Agota ir Dorotė kviečia į sutartinių ratą

Agota ir Dorotė kviečia į sutartinių ratą

Lietuviškos sutartinės priklauso visos žmonijos kultūros paveldui, tai oficialiai pripažinta UNESCO. Sutartinėse mažai teksto, gausu garsažodžių, kuriuose užkoduota pasaulio išmintis. Sutartinės - tai mantra: ritmas ir harmonija, ir bendro buvimo forma, kurianti Visatos vienybę. Dvi seserys - Agota Zdanavičiūtė ir Dorotė Girskienė - šiandien kviečia į sutartinių ratą Nidoje.

Agota ir Dorotė užaugo pasaulyje, kuriame gerbiamos baltų kultūros tradicijos bei pasaulėvoka. "Harmonija su gamta leidžia žmogui išskleisti savo kūrybines galias", - sakė pokalbininkės. Dar mokydamosi mokykloje, jos sukūrė folkloro grupę "Sen Svaja". Šiuo metu rengia antrąjį albumą.

Su savais

Esate muzikantės, sukūrusios net kelias grupes, išleidusios albumą, tačiau šįkart kviečiate ne į koncertą.

Kviečiame į dainavimo praktikumą - kartu giedoti sutartinių.

Sakote - giedoti. Tai yra giesmės?

Taip, tai mūsų senojo tikėjimo apeiginės giesmės.

Tikriausiai reikia turėti klausą, jausti ritmą.

Sutartinių giedojimas pirmiausiai yra dvasinė praktika. Baltiškoji meditacija. Buvimo kartu forma, sukurianti bendrystės, vienybės jausmą. Sutartinės - tai sutarti, suderėti. Čia nereikia specialaus pasirengimo, vokalinių gebėjimų. Prireiks įsiklausymo, susiklausymo. Susėsti ratu ir sutarti.

Sutarti - muzikine prasme. Jūs pamokysite?

Taip, tai bus praktinis seminaras - sutartinių dirbtuvės.

Laumės

Archajiškų dainų motyvai, džiazo ir meditaciniai elementai, indiški instrumentai... Kaip apibūdintumėte muziką, kurią atliekate?

Neofolkloras, postfolkloras, modernusis folkloras... Arba - pasaulio muzika, kurioje susilieja įvairių tautų etninės muzikos motyvai - rytietiški, vakarietiški, afrikietiški, skandinaviški, keltiški... Tai archajiška muzika, atliekama moderniai, - esame šiuolaikiniai žmonės.

Kiek laiko gyvuoja "Sen Svaja"?

Septyneri metai. Šią grupę sukūrėme mes, dvi sesės, ir mūsų vaikystės draugė Živilė.

Kodėl nepriimate vaikinų?

Priimdavome, tačiau aplinkybės nuolat susiklostydavo taip, kad jie išeidavo, - šypsosi. - Supratome, kad šiai grupei lemta būti moteriškai.

Laumiškai.

Taip, "Sen Svaja" išskirtinė tuo, kad turi teatro elementų: esame šiek tiek raganos, laumės. Pasirodome ne tik muzikos festivaliuose, bet rengiame ir performansus gatvėse.

Išleidote albumą "Laumių lopšinė".

Tai pirmasis mūsų albumas, išleistas prieš keletą metų. Šiuo metu rengiame antrąjį.

Ką reiškia žodžiai "sen svaja"?

Prūsiškai "sen swajjais" reiškia "su savais".

PASAULIO muzika: joje susilieja įvairių tautų etninės muzikos motyvai.

Laiminguo!

Kuo išskirtinis projektas "Laiminguo"?

Joje mažiau teatro, daugiau muzikos - pozityvios, kurinčios gerą energiją...

Ir, be to, su jumis muzikuoja vyras.

Taip, Rytis Girskas groja sitara ir saroda.

Dorotė ir Rytis - šeima?

Taip, mes ką tik sukūrėme šeimą. Susituokėme praėjusį antradienį pagal senuosius baltiškuosius papročius.

Nuoširdžiai sveikiname! "Laiminguo" - tai laimingos?

Laiminguo - tai linkėjimas laimės, kitaip tariant, "laimingai!" Tai labai sena lietuviško žodžio forma.

Universalu

Keliaujate po Europos šalis, pristatote lietuviškąjį folklorą, užsieniečius mokote sutartinių. Kokie jų įspūdžiai?

Mes ne tik dalyvaujame tarptautiniuose projektuose kitose šalyse, bet ir pristatome Lietuvą per jos kultūrą, per muzikines tradicijas čia atvykusiems svečiams. Užsieniečiams tai labai įdomu.

Paprastai įžvelgiama panašumų su afrikietišku folkloru ar indiškomis mantromis. Archajiškoje muzikoje esama bendrų dalykų, tam tikro universalumo.

