Savotiška provokacija yra ir jo knyga "Summa erotica", pristatyta šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje ir sulaukusi didelio susidomėjimo ne tik tarp besidominčiųjų filosofija.
Provakacija pavadinčiau ir paties Mickūno atvykimą į Stasio Šimkaus konservatorijos bendrabutį, kur, be studentijos, pasiklausyti jo paskaitos susirinko ir Klaipėdos universiteto profesūra.
Profesoriau, kaip nutiko, kad Jums JAV pilietybę suteikė JAV kongresas? Tai labai jau reti atvejai šioje šalyje...
Kai mano tėvai traukėsi nuo į Lietuvą artėjančios sovietinės armijos, galų gale mūsų šeima atsidūrė JAV. O čia aš, aštuoniolikmetis, užsirašiau tarnauti kariuomenėje. Ir mane išsiuntė kariauti į Korėją. Mano tiesioginis vadas susidomėjo "ne tokia" pavarde ir paklausė, kas aš toks. Pasakiau, kad lietuvis. Generolui atrodė, kad tas, kuris kaunasi JAV armijoje, turi būti ir tos šalies pilietis. Tad jis paskambino į Vašingtoną, ir Kongresas nedelsdamas 1953 metais man suteikė JAV pilietybę.
Ar Jūs, užsirašydamas į JAV armiją, žinojote, kad būsite siunčiamas kariauti Korėjoje?
Tai buvo garantuota. Nes visi užsirašantieji buvo siunčiami į Korėją. Man, tuomet vaikėzui, tai atrodė išsigelbėjimas. Nes darbo JAV susirasti nelabai ėjosi. O čia - triguba alga... Tuomet aš dar nežinojau, kad po Korėjos karo turėsiu tiek privilegijų - kaip veteranas.
Kare buvote sužeistas...
Viskas į naudą, nes Japonijos ligoninėje, kur buvau gydomas, turėjau laiko panirti į Rytų kultūrą, tradicijas ir papročius, pakerėjusius visam gyvenimui.
O kaip nutiko, kad buvote užmiršęs lietuvių kalbą?
Dar apie 1950-uosius, kai pradėjau lankytis lietuvių išeivių susirinkimuose, antrosios lietuvių išeivių bangos atstovai prisistatydavo - daktaras, advokatas, karininkas ir panašiais titulais. Vienas "tituluotasis" paklausė ir manęs, kas aš toks. Pasakiau, kad ūkininko vaikas. Tai mane susarmatijo: niekam nesakyk, kad esi kaimietis, ir nedaryk gėdos Lietuvai... Šis "perspėjimas" nuo lietuviškos bendruomenės atkratė ilgam. O kai nebendravau lietuviškai, tai gimtoji kalba ilgainiui pasimiršo. Bet kai Kavolis po keleto dešimtmečių mane pakvietė prisidėti prie "Santaros šviesos" veiklos, labai greitai prisiminiau ir gimtąją kalbą, ir raštą.
Kaip Korėjos karo veteranas JAV siekė mokslo?
Tikrai Korėjos karas turėjo įtakos pažinti Ameriką. Nes buvau gavęs nemenką kompensaciją. Išvažinėjau JAV skersai ir išilgai. Juk turėjau susipažinti, kur atvykau gyventi. O paskui nusprendžiau mokytis.
Kaip minėjau, turėjau privilegijų rinktis, ko noriu ir kaip noriu. Norėjau studijuoti filologiją. Bet universitete man pranešė, kad turėsiu laukti trejus metus, kol bus vėl pradėtas kursas. Pasiūlė pasidomėti filosofijos studijomis. Na, taip atsitiktinai ir pasirinkau gyvenimo kelią.
Tarp Jūsų studentų - daug mėlynojo kraujo atstovų iš viso pasaulio. Tarp jų ir Indijos princesė Makarani. Kodėl rašyti doktorantūros ji veržėsi pas Jus?
Todėl, kad ji pasirinko tokią temą, kurios kiti profesoriai tiesiog "nepažinojo". Bet man jos atžvilgiu teko būti negailestingam. Susipažinęs su doktorantūros darbo apmatais, privalėjau jai pasakyti, kad ji nepažįsta Indijos. Ir iš kur jai pažinti, jei augo ir brendo ne Indijoje, o Didžiojoje Britanijoje? Joje ir mokėsi, joje buvo auklėjama. Deja, ne savosios šalies dvasia.
Dabar jau turiu išauginęs šimtą profesorių visuose pasaulio žemynuose, žinoma, išskyrus Antarktidą... Jau turiu ir dešimtis anūkų... Japonijoje, Pietų Afrikoje, Kolumbijoje, Argentinoje, Gvatemaloje...
Žinau, kad daug keliaujate. Kurioje šalyje esate sutikęs Žmonių Žmogų?
Tai buvo elgeta Gvatemaloje. Kaip sakydavo šviesaus atminimo Justinas Marcinkevičius, pavergė jo laikysena: tauri, kilni, garbinga. Nors ir elgeta...
Kuris iš pasaulio filosofų Jums yra daugiausiai davęs?
Vienareikšmiškai - Aristotelis. Na, o savo mokytoju laikau Finką Oigeną, pas kurį mokiausi Fraiburge.
Ar praverčia įgytas karatė juodasis diržas?
Tai kad manęs niekas nepuola... Tai gynybai reikalingas menas. O apskritai juodasis diržas liudija gyvenimo būdą - dzen praktiką.
Pažįstate pasaulio jaunuomenę. Kuo jie panašūs, kuo skiriasi?
Bendras dalykas visiems - smalsumas ir žinių troškimas. Indijos jaunuomenei būdingas išskirtinis smalsumas ir noras dominančioje srityje ko nors pasiekti. Japonai - labai stropūs, o paskui atsipalaiduoja. Iraniečius puošia ypatingas poreikis suprasti kitus. Trečiojo pasaulio jaunuomenė nepaprastai intelektuali. Pietų Amerikos - techniški idealistai. Vakariečiai - itin psichologizuoti. Bet tai, pati suprantate, labai schematiškas vertinimas.
Kada ketinate vėl aplankyti Lietuvą?
Klaipėdos universiteto profesūrai prisižadėjau atvykti po pusantro mėnesio padaryti pranešimo, kas darosi su arabų pasauliu Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą