visuomenės.
Įgijusieji riterio arba damos titulą, turi teisę prie savo vardo pridėti kreipinį "seras" arba "dama".
2000 m. "Oskarą" už antrojo plano vaidmenį filme "Mergina su trūkumais" pelniusi A. Jolie sakė ketinanti susitelkti į humanitarinę veiklą ir mažiau dėmesio skirti kino karjerai.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder