Agnė Kazlauskaitė didžiavosi tautiniu kostiumu

Šiaulietė Agnė Kazlauskaitė (19) tarptautinio gražuolių konkurso "Mis Bride of The World 2012" didžiajame finale pateko į gražiausiųjų pasaulyje dešimtuką. Konkursas vyko Kinijos Las Vegasu vadinamame Macau, kur Agnei teko demonstruoti ne tik vestuvinę suknelę, bet ir pristatyti savo šalį, pasirodyti su vakarine suknele bei įšokus į sportinę aprangą judėti populiarumo viršūnę ne tik Azijoje, bet ir visame pasaulyje pasiekusio Pietų Korėjos atlikėjo PSY "gangnam" stiliaus šokio ritmu.

Kaip patekai į "Mis Bride of The World 2012" konkursą?

Priklausau "Ruta model management" modelių agentūrai, tad sulaukiau agentūros vadovės Rūtos Bartašiūtės skambučio su pasiūlymu išbandyti save atrankoje į šį konkursą. Sutikau, sudalyvavau ir mane atrinko.

Nuo ko pradėjai modelio karjerą?

Viskas prasidėjo nuo to, kad vartydama vieną žurnalą pamačiau mane itin sudominusį straipsnį apie lietuvaitę modelį, pagalvojau, kad ir aš to noriu. Pradėjau vaikščioti į atrankas, taip prieš devynetą mėnesių tapau "Ruta model management" modeliu.

 Ir kaip sekasi? Ar kaip modelis esi ką pasiekusi?

Esu šiaulietė, šių metų vasario mėnesį dalyvavau konkurse "Mis Šiaulių kraštas" ir buvau išrinkta pirmąja vicemis. Labai džiaugiuosi šiuo titulu, mat gavusi jį pamačiau Italiją. Su kitomis nugalėtojomis penkias dienas keliavome po šią šalį, ten puikiai praleidome laiką, taip pat daug treniravomės, ten išmokau modelio eisenos, pradėjau labiau pasitikėti savimi.

Neseniai baigiau mokyklą, buvau įstojusi į vieną universitetą Anglijoje studijuoti menus, bet... Nusprendžiau, kaip užsienyje populiaru, metus niekur nesimokyti, o pakeliauti ir išbandyti save užsiimdama įvairia veikla.

Kas buvo svarbiausia norint gerai pasirodyti "Mis Bride of The World 2012" konkurse?

Konkurse, kuriame dalyvavo 34 dalyvės iš viso pasaulio, pirmiausia reikėjo demonstruoti vestuvines sukneles, taip pat pristatyti savo tautinį kostiumą. Kai kurios dalyvės, vilkėdamos trumpus sijonėlius, panaudojo tik tautinių kostiumų detales. Mano kostiumas buvo tradicinis tautinis lietuvaitės kostiumas. Tas pats, kuriuo vilkėdama dvylika metų šokau tautinius šokius. Visiems buvo labai įdomu mano tautinė karūna, šokių bateliai ir pats kostiumas - su pasididžiavimu jį pristačiau. Po tautinių kostiumų rungties buvo išrinktos dešimt finalininkių ir aš patekau į geriausiųjų dešimtuką. Vėliau finalininkėms teko demonstruoti rėmėjų skirtas vakarines sukneles.

Šiame konkurse svarbiausia buvo vestuvinės suknelės. Kokią suknelę vilkėjai?

Vestuvinėmis suknelėmis dalyvės turėjo pasirūpinti pačios. Man suknelę sukūrė dizainerė Diana Nevedomskytė. Pasiruošti konkursui taip pat padėjo dizaineris Egidijus Rainys, jis paskolino savo kurtas sukneles, kurių reikėjo kitoms rungtims. Kai kurios dalyvės vilkėjo pūstas vestuvines sukneles, kurias mes neretai juokaudami vadiname "tortais". Viena iš dalyvių vestuvinę suknelę papuošė šviečiančiomis girliandomis. Mano suknelė turbūt buvo pati paprasčiausia, be galybės blizgučių, lengvai krentanti, šilkinė, pabrėžianti figūrą, išryškinanti kojas. Tikriausiai savo paprastumu labiausiai išsiskyriau šiame konkurse.

Kuo dar šiame konkurse buvai išskirtinė? Kokios, tavo manymu, buvo tavo stipriosios savybės?

