19-mečio verslininko nepalaužė nei konkurentai, nei baimė

„Buvo labai sunku", - ištarė R. Galvonas, kalbėdamas apie teismu paženklintą savo verslo pradžią.

Skaudūs skambučiai

Nuo 16-kos metų taujėniškis atidarė pirmąją savo maitinimo įstaigą, tačiau individualią veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje užregistravo ir ją oficialiai vykdė būdamas dar 14-kos metų.

Jaunasis virtuvės šefas ir restorano savininkas „Vakarų ekspresui" kalbėjo atvirai – iki tol, kai oficialiai gavo leidimą užsiimti verslu, maistą gamindavo ir parduodavo nelegaliai.

„Gavau daugybę skundų, iš įvairių institucijų sulaukdavau skambučių, manęs klausdavo, ką aš darau. Apie tai, kad gaminu maistą, skelbiau internete, taip sulaukdavau klientų, bet paskambino ir Maisto veterinarijos tarnyba, ir Valstybinė mokesčių inspekcija", - pasakojo R. Galvonas.

Tiesa, norėdamas užsiimti savo pomėgiu, jaunuolis nematė kitos išeities – tokio amžiaus paaugliui jokių sandorių vykdyti niekas teisiškai ir negalėjo leisti.

Prabilo apie verslo pradžią

Lietuvoje jaunasis verslininkas išgarsėjo būdamas 16-kos metų – tuo metu, atidaręs įmonę, jis sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.

Beje, teisę tapti pilnateisiu verslininku jis išsireikalavo teisme. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 metais išnagrinėjo jo prašymą suteikti jam tokią pat teisę kaip ir pilnametystės sulaukę asmenys plėtoti verslą ir samdyti darbuotojus. Teismo sprendimas R. Galvonui buvo palankus.

„Žinoma, iš pradžių buvo labai sunku. Juk kitos įmonės, dirbančios šioje srityje po 10-15 metų, nenorėjo įsileisti į savo tarpą nieko naujo. Tai normalu. Tam ir yra konkurentai. Tad buvo visokių skundų. Nebuvo lengva juos atlaikyti. Konkurenciją tikrai jaučiau. Tačiau esu tvirtas, griežtas, tad po kiek laiko viskas susitvarkė", - apie verslo pradžią kalbėjo vaikinas.

Gustavo enciklopedija

Auganti (ir jau užaugusi) jaunoji Lietuvos karta turi tik jai vienai suprantamų patirčių. Viena jų – LRT televizijos laida vaikams „Gustavo enciklopedija". Su šiais šmaikščiais ir linksmais laidos herojais laiką vaikystėje leido ir jaunasis virtuvės šefas.

Laidoje yra epizodų, kai vaikai mokomi gaminti valgį.

„Atsimenu, dar nemokėjau rašyti. Žiūrėdavau Gustavą ir piešdavau receptus", - juokėsi R. Galvonas.

Virtuvėje – nuo vaikystės

Jis kalbėjo, kad virtuvėje mėgdavo suktis su savo mama arba močiute jau nuo 5 ar 6 metukų. Tad taip gimė meilė ir pačiam maistui.

„Tėvai mane visada palaikė ir man padėjo, tiesa, pinigų nedavė, rodė pavyzdį, kad viską turiu pasidaryti pats", - džiaugėsi R. Galvonas.

Jis tikino, kad neretai verslininkų hobiai išsivysto ir į tolimesnę jų gyvenimo veiklą. Seniai žinoma ties - kai mėgsti tai, ką dirbti, beveik nejauti, kad esi darbe. „Esu darboholikas", - šypsojosi virtuvės šefas.

Kirto ir emigrantams, ir vyriausybei

Tačiau darboholikais Lietuvoje pajėgia būti ne visi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais iš Lietuvos emigravo beveik 47,9 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Netekęs vilties ir jėgų kurti savo ateitį mūsų valstybėje, ją, žinia, paliko ir ne vienas jaunuolis.

Lietuvos mokyklose paklausus moksleivių, ką šie planuoja daryti baigę mokslus, neretai galima sulaukti ir tokio atsakymo: „Emigruosiu".

Tačiau jaunojo verslininko požiūris – visiškai kitoks. Vaikinas vietoj emigracijos pasirinko verslą Lietuvoje. Tad jis turi ką pasakyti bendraamžiams.

„Manau, kad mes kiekvienas pasirenkame savo sritį, sukuriame joje tikslus. Jie (emigrantai, - aut. past.) pasirenka lengviausią kelią – emigraciją. Tai jokių pastangų nereikalaujantis darbas", - įsitikinęs R. Galvonas.

Tačiau vaikinas kirto ne tik emigrantams, bet ir pačiai Vyriausybei, reguliuojančiai mokesčius šalyje.

„Kitose šalyse pirmais metais naujai įsteigta įmonė nemoka mokesčių, kad galėtų apšilti kojas. Pas mus to nėra", - sakė jis.

Tačiau čia pat R. Galvonas pridūrė: „Bet lietuviai yra darbštūs žmonės, reikia stengtis, negalima tiesiog pasisamdyti darbuotojų ir laukti, kada ateis pinigai".

Bankroto nebijo

Tačiau net ir darbščiausi lietuviai neišvengia vieno – bankrotų. Paklaustas, ką darytų, jei matytų bankroto grėsmę, iš pradžių R. Galvonas nusijuokė, bet netrukus susimąstė.

„Žinoma, reikia daryti viską, kad taip neatsitiktų, bet nereikia gyventi su tokia baime nuolat, nes kitaip tai ir atsitiks. Be to, jei matai, kad einama to link, reikia imtis iniciatyvos kažką keisti", - sakė jis.

Tačiau jei taip atsitiktų, jog jaunojo šefo virtuvė vis tik bankrutuotų?

„Manau, kad nebūtų lengva viską pradėti iš naujo. Tokia situacija turėtų būti kritinė ir sunki, bet manau, kad po kurio laiko vis tiek pavyktų atsitiesti", - šypsojosi vaikinas.