Kokie artimiausi planai, kur dabar keliausite, koncertuosite?

Rugpjūčio viduryje dalyvausime festivalyje "Gaja", rugpjūčio pabaigoje - Gataučiuose, netoli Šiaulių, vyksiančiose "Saulėtosiose naktyse", taip pat Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone, vyksiančiame festivalyje "Mėnuo juodaragis".

Tai savitos muzikos, kitų kūrybos žanrų renginiai, persmelkti baltiškąja kultūra, kurių dalyvius sieja bendra pasaulėjauta. Kaip ją apibūdintumėte, kas čia svarbiausia?

Manau, jog labai svarbu nenutolti nuo gamtos, nes iš jos kyla tikroji mūsų esatis. Harmonija su gamta leidžia žmogui išskleisti savo kūrybines galias.

O jums asmeniškai kas svarbiausia?

Artimieji, šeima. Svarbu, kas ateis po mūsų - kokie žmonės. Svarbu, kad jie turtintų ir gražintų šį pasaulį.

LAIMINGUO. Iš kairės: Agota Zdanavičiūtė bei Dorotė ir Rytis Girskai. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Bendraminčiai

Kas jus pastūmėjo į folklorą? Kas buvo pirmieji įkvėpėjai ir mokytojai?

Mūsų tėvai.

Ar jie muzikantai?

Ne, jie abu tapytojai. Tačiau domisi baltų kultūra ir nuo mažumės mus įtraukė į šį pasaulį - į "Romuvos" ratą, Trinkūnų ratą. Vaikystėje vasaras leisdavome "Romuvos" stovyklose...

Kodėl jūs netapote dailininkėmis?

Gal kad mums jau pakako aliejinių dažų kvapo, - juokiasi. - Bet teptuką esame išbandžiusios.

Ką laikote savo mokytojais dabar?

Gediminą Žilį.

Jis muzikantas?

Taip, jis grojo bosine gitara grupėje "Skylė". Taip pat groja kanklėmis. Bet jis ne tik muzikantas - jis ir vaidila.

Ką reiškia šiais laikais būti vaidila?

Tą patį, ką ir anais, - juokiasi. - Kaip kunigas, tik baltų. Dvasininkas, žynys... Veda apeigas.

Gal jūs visi priklausote kokiai nors baltų kultūros bendrijai?

Ne, mes šiaip bendraminčiai, - šypsosi.

Skirtingos, kartu

Ar pačios turite mokinių?

Taip, turime. Dorotė moko vokalo, Agota - skambinti kanklėmis.

Jūs tik dvi sesės šeimoje ar yra ir daugiau?

Mes užaugome dviese šeimoje, esame gana skirtingos, tačiau labai gerai viena kitą jaučiame - tiek scenoje, tiek gyvenime.

Kaip tai pavyko jūsų tėvams, turiu galvoje, kad sesės taip darniai sutartų?

Manau, jog taip yra todėl, kad patys tėvai sugebėjo darniai sutarti. Juk vaikai mokosi iš tėvų rodomo pavyzdžio.

Kiek metų jūsų tėvai kartu?

Maždaug trisdešimt.

***

Šįvakar sutartinių ratas bursis Nidoje, Žvejo sodyboje, o po poros dienų (19 ir 20-ąją) - Juodkrantėje.


SESĖS Agota ir Dorotė kartu ir gyvenime, ir scenoje. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Pasaulio kultūros paveldas Lietuvoje:

* Kuršių nerija,
* Kernavės kultūrinis rezervatas,
* Struvės geodezinis lankas,
* Vilniaus senamiestis

Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevrai Lietuvoje:

* sutartinės,
* kryždirbystė,
* dainų šventės.
--------------------------------

SUTARTINĖ
Tai kas gražiai žydėjo?
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Šile putinėlis.
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Eime mes, sesute,
Lilia, liliute,
Liliute, lilia,

Putinėlio pasraškyt.
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Kur mes dėsim pasraškę?
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Mes nunešim namelio.
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Parodysim tėveliui.
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Žiba, žydi tėvelis,
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Tai kaip mėnulis.
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Parodysim motulei.
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.

Žiba, žydi motulė,
Lilia, liliute,
Liliute, lilia,

Tai kaip danguj saulutė.
Lilia, liliute,
Liliute, lilia.
-----------------------------------------
SUTARTINĖ
Bitela, bičiuke, dobile,
Kam tu, tevuti, dobilio?

Bitela, bičiuke, dobile,
Kam sava dukrelų, dobilio,

Bitela, bičiuke, dobile,
Tli nudavei, dobilio?

Bitela, bičiuke, dobile,
Už šimta mylių, dobilio.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder