Alina Orlova: "Mane pykina komplimentai"

Dainininkei iš Lietuvos gėles po kojomis kloja, rodos, jau visko mačiusių didžiųjų valstybių gerbėjai ir žurnalistai. Tačiau komplimentai atlikėjos nežavi, atvirkščiai - net pykina.

Pirmiausia noriu paklausti apie koncertus Maskvoje, kurioje šiuo metu vieši. Ko gero, jau nebegraužia nežinomybė, kaip tave priims publika svečiame krašte?

Nežinomybė paprastai manęs negraužia, atvirkščiai - džiugina.

Po metų pertraukos koncertuosi Vilniuje. Ar ne ironiška, kad dažniau pasirodai užsienyje nei Lietuvoje?

Kurgi čia ironija? Labai jau maža ta mūsų Lietuvėlė, lengva čia atsibosti ir sau, ir kitiems. Saugau jai ką nors naujo ir gražaus.

Beje, prieš porą metų po Šv. Kotrynos bažnyčios skliautais įvyko tavo debiutas - pristatei savo albumą "Laukinis šou dingo". Ar tuomet pagalvojai, jog nepraėjus nei pusmečiui tapsi tarptautinio garso atlikėja?

Nei tada, nei dabar taip negalvoju. Tokios mintys tik trukdytų.

Teko koncertuoti įvairiose šalyse (Anglijoje, Airijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Lenkijoje). Ar justi publikos, kultūros, muzikos suvokimo skirtumai?

Skirtumai justi, bet jie nėra tokie žymūs. Mano dainose svarbi emocija, o tai yra internacionalu. Jei žmogus emociją atpažįsta, jei ji ką nors išjudina jame - nelabai svarbu, kas jis ir iš kur.

Esi sakiusi, kad tau daug įdomiau koncertuoti žmonėms, kurių dauguma nesupranta kalbos. Kokia kalba - lietuvių, anglų ar rusų - daugiausia dainuoji?

Daugiausia dainuoju lietuviškai. Manau, kad tekstus reikia rašyti ta kalba, kurią moki.

Lietuvos ir užsienio spaudos atsiliepimai apie tave: "superžvaigždė", "unikalioji", "įstabaus ir svaiginamo balso dainininkė", "stebuklas iš Lietuvos". O kaip pati pavadintum Alinos Orlovos fenomeną?

Keista mergaitė, dainuojanti jautrias dainas. Jeigu sąžiningai - mane truputėlį pykina nuo visokių skambių apibūdinimų.

Prancūzijos leidybos kompanija "Fargo Records" pavasarį Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkoms pristatys tavo debiutinį albumą. Tai - vienas retų atvejų Lietuvos muzikos istorijoje, kai užsienio rinka susidomi mūsų muzikantų kūryba. Nors esi sakiusi, kad tokie dalykai tau nėra svarbiausi, - sutik, - tarptautinis pripažinimas turėtų pakutenti savimeilę?

Žinoma, tai smagu. Pažiūrėsime, kas bus toliau.

Gerbėjų armija jau porą metų laukia tavo antrojo albumo. Kodėl delsi?

Kodėl turėčiau skubėti? Kūrybai reikia laisvės, laiko ir susikaupimo.

Turėjai "apšildyti" Lietuvoje viešėjusio Marko Almondo koncertą, tačiau dėl peršalimo koncertuoti atsisakei ir įžengusi į sceną dėl to atsiprašei savo gerbėjų. Kitas atlikėjas būtų pasirinkęs pažiopčioti pagal dainos įrašą... Ir vis dėlto kas turėtų nutikti, kad uždainuotum pagal fonogramą?

Negaliu dainuoti pagal fonogramą, aš nemoku.

Tau teko įsiamžinti keliuose įtakinguose britų, Rusijos, Ukrainos mados ir meno žurnaluose. Tačiau pakviesta dalyvauti madų šou, atsisakei. Kodėl? Juk madų industrijos pasaulis - galinga jėga, padėjusi dar labiau iškilti ne vienam atlikėjui...

Dabar neprisimenu, kodėl atsisakiau. Gal kitkas tada rūpėjo, o gal tiesiog nenorėjau nieko tokio daryti. Šiaip ar taip, vienintelė "galinga jėga" man yra muzika.

Ar lieka laiko paimti į rankas teptuką ar fotoaparatą? Gal planuoji surengti parodą?

Laiko turiu, ir nemažai. Piešiu, jei turiu minčių. O parodai, man rodos, dar nesubrendau. Kada nors - mielai.

Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!"