Andrius Tapinas: esu savo gyvenimo režisierius

Andrius Tapinas: esu savo gyvenimo režisierius

Jam nuolatos reikia naujų veiklų ir išūkių, nes, pasak jo, gyvenimas dėl to tik įdomesnis. Jo aistra amerikietiškas futbolas, hobis – kelionės po tolimus kraštus. Paauglystėje jis iš anglų kalbos išvertė dabar jau visiems gerai žinomą trilogiją „Žiedų valdovas“, buvo pirmoji Lietuvos jaunučių teniso raketė, vėliau, baigęs ekonomikos studijas, tapo žurnalistu ir televizijos laidų vedėju ir nuveikė dar galybę įvairiausių dalykų. Lyg viso to dar būtų negana, jis nusprendė tautiečius supažindinti su stimpanko žanru išleisdamas pirmąją tokio tipo knygą „Vilko valanda“. Taip, jūs nesuklydote, mes kalbamės su išskirtine asmenybe - pristatome Andrių Tapiną (36).

- Šią vasarą daug keliaujate. Kokias šalis jau aplankėte, ką pamatėte?

- Šiais metais su šeima nusprendėme, kad labai intensyviai su vaikais ir be jų atostogausime birželio mėnesį. Su žmona buvome Vietname, Tailande, nors paprastai dauguma žmonių ten važiuoja žiemą, sausuoju sezonu. Nes birželį turėjo būti liūtys, bet mums pasisekė ir jų nebuvo. Dar buvome „Formulės - 1“ varžybose Vokietijoje, čia jau keliavome su visa šeima. Tiesą sakant, mūsų kelionių grafikas priklauso nuo to, kada randame geriausius pasiūlymus, t.y. nebrangius skrydžių bilietus.

- Kur dar ketinate nuvažiuoti?

- Iki metų galo dar turiu numatęs keturias keliones. Du kartus vyksime į Londoną. Ten į Vemblio stadioną du kartus per metus atvažiuoja dvi amerikietiško futbolo komandos ir žaidžia lygos varžybas. O aš esu visiškai pamišęs dėl amerikietiško futbolo, dėl to man labai įdomu. Tomis dienomis vyksta šventės, paradai, susitikimai su žaidėjais. Tai vieną kartą į čia važiuosiu su draugais, kurie taip pat yra amerikietiško futbolo aistruoliai, o kitą kartą važiuosiu su šeima, nes ir jiems noriu parodyti, kas tai yra. Vėliau bus kelionė į Frankfurto knygų mugę su „Vilko valanda“ ir susitikimai su lietuviais. Na, o ketvirtoji kelionė bus į Ameriką. Vyksiu penkioms dienoms į tris miestus: Dalasą, Filadelfiją ir Vašingtoną. Ir visa tai tik dėl amerikietiško futbolo varžybų, kurias noriu matyti savo akimis.

- Ar kelionėse pavyksta atsiplėšti nuo darbų?

- Na, kai būni toli, tai natūraliai atsiplėši. Tačiau nėra taip, kad išėjęs atostogų pamirščiau visus savo darbus ir veiklas. Nors man patinka žmonės, kuriems tai pavyksta, bet mano jau toks gyvenimo būdas. Aš negalėčiau taip visiškai atsiriboti. Net ir tame pačiame Tailande, atsisėdęs kur nors kavinukėje, kur yra bevielis internetas, patikrindavau, kas vyksta Lietuvoje, pasitikrindavau elektroninį paštą. Kadangi esu pats sau režisierius, tai pats turiu sureguliuoti nemažai dalykų.

- Rašote antrąją knygą. Kaip sekasi? Įpusėjote?

- Nelabai kaip, dar neįpusėjau. (Šypsosi). Neįpusėjau, nes buvo labai daug pristatymo turų po Lietuvą, kai išleidau pirmąją knygą, tad šiek tiek užsitempė laikas. Birželis buvo skirtas kelionėms, o po jų ir prasidėjo tikrasis rašymas. Pagal prioritetus dabar yra kitų darbų, tai „Vilko valandos“ vertimo į anglų kalbą išleidimas ir pristatymas. Su animatorių studija dar ir komiksą darome pagal „Vilko valandą“ - tai bus dar nepapasakotos istorijos, tad antrosios knygos - „Maro dienos“ - dar tikrai teks palaukti.

- Kaip pasirenkate, apie ką rašysite?

- Yra du tipai rašytojų: planuotojai ir improvizuotojai. Pirmieji iš anksto žino kur, kada, kaip ir ką parašys, o antrieji tiesiog improvizuoja. Tai aš save labiau priskirčiau prie antrųjų ir tiesiog improvizuoju. Žinoma, kai kuriuos dalykus pasufleruoja pasirinktos istorinės asmenybės ar vietos.

- Ar antroji knyga bus labai susijusi su pirmąja?

- Į šį klausimą aš atsakymo dar neturiu, bet tai greičiausiai nebus tiesioginis tęsinys. Tai bus antra Akmens ir Garo Miestų ciklo knyga.

- Būdamas paauglys išvertėte trilogiją „Žiedų valdovas“ į lietuvių kalbą. Kaip jums pavyko? Iš kur kilo toks noras?

- Mano tėvai norėjo, kad aš mokėčiau laisvai kalbėti angliškai. Mokyklos programos tam aiškiai neužteko, tad jie norėjo, kad aš skaityčiau angliškai. Išsirinkau knygą ir pradėjau skaityti, sekėsi labai sunkiai, bet iš karto matėsi tobulėjimas. Per dieną perskaitydavau po tris puslapius su žodynu, tai buvo vargas, tačiau skaitymo procesas darėsi vis lengvesnis. Ir vieną kartą man mama pasiūlė išversti vieną skyrių olimpiadai. Taip išverčiau pirmą, tada ir antrą, o vėliau atsirado užsispyrimas išversti iki galo - olimpiadą laimėjau. Vėliau nuėjau į leidyklą ir jie išleido mano vertimą.