Be to, kad buvau aukščiausia, buvau dar ir beveik jauniausia. Jauniausia konkurso dalyvė buvo aštuoniolikmetė mergina iš Estijos. Vyriausia buvo 34 metų mergina iš Baltarusijos. Išsiskyriau tuo, kad pusę savo gyvenimo šoku tautinius lietuviškus šokius, turėjau autentišką tautinį kostiumą. Taip pat buvau pagirta, kad turiu gražią figūrą, esu natūraliai graži. Kitos konkurso dalyvės daug daugiau dėmesio skyrė savo išvaizdai - naudojo daug kosmetikos, dirbtinius plaukus, priklijuojamas blakstienas, o man to neprireikė, stengiausi būti tokia, kokia esu.

Kuo šis konkursas buvo kitoks negu tie, kuriuose tau teko dalyvauti anksčiau?

Dažniausiai konkursuose yra bikinio rungtis, kur merginoms tenka pasirodyti su maudymosi kostiumėliais, o štai šiame konkurse organizatoriai, skatindami aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą, sugalvojo maudymosi kostiumėlius pakeisti sportinės aprangos demonstravimu. Tai man labai patiko. Sportinių rūbų demonstracijai reikėjo išmokti sušokti kultiniu tapusį "gangnam" stiliaus šokį. Visos konkurso dalyvės kartu repetavo ir mokėsi šio šokio judesių. Šis konkursas taip pat išsiskiria ir tuo, kad labai orientuojamasi į šeimą. Dalyvių buvo klausiama, kodėl nori būti nuotakomis, ar apskritai nori būti nuotakomis, ištekėti, kas yra šeima.

Ar nebuvo nejauku vilkėti vestuvinę suknelę, juk yra daugybė prietarų?

Esu girdėjusi, kad vilkėti vestuvinę suknelę, kol dar nesi nuotaka, yra blogas ženklas. Tačiau aš manau, kad šis atvejis ne toks. Labai džiaugiuosi, kad mano suknelė buvo skurta būtent man, ji nebuvo didžiulė, sunki, tokia, su kuria jausčiausi nejaukiai, su savo suknele jaučiausi patogiai, tarsi su paprasta suknute. Kalbant apie vestuves, aš nenorėčiau didelių, prabangių vestuvių, kuo kukliau, kuo paprasčiau, tuo geriau. Manau, kad esmė ne drabužiai ir papuošalai, o žmogus, kuris tą dieną yra šalia.

Kinijoje jau kurį laiką galioja griežta šeimos politika. Kaip manai, kuo skiriasi lietuvių ir kinų šeimų vertybės? Nuotakos?

Neteko pamatyti tradicinių kinų vestuvių, kad galėčiau palyginti ir pasakyti, kuo mes skiriamės. Tačiau iš tų žmonių, su kuriais bendravau, supratau, kad vestuvės jiems yra labai svarbus dalykas, tai nėra eilinė šventė. Santuoka nėra tai, ką būtų galima lengvai nutraukti ar pradėti iš naujo. Dėl šeimos politikos, kai skatinamas mažesnis vaikų skaičius šeimoje, manau, suprantama - Kinijoje žmonių yra tikrai labai daug. Konkurse buvo pabrėžiama, kad drąsiausias žmogaus gyvenime poelgis yra apsisprendimas kurti šeimą, o užauginti vaiką yra svarbiausias darbas.

Kokie tavo ateities planai, apie ką svajoji?

Noriu plėtoti modelio karjerą, ne tik dalyvauti grožio konkursuose. Po šio konkurso važiuoju į Londoną. "Rua model management" organizuoja man susitikimus su geriausiomis modelių agentūromis. Ten ieškosiu galimybių, vyksiu save pristatyti. Manau, Lietuvoje iš modelio darbo neįmanoma užsidirbti, tai gali būti tik hobis.

Kaip leidi laisvalaikį? Gal turi mėgstamų užsiėmimų?

Esu baigusi dailės mokyklą. Metus mokiausi privačiai pas garsų Šiaulių menininką Bonaventūrą Šaltį. Laisvalaikiu labai daug tapau, turiu daugiau kaip trisdešimt paveikslų. Dedu savo paveikslus į lietuviškas interneto galerijas. Kaip ir visi, mėgstu skaityti, sportuoti, leisti laiką su šeima.