Aistė Širvinskaitė - Ruškienė: "Negaliu užleisti balso stygų rūdimis"

Studijavusi dailę ("Aš jau penktoje klasėje maniau, jog būsiu dainininkė", - sakė Aistė), tačiau galiausiai pasirinkusi vokalistės karjerą, dar studijų metais ištekėjo už Vytauto Landsbergio asmens sargybinio. Netrukus šeimoje jau spurdėjo naujagimis Paulius. Šeimai buvo didelis smūgis, kai šiam sulaukus vos šešių mėnesių smogė baisi diagnozė - vėžys. Niekam nereikia aiškinti, ką tai reiškia. Bet operuotam, gydytam Pauliui šiandien 19 metų.

Aistė su mama Rūta Mileškaite - Širvinskiene.

Kai jau baigė atslūgti baimės dėl profilaktiškai onkologų prižiūrimo vaiko, gyvenimas Aistei, jau susilaukusiai ir dukrelės Birutės, kirto dar kartą: avarijoje žuvo vyras. Likimas tarsi siekė jauną moterį sugniuždyti taip, kad ji apie savo profesinę karjerą užmirštų galutinai ir negrįžtamai. Bet, kaip sakoma, pradedančiam skęsti kas nors pakiša gelbėjimosi ratą arba tiesiog žmogus išmoksta plaukti.

Po penkerių metų gedulo jaunoji moteris su dviem vaikais vėl sutiko Jį. Anesteziologas Nerijus Ruškys rezidentavo Plungėje, tad Aistė gyveno tarp Žemaitijos ir Vilniaus. Na, o kai gyvenimo draugas pradėjo dirbti Klaipėdos apskrities ligoninės Anesteziologijos - reumatologijos klinikos vedėju, reikėjo apsispręsti ir ryžtis: Vilnius arba Klaipėda.

Pora jau buvo susilaukusi sūnelio Tado, todėl Aistė apsisprendė šeimos, o ne karjeros, kaip ji tuomet galvojo, labui.

Šiandien Ruškių šeimyna gyvena Palangoje ir augina jau keturis vaikus: devyniolikmetį Paulių, penkiolikmetę Birutę, septynmetį Tadą ir pagranduką keturmetį Joną.

Šeima ar karjera? Daugeliui šiuolaikinių moterų iškyla toks klausimas. Ir daugelis renkasi profesinę, o ne "vaikų gimdymo" misiją, kaip paniekinamai kartais sakoma apie daugiavaikes motinas. Visiems žinoma, kaip sunku suderinti abu dalykus: ir šeimą, ir pašaukimą bei karjerą, tačiau Aistei tai puikiai pavyko.

Kaip suderinate motinystę, vokalistės karjerą ir dar pedagoginį darbą Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje?

Laikausi griežto grafiko: septintą keliuosi, ruošiu visiems pusryčius, išlydžiu vaikus į mokyklas, vyrą - į darbą. Du tris kartus per savaitę, nepaisydama, ar turiu vaidmenų, koncertų teatruose, važiuoju į Klaipėdą dirbti su nuostabia koncertmeistere Loreta Rasiackiene.

Kaip smuikininkai, pianistai privalo groti kasdien, taip ir vokalistai irgi negali užleisti balso stygų rūdimis. Žinoma, tuos susitikimus išnaudoju ne tik balsui lavinti, bet ir naujoms programoms ruošti. Na, ir šeimą pasitinku su garuojančiais pietumis, o vakare - su vakariene...

Ir viską darote pati?

Taip, viską darau pati: skalbiu, valau langus, plaunu grindis... Na, kas nuo seno yra laikoma moters pareiga - tą ir atlieku pati. Tiesa, dabar jau turiu ir užvadėlį - dukrą Birutę. Ji netgi labai noriai prižiūri mažamečius broliukus, jei to prireikia.

Jūsų vaikai - taip pat labai užsiėmę žmonės?

Paulius dabar ruošiasi abitūros egzaminams, Birutė džiazuoja ir lanko manekenių studiją, Tadas atsidėjęs dailei, plaukimui, na, o pagrandukas, keturmetis Jonukas - jau "prie muzikos". Kaip mama, kaip senelis kompozitorius Juozas Širvinskas, kaip močiutė Rūta...

Sesuo Andželika

Atvažiavusiai paskui vyrą į pajūrį Aistei daug ko stigo: bičiulių rato, teatrinės atmosferos. Pagaliau ir vaidmenų.

"Bet pamažu radosi interesų čia, o ne Vilniuje. Buvau maloniai nustebinta, kai atvykėlė režisierė Yana Ross Klaipėdos muzikiniame teatre pakvietė pagrindiniam Džiakomo Pučinio operos "Sesuo Andželika" vaidmeniui. Labai priešinausi, nes tai asocijavosi su mano gyvenimu, netektimis. Režisierė to nežinojo, bet kažkodėl nuo manęs neatstojo. Ir galų gale pasidaviau.

Sudainavusi Andželiką, negaliu į save sugrįžti gal savaitę, - prisipažįsta Aistė, bet drauge ji šį vaidmenį laiko aukščiausia savo, kaip vokalistės, viršūne. - Persilaužiau ir padariau."

Meilė, viltis ir tikėjimas

Tai tarsi trys akmenys, ant kurių Aistė stato savo gyvenimo rūmą. Viltis ir tikėjimas neapleido, kai slaugė pirmagimį. Meilė vėl pakėlė nuo žemės, kai taip skausmingai išgyveno netektį. Vokalistė įsitikinusi, kad kiekviename žingsnyje ją lydi meilė: kuriamam vaidmeniui, mokomam dainuoti vaikui, kolegoms, bičiuliams, savo mokytojams - Mameniškienei, Maciūtei, Milkevičiūtei, Noreikai, dailėje - Šalteniui, Vaitiekūnui. Na, ir žinoma - patiems artimiausiems žmonėms, kurie visada greta - kartu džiaugiasi arba liūdi.

Nuoširdžiai grožėjausi, kai į Aistės koncertą Klaipėdos muzikiniame teatre sugužėjo visi vaikai, vyras, tėvai, tetos ir dėdės. Dainininkė neslėpė: "Kai susirenkam visi krūvon, jaučiuosi kaip Italijoje, kur žmonės neslepia savo jausmų. Man taip nyku buvo Skandinavijos šalyse, kuriose žmonės atrodė tarsi bejausmiai, nors žinau, kad taip nėra", - sakė Aistė, žingsnis po žingsnio einanti pasirinktu keliu.

"Kaip smuikininkai, pianistai privalo groti kasdien, taip ir vokalistai irgi negali užleisti balso stygų rūdimis." Nuotrauka iš asmeninio albumo