A. Maldeikienė yra buvusi kelių chuliganės kailyje

Tiesa, Aušrai, mėgstančiai mašinoje klausytis operų arijų, svarbu gera garso sistema ir komfortas.

Kokie automobiliai jums labiausiai patinka? Turite svajonių automobilį?

Man iš tiesų patinka gražios spalvos automobiliai. Esu moteris, ir kai pirmą kartą automobilį pirkau pati, išsirinkau oranžinį "Peugeot 206". Vieninteliai kriterijai buvo jo spalva ir gražus dizainas. Vyrukas, kuris man pardavė šį automobilį, paklausė, ar manęs nedomina jo variklis. Aš tik pasitikslinau, ar naujasis automobilis važiuos, ar nebus problemų. Pardavėjas patikino, kad viskas bus gerai, ir tuomet aš nusprendžiau, kad tema apie variklį baigta. Manęs nedomina tai, ko nesuprantu. Čia vyrų reikalas suprasti, kaip veikia tie automobilio mechanizmai. Tiesa, kai reikėjo pirkti kitą automobilį, man jau padėjo vyras ir sūnus. Mat paaiškėjo, kad prieš tai buvęs "Peugeot" buvo nieko vertas, nes juo važiuojant barškėdavo viskas. Mano vyrai pasakė, kad man geriausiai tiks "Mini Cooper" markės automobilis, tad tokį ir padovanojo. Tiesa, leido pačiai išsirinkti spalvą ir prisiderinti sėdynes. Nuo tada supratau, kad visi mano automobiliai ir toliau bus šios markės. Tai gražiausi automobiliai. Simpatiškesnių dar nemačiau.

Kuo dabar vairuojamas automobilis jus sužavėjo?

Pirmiausia jis nebarška važiuojant. Yra puiki garso sistema ir aš važiuodama galiu kokybiškai klausytis operos kūrinių, kuriuos labai mėgstu. Taip pat mano automobilis tvirtas ant kelio, juo lengva aplenkti kitus, greitai įsibėgėja. Jis nedidelis, tačiau man ir mano rankinėms vietos užtenka. Žodžiu, jis puikus.

Kokią ekstremaliausią situaciją vairuojant yra tekę patirti?

Esu padariusi tik vieną avariją. Tada man nutirpo ir rankos, ir kojos. Aš sukau į pagrindinį kelią, važiavau mažu greičiu ir tikrai atsargiai. Bet per medžius nepamačiau poros dideliu greičiu atlekiančių automobilių ir trenkiausi į juos. Visi žmonės liko sveiki, gyvi, tik automobiliams nepasisekė. Pamoką gavau gerą visam gyvenimui - kelyje reikia būti labai atsargiai. Po šios avarijos apskritai vyrui sakiau, kad daugiau gyvenime nevairuosiu ir jam teks mane vežioti. Vyras griežtai atsisakė dirbti mano taksistu, o po poros dienų man kažkur labai reikėjo važiuoti. Taip mano baimės ir dingo.

Ką visuomet rastume jūsų automobilyje?

Ką tik norite. Visuomet rasite daug muzikinių diskų, tarp jų ir operos, nors mėgstu klausytis ir radijo žinių. Jeigu važiuoju kur nors toliau, mėgstu pasiimti traškių morkyčių - tai man tarsi ilgų kelionių ženklas.

Mėgstate greitį ar esate rami vairuotoja?

Visaip būna. Tiesiog važiuodama užmiestyje, jei tuščias kelias, galiu užsimiršti ir važiuoti greičiau. Tiesa, nedarau to dažnai ir niekada smarkiai neviršiju greičio, nesu iš tų kelių "erelių". Tikrai neturiu didelio poreikio kur nors skubėti ir važiuoti greitai. Labai norėčiau automobilyje turėti programą, naudojantis kuria būtų galima nustatyti ribinį greitį ir niekuomet jo neviršyti. Man tai patiktų.

Koks jūsų požiūris į mūsų Kelių policiją?

Manau, tiesiog tobulas. Jie man visuomet padeda, esu kitados klaususi ir patarimo, kai kas nors sugesdavo. Kitaip nei didžioji dalis tautiečių, galiu pasakyti, kad man mūsų kelių policininkai tikrai patinka.

Kas kelyje jus labiausiai veda iš kantrybės?

Tikriausiai niekas. Tik jeigu man kas nors leistų, aš mielai išnaikinčiau iš kelių sunkvežimius, nes jų bijau. Tiesiog nejauku, kai tokios didelės mašinos važiuoja šalia, o ką jau kalbėti, kai kelios tokios važiuoja iš eilės tamsiuoju paros metu ir negaliu aplenkti. Nejauku. Paklausinėjau draugių, joms taip pat nepatinka sunkvežimiai. O nekultūringi vairuotojai manęs neveda iš kantrybės, greičiau juokina. Tiesa, pėstieji, kurių nematyti tamsiuoju paros metu arba yra neatsargūs, tikrai vairuoti nepadeda. Daugelis jų, matyt, nesimokė fizikos mokykloje, nes nesupranta, kad automobilis per sekundę sustoti negali, kad ir kaip to norėtųsi.

Kurioziškiausias epizodas jūsų vairavimo istorijoje?

Prieš dvejus metus iš manęs keliems mėnesiams buvo atimtos teisės už chuliganišką vairavimą. O buvo tiesiog taip, kad žiemos metu, važiuojant į Visaginą, mano automobilis pradėjo slysti keliu ir aš niekaip negalėjau jo sustabdyti, nors greitis tokiomis prastomis oro sąlygomis buvo labai mažas. Tiesą sakant, oras buvo toks blogas, jog aš beveik puoliau į paniką, kad Visagino taip ir nepasieksiu. Tai štai, mano automobilis slydo prie sankryžos Visagine, o link manęs važiavo kitas automobilis. Avarijos nebuvo, nes tas vairuotojas puikiai išvengė susidūrimo. Tai buvo Visagino policijos komisaras. Jis ir nusprendė, kad aš važiavau chuliganiškai, nors buvo malonus ir kultūringas. Ko čia ginčytis, jei jau taip buvo. Tiesa, šeima, žinodama, kaip ramiai aš vairuoju, labai ilgai juokėsi iš mano "chuliganavimo".

Kaip manote, ar vidutines pajamas gaunančiai šeimai realu turėti automobilį ir nejusti finansinių sunkumų?

Manau, kad vidutines pajamas gaunančiai šeimai kuo toliau, tuo labiau automoblis yra visiškai nereikalingas. Mieste yra viešasis transportas, automobilių nuoma, kuri yra tikrai nebrangi ir patogi. Pati esu ne kartą išbandžiusi. Beje, paradoksas, bet viešasis transportas būtų geresnis, naujesnis, jei būtų daugiau juo važiuojančiųjų. Tačiau aš nekalbu apie tuos, kurie gyvena užmiestyje. Jei žmonės nusipirko namą užmiestyje, jie turi būti labai turtingi, kad galėtų ir patys važinėti, ir dar vaikus į būrelius vežioti. Jei tai nėra turtingi žmonės, tuomet jie elgiasi kvailai. Juk reikia įvertinti ir jo eksploatacijos išlaidas, draudimus ir panašiai.