- Pagal pirmąją knygą jau yra sukurtas žaidimas, ji išversta į anglų kalbą, kas toliau?

- Animacijos kompanija nusipirkusi teises į animacinį serialą, bet tai ilgalaikis ir labai brangus procesas. Žaislų gaminti neplanuojame.

- O jūsų vaikai ar skaito knygas?

- Mano vaikai yra kaip diena ir naktis. Vienuolikmetė dukra Vasara skaito viską. Ji yra iš tų vaikų, kurie ir po antklode su žibintuvėliu galėtų skaityti. O jaunėlis Vakaris dešimtmetis nelabai linksta į skaitymą, jam kol kas nelimpa, tai per prievartą laužti nesinori. Pasirodys „Vilko valandos“ komiksai, tai galės skaityti juos. O dukra ir dabar parsitempė visą krūvą knygų, jau turi nemažą bibliotekėlę.

- Kaip manote, kokiu būdu geriausia auklėti ir ugdyti vaikus?

- Manau, kad su jais reikia kalbėtis kaip su suaugusiais žmonėmis, nes jie daug supranta. Ir labai svarbu žinoti, kuo vaikai domisi. Menkas domėjimasis yra pagrindinė tėvų problema. Jie turi sekti, kuo gyvena jų vaikai, kokios muzikos klausosi, ką žaidžia, ką skaito, kokios paauglių aprangos mados ir t.t. Čia kaip universitetinis išsilavinimas būti geru tėvu. Nereikia aiškinti, kad tavo laikais taip nebuvo, čia jiems neaktualu. Reikia atrasti laiko kokiai nors bendrai veiklai ir duoti jiems jų erdvės. Mūsų vaikai tikrai labai savarankiški. Taip jie mokosi spręsti savo problemas.

- Darbas LRT, tinklaraščio rašymas, knyga, kelionės, šeima, - kaip jūs visur spėjate?

- Man šitas klausimas irgi kartais kyla. Tiesą sakant, svarbiausia planuoti laiką, nors būna dienų, kai ničnieko nenuveikiu. Man visada norisi veiklos, išbandyti ką nors naujo. Mano darbas nevyksta nuo 8 ryto iki 17 valandos vakaro, galiu dirbti įvairiai, todėl nėra rutinos. Kuo daugiau veiklų, tuo lengviau viską planuoti. Vasarą man sunkiausia, kai tenka pačiam absoliučiai viską susidėlioti ir reikia labai didelių valios pastangų prisėsti prie darbų.

- Jūsų gyvenimas atrodo labai intensyvus, ar visi šeimos nariai tokie judrūs ir smalsūs?

- Taip, mūsų visa šeima tokia. Vaikai mato, kad tėvai labai veiklūs, tad jie irgi kažką iš to pasiima. Mes kartu keliaujame, žiūrime filmus, kurie kruopščiai atrenkami, ir kartu taip yra kontroliuojama, ką žiūri mūsų vaikai. Aš tuos filmus jiems sinchroniškai verčiu, nes žiūrime juos anglų kalba. Tai ir kalbą tobulina, ir su šeima kartu pabūname, vaikai irgi automatiškai mokosi. Toks filmų žiūrėjimas yra mūsų ritualas.

- Buvote žiūrėti „Formulės - 1“ varžybų Vokietijoje. Kokiu dar sportu domitės? Pats sportuojate?

- Mano mėgstamiausia sporto šaka yra amerikietiškas futbolas. Iš tiesų, man patinka visos sporto šakos su kamuoliu, tarp jų futbolas - sergu už anglus, patinka tenisas. Aš nuo šešerių metų vaikštau į stadionus, bet kur nuvažiavęs stengiuosi nueiti į varžybas. Kartais žaidžiu tenisą, kadaise buvau pirmoji Lietuvos jaunučių raketė, o paskui reikėjo rinktis mokslus arba tenisą. Pasirinkau mokslus, tai tenisas liko savo malonumui. Su vaikais futbolą, tinklinį, krepšinį pažaidžiam. Yra to judesio mano gyvenime.

- Iki šiol LTV vedėte dvi laidas, „Pinigų karta” ir „Tautos aikštė”, ar jos išliks? Gal vesite ką nors naujo?

- Šį sezoną vesiu vieną laidą ir tai bus „Pinigų karta“.

- Kalbant ne visai apie „Pinigų kartą” – pats mokate tvarkyti savo finansus? Esate taupus?

- Nemoku. (Juokiasi.) Teoriškai aš tikrai žinau, kaip tą daryti, bet nesu pats taupiausias žmogus. Elektrą, pavyzdžiui, galėčiau ir pataupyti kaip nors. Pinigus daugiausiai suryja kelionės, bet iš esmės 80 procentų turimų pinigų visgi būna panaudota tikslingai, tai gal tada ir viskas gerai.

- Jūs su žmona abu esate žurnalistai – atrodo, tobula sąjunga. Bet ar niekada nekonkuruojate? O gal kaip tik vienas kitam patariate?

- Mes nei konkuruojame, nei padedame, mes net nekalbame apie tai. Turime labai daug kitų veiklų, kitų reikalų ir pokalbių temų. Esame susitarę apie darbą namuose nekalbėti. Mes dažniau aptarinėjame filmus, keliones, vaikų veiklas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder