„Tikrasis miesto grožis - besivystanti pramonė“

Jaunojo laivų inžinieriaus disertacijos tema - jūrų uostų vilkikų ekologinių ir energetinių rodiklių gerinimas panaudojant suskystintąsias gamtines dujas. Darbas orientuotas į Klaipėdos uosto jūrinius vilkikus, tikslas - mažinti oro taršą mieste.

Doktorantūros studijų metu buvo išspausdintas straipsnis žurnale "Ocean Enginnering" apie Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo "Mintis" laivagalinės dalies optimizaciją. Vaikinas įvairiose konferencijose rašo mokslinius straipsnius laivų projektavimo tema.

Vis dėlto, atsiimdamas apdovanojimą, jaunuolis nedaugžodžiavo, kuklinosi - jo nuomone, kiti konkurso finalininkai buvo stipresni pretendentai gauti stipendiją.

- Nejaugi netikėjote savimi, kad būtent jums bus įteikta stipendija? - po ceremonijos pasiteiravome Luko.

- Šis apdovanojimas man - it lietus iš giedro dangaus. Stebėjau kitus dalyvius, man jie atrodė labai rimti kandidatai. Tiesą sakant, net nemačiau savęs stipriausiųjų trejetuke.

Žinoma, sudėtinga pamatyti ir įvertinti save iš šalies. Taigi mano mokslinę veiklą, ateities perspektyvas pastebėjo ir įvertino kiti žmonės. Pasistengsiu nenuvilti jų - kartu su stipendija prisiėmiau ir didelius įsipareigojimus.

- Apie save kalbate labai kukliai. Matyt, ne pats savo kandidatūrą pateikėte?

- Kandidatūrą pateikė Klaipėdos universitetas. Buvo labai netikėta.

- Kur planuojate panaudoti 4 tūkst. eurų?

- Stipendijos tikslas - skatinti jauno žmogaus tobulėjimą. Kadangi esu doktorantas, antraisiais ar trečiaisiais studijų metais privalu atlikti trijų mėnesių mokslinę stažuotę užsienyje - Olandijoje, Vokietijoje arba Italijoje, reikės atlikti savo tyrimą.

- Savo ateitį siejate su Klaipėda?

- Taip. Klaipėda man siejasi su uostu, jūra. O tai - juk visas mano gyvenimas. Tikiu, jog savo gyvenimą paskirsiu laivams, nes jie mane traukia jau nuo mažens. Norisi tobulinti laivybą Klaipėdos uoste, o mano moksliniai tyrimai skirti oro taršai mažinti. Norisi gyventi ekologiškiau, kad oras mieste būtų gaivesnis.

- Esate minėjęs, kad dėl laivų paaukojote muziką. Kokia tai istorija?

- Esu kilęs iš Rietavo, lankiau M. K. Oginskio meno mokyklos smuiko klasę. Vėliau važinėjau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Tačiau sykiu labai domėjausi fizika, matematika, braižyba. Muzika, manau, buvo labiau tėvų iniciatyva.

Dešimtoje klasėje apsisprendžiau sukti inžinieriaus keliu ir dėl savo pasirinkimo nesigailiu.

- Kokie jūsų ateities planai?

- Dabar studijuoju doktorantūrą, dėstau Klaipėdos universitete, dirbu laivų projektuotoju AB Vakarų laivų gamykloje. Ateitį norėčiau sieti ir su moksline veikla, ir su pramone.

Deja, dažniausiai moksliniai darbai aukštosiose mokyklose nugula į stalčių. Norėtųsi, kad taip neatsitiktų bent jau laivybos srityje, o moksliniai darbai būtų naudingi pramonei.

- Iš Klaipėdos išvažiuoja daug jaunimo, mažai jų grįžta. Kaip į uostamiestį pritraukti daugiau jaunimo?

- Čia, Lietuvoje, tikrai galima išnaudoti savo talentą. Klaipėda apskritai šiandien yra puiki terpė jaunimui siekti karjeros, nes čia nėra didelės konkurencijos. Žinoma, nereikia galvoti, kad galimybės bus padėtos ant lėkštutės - reikia įdėti pastangų. Manau, jog išvažiuoti į užsienį ir dirbti paprastesnį darbą yra lengviausias kelias.

Visuomet džiaugiuosi, kai savo darbovietėje pamatau naujų veidų, labai malonu koridoriuje sutikti ir savo studentų, ten atliekančių praktiką.

Puiku, kad jauni žmonės lieka čia, nors jūrų inžinierius medžioja užsienio kompanijos, vilioja dideliais atlyginimais. Juk laivų statyba yra didelis verslas visame pasaulyje.

Norint privilioti jaunus žmones į Klaipėdą, reikia pasitelkti naujas technologijas, pritraukti investuotojus, kurie kurtų platų karjeros galimybių spektrą. Juk jaunas žmogus visų pirma galvoja, ką jis veiks tame mieste, ar yra galimybių ten save realizuoti.

- Kas jus labiausiai žavi Klaipėdoje?

- Pasakysiu kaip tikras laivų inžinierius - man labai patinka žiūrėti į kranus, stebėti, kaip vystosi pramonė. Tai man yra tikrasis miesto grožis.

- Kaip viską suspėjate? Juk studijuojate doktorantūrą, dėstote, dirbate.

- Tai - tik laiko planavimo klausimas. Visi mes per parą turime vienodai laiko - 24 valandas ir jas praleidžiame taip, kaip norime.

Mano artimieji pasakytų, kad mano gyvenime yra labai mažai pramogų arba jų beveik nėra. Per metus pramogoms ar atostogoms skiriu dvi savaites ir tuomet stengiuosi nuo visko atsijungti.

- Akivaizdu, kad jūsų veikla jus "veža".

- Tiesa, tai mane "veža" (juokiasi. - Aut. past.).