Aistė Paškevičiūtė: "Televizija - tik stipriems žmonėms"

Žavioji televizijos laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė šį sezoną ne tik asistuoja M. Mikutavičiui laidoje "Taip arba ne", bet ir kartu su kolega D. Siaurusaičiu veda nuotaikingą laidą "Skylė sienoje".

Turbūt nedaugelis žino faktą, kad savo karjerą televizijoje pradėjai vesdama interaktyvius žaidimus tiesioginiame eteryje. Kokių žinių tau suteikė ši veikla?

Pasisėmiau daug patirties: išmokau dirbti prieš kameras, jų nebebijoti, tapau iškalbingesnė. Visgi, valandą laiko tiesioginiame eteryje kalbėti apie nieką sugebėtų ne visi. Dabar man tai jokia problema.

Vėliau patekai į M. Mikutavičiaus vedamą projektą "Taip arba ne". Gal po interaktyvių šou ir buvai pastebėta?

Ne, jokie prodiuseriai po to į laidą manęs nepakvietė. Pati nusprendžiau sudalyvauti atrankoje, į kurią susirinko visos Lietuvos manekenės, - juokiasi. Turbūt todėl, kad tokia nebuvau, ir tapau viena iš M. Mikutavičiaus asistenčių.

Dabar esi naujosios TV3 eteryje transliuojamos programos "Skylė sienoje" vedėja. Kuo tau pačiai patinka ši laida?

Ji labai žaisminga, linksma ir neįpareigojanti - tiesiog skirta gerai praleisti laiką prie televizoriaus ekranų. Man labai patinka laidoje palikta didelė laisvė netikėtumams ir improvizacijai. Aš ir mano kolega Džiugas Siaurusaitis iš anksto paruoštų tekstų neturime, todėl, prieš filmavimą šiek tiek apsitarę, laidą vedame ekspromtu. Tiesa, ir už padarytas klaidas tenka patiems atsakyti.

Minėjai, kad darbas laidoje su senu televizijos vilku M. Mikutavičiumi tau suteikė galimybę mokytis iš profesionalo. O kaip reikalai su dabartiniu tavo partneriu D. Siaurusaičiu?

Logiška, kad iš žmogaus, turinčio nemažą stažą televizijos eteryje, galima daug ko išmokti - ne išimtis ir Džiugas, su kuriuo pažįstama buvau dar prieš pradedant darbą laidoje "Skylė sienoje".

Kaip galvoji, ar žiūrovams greit nepabos projekto formatas, žaidimo metu reikalaujantis pralįsti pro skylę?

Formatas - nėra pagrindinis dalykas televizijos šou "Skylė sienoje". Atvirkščiai - jis mažiausiai pastebimas ir krintantis į akis. Laidoje - svarbiausia humoras. Kiekvieną kartą į ją kviečiami skirtingi žmonės, kurie, svarbiausia, mokėtų pasijuokti ir iš savęs, ir iš kitų. Be to, pralindimas pro skylę - ne svarbiausias dalykas. Būtina tai padaryti kuo originaliau ir šmaikščiau.

Daugelis tave apibūdina kaip nuoširdžią ir paprastą merginą. Ar televizijoje šios savybės netrukdo?

Nedrįsčiau pati savęs šitaip apibūdinti, bet gal iš šalies žmonėms matosi geriau... Bet kokiu atveju - nuoširdumas ir paprastumas negali trukdyti niekur. Tai universalios savybės, padedančios žmonėms bet kokiu atveju. Su sąžiningais ir gerais žmonėmis visada lengviau, nebent dirbi ten, kur tave supa melas, paskalos ir suktybės.

Nori pasakyti, kad televizijoje nėra konkurencijos ir apkalbų?

Galbūt tai ir egzistuoja, tačiau pati su šiais dalykais nesusiduriu. Vedėjus į laidas parenka prodiuseriai, todėl netenka pajusti, ką reiškia tarpusavio rungtyniavimas. O konkurenciją geriausiai išreikšti savo paties atkakliu darbu.

Kol kas tau teko vesti tik pramogines laidas. Ar įsivaizduoji save visiškai kitokiame, rimtame, amplua?

Laikui bėgant, viskas įmanoma, nors kol kas esu patenkinta savo dabartine veikla. Kol turiu tokią galimybę, noriu įgauti kuo daugiau patirties ir siekti tobulumo čia ir dabar. Baisu kažką planuoti, nes gyvenimas dažnai pateikia netikėtumų.

"Gražuolė, nerimta, žvaigždė", - tokiais epitetais nuspalvintus antspaudus uždeda televizija. Ar netrukdo tai gyvenime?

Svarbiausia, nekreipti dėmesio į kalbas. Neslėpsiu, pasitaiko žmonių, kurie ir pašiepia, ir pasijuokia - tai skaudina. Bet jei sureikšminsi tokias pastabas, besivelkantis iš stereotipų suformuotas šleifas, gali pradėti trukdyti gyvenime.

Kaip reaguoji į kritiką, jog televiziją dabar užvaldė gražios, bet tuščios mergaitės?

Paklausa gimdo pasiūlą - tai esminis laisvosios rinkos principas. Pati nedrįsčiau priskirti savęs kažkuriai televizijoje egzistuojančiai grupei, tačiau tokia yra realybė - dabar ekranuose karaliauja seksualios "pupytės".

Televizija labai banguota. Prisiminkime, jog kažkada buvo serialų bumas - juos žiūrėjo visi. Vėliau, Lietuvai tapus autonomiška, prasidėjo kraujo banga, kai visa televizija kalbėjo tik apie tai, kas ką nužudė ar apiplėšė. Dabar turime "lėlyčių" erą. Kiek tai tęsis, sunku pasakyti. Gali būti, kad labai greitai nė viena iš mūsų nebeturės darbo.

Kokius žmones, dirbančius televizijoje, gali įvardinti savo autoritetais?

Mano autoritetai - visi tie žmonės, kurie TV ekranuose sugebėjo išlikti ilgiau nei vieną sezoną. Nesvarbu, ar man patinka jų veikla, ar jie mane domina kaip asmenybės. Išsilaikyti eteryje ilgą laiką pagarbos reikalaujantis dalykas. Išlikti - sunkiausia.

Galima sakyti, kad televizija tavo svajonių išsipildymas? Gal ateityje planuoji užsiimti visiškai kitokia veikla?

Jau seniai turėjau siekį išbandyti save televizijoje, todėl dabar kardinaliai kitokių planų neturiu. Ir ateityje norėčiau savo kelią sieti su darbu prieš kameras. Šiuo metu esu susitelkusi ties šia sfera, nes manau, kad barstyti save ir užsiimti daugybe skirtingų veiklų, negalima.

Televizija labiau kenkia ar padeda žmogaus gyvenime? Kokius jos pliusus ir minusus matai?

Darbas TV labai nepastovus. Žiūrėk, vieną sezoną tau sekasi, kitą - jau turi galvoti kaip duonos kąsnį prasimanyti. Be to, veikla televizijoje turi savitą režimą, kuris nėra priimtinas kiekvienam. Čia nėra pastovaus grafiko ar tikslių darbo valandų. Kitas dalykas - televizija skirta tik stipriems žmonėms. Vienam galva susisuka nuo menamos šlovės, kitas nesugeba susitvarkyti su kritika, visuomenės nuomone.

Tačiau televizija turi ir daug gerų pusių - darbas joje nenuobodus, besikeičiantis ir į žmogaus gyvenimą įnešantis spalvų.

Evelina ZENKUTĖ