Algirdas Janutas savo žmonai skiria pasimatymus

- Festivalio spektaklis "Sevilijos kirpėjas" vyko Juodkrantėje. Dar iki festivalio pradžios ten du kartus buvau prie jūros. Man labai gera šiose vietose. Dirbdamas Klaipėdoje, spėjau nuvažiuoti į Sankt Peterburgą ir Suomiją.

- Kuo jums ypatinga Juodkrantė?

- Čia švaru, gražu, nedaug žmonių. Patinka pats kelias nuo marių iki jūros. Kelias per mišką sukelia gerus jausmus, aukšti medžiai primena vaikystę, Vokietijos miškus. Visas kelias pilnas mistikos. Turėdamas fantazijos, gali sutikti herojų iš pasakų.

- Ar jūsų vaikystė prabėgo Vokietijoje?

- Gyvenau ten iki septynerių metų. Mano tėvas buvo gydytojas. Jų laida buvo pirmoji, nenorėjusi tapti karininkais medikais. Buvo surinkta 18 gydytojų. Jie tapo karininkais, ir mano tėvui teko vykti į Vokietiją. Kiek žinau, beveik visų šių žmonių likimai buvo tragiški. Aš gimiau kompozitoriaus Hendelio mieste - Halėje. Ar tai sutapimas, ar ne, tačiau man teko dainuoti daug Hendelio kūrinių.

- Ar šeimoje augote vienas?

- Turiu seserį. Ji - taip pat daininkė, bet man labiau pasisekė negu jai. Sesuo gyvena Niujorke.

- Jūs esate dainavęs garsiausiose pasaulio scenose beveik visuose kontinentuose. Ką jums reiškia dainuoti Lietuvoje?

- Daugybę kartų "Traviatoje" dainavau italų kalba. Šįkart teko išmokti dainuoti lietuviškai. Buvo sudėtinga ir sunku. Gražu dainuoti itališkai, neblogai sekasi ir vokiškai, bet maloniausia - lietuviškai. Ogi todėl, kad publika suvokia, kas yra dainuojama, jaučia visus vaidybinius niuansus. Šis atsakas iš publikos inspiruoja padaryti ką nors su ugnele. Dėl to verta eiti į sceną ir jausti džiaugsmą dainuoti savo kalba.

- Ko pasigendate labiausiai keliaudamas po pasaulį?

- Trūksta pastovumo, o kai jį jau surandi, vėl traukia važiuoti, kurti vaidmenis vis kitose scenose. Manau, kad artisto prigimtyje slypi ir kelionių būtinybė. Keliaudamas atsinaujini. Gyvenimas pakiša naujų įgūdžių, įspūdžių. Menininkas privalo keliauti, bet turi turėti namus.

- O kur jūsų namai?

- Namai - Vilniuje. Turiu gausią, tiesiog "itališką" šeimą: močiutę, tėvus, žmoną, smuikuojančias dukras, šunį. Šiuo metu žmona Gintarė Skėrytė - Juodkrantėje. Teko važiuoti į pasimatymą. Sakyčiau, romantiška. Gal tai padeda išlaikyti pusiausvyrą.

- Kaip jūs pailsite?

- Nemėgstu nieko neveikti. Tai - sunkus darbas. Gal todėl nepatinka sekmadieniai. Labiausiai mėgstu skaityti knygas. Patinka skaityti rusų rašytojų kūrinius. Mūsų šeima susidomėjo naujesniąja rusų literatūra. Manau, kad lietuviai būtų labiau vertinami, jei mokėtų ir savo kaimynų kalbas iš Rytų pusės. Rusiškai nemokėdami kenčia mūsų specialistai. Keliaudamas mėgstu klausytis radijo. Gaunu daug žinių iš eterio. Patinka klausytis trumposiomis bangomis, nes nėra reklamos. Gan neblogai per rusišką stotį pasiklausyti kad ir apsakymo, kurį profesionaliai skaito žymus aktorius. Tai galima išgirsti per Korėjos, Kinijos rusiškas stotis. Radijas padeda pailsėti.

- Ar labai saugote balsą?

- Gyvenu pagal savo susikurtą schemą. Nebijau skersvėjo, valgau ledus, nesistengiu regtis per šiltai. Taip pat po dainavimo valgau vėsų maistą, bet dėl to nebuvau nė karto užkimęs scenoje. Tik vengiu užterštos aplinkos bei ekologiškai nešvaraus maisto. Tik per šventes valgau rūkytus gaminius. Bandau derinti maistą ir vengiu keptuvės, todėl stengiuosi valgyti virtą maistą. Esu gurmanas. Geriau dainuoti nedaug pavalgius, todėl po spektaklio sunku susilaikyti nuo gausaus valgymo naktį. Čia tinka pasakymas, kad gali ir jautį suvalgyti.

- Kaip apibūdintumėte savo charakterį?

- Tenorai - romantiški, svajingi, išsiblaškę ir egocentriški. Tačiau esu opozicijoje. Man ne tas pats, kas yra valdžioje, nežiūrint į tai, kas man moka.

- Kokių turite silpnybių?

- Labai mėgstu juodą šokoladą - belgišką ir šveicarišką. Sunku atsispirti vynui, dažniausiai raudonam, bei japoniškai virtuvei. Labai patinka suši, jį mėgstu pats pagaminti. Mėgstu jūros žuvį bei vandenynų gėrybes. Dar turiu silpnybę - internetą. Jame ieškau visko, kas nauja ir susiję su sveikata.

- Ar turite svajonių?

- Savitumas yra didžiausia vertybė. Turėtume kelti meno, kultūros lygį savo namuose. Deja, dažnai dažomas fasadas, o kiemas lieka netvarkytas. Turi atgimti gastrolės po Lietuvą. Norėčiau išgirsti Šekspyrą žemaitiškai. Ir svajoju, kad mano didelė šeima gyventų po vienu stogu.

- Kokie darbai laukia po festivalio Klaipėdoje?

- Tuoj pat išvažiuosiu į Švediją. Čia dirbsiu iki vasario mėnesio, tačiau kiekvieną mėnesį atvažiuosiu repetuoti.