Lengvaatlečio tikslas - olimpiada

Praėjusiais metais talentingas šuolininkas su kartimi dusyk įveikė iki tol 28 metus nepakartotą Lietuvos šuolio su kartimi pasiekimą - 5 metrų ribą. Sportininkas stengiasi pasiekti ir pagerinti ir prieš beveik 40 metų pasiektą šalies rekordą - 5,4 metro aukštį.

Skaitytojų sprendimu esi tarp konkurso finalininkų. Ar smagu sulaukti tokio įvertinimo?

Esu būsimas olimpietis - toks mano tikslas. Sporto ir parkūro entuziastas, žmogus, negalintis gyventi be sporto. Labai džiaugiuosi, kad daugelio metų darbas ir pastangos duoda vaisių. Esu labai laimingas, kad klaipėdiečiai atkreipė į mane dėmesį ir gausiai palaiko. Aš visada stengiuosi motyvuoti žmones siekti savo tikslų, daug žmonių esu paskatinęs pradėti sportuoti. Toks įvertinimas suteikia dar daugiau motyvacijos man pačiam.

Sportuoti išties puikiai sekasi.

2013 metais tapau jaunių čempionu. Tada visiškai užsikabinau, o 2015 metais pirmą kartą tapau suaugusiųjų čempionu. Tą dieną supratau, kad aš to noriu ir tai darysiu toliau. Pernai Lietuvos čempionate peršokau 5 metrus. Visas stadionas plojo, o mano viduje buvo tikra euforija. Po to šuolio dar turėjau tęsti varžybas, bet jau buvo nelengva susikaupti, nes iki tol dar nebuvau pajutęs tokio adrenalino antplūdžio. Dėl tokių akimirkų verta dirbti ilgus metus. Esu jau septynis kartus tapęs Lietuvos suaugusiųjų šuolio su kartimi čempionu.

Tačiau tave žmonės žino ne tik dėl sporto, bet ir dėl parkūro triukų. Kaip tai pavyksta suderinti?

Galima sakyti, kad vis dar ieškau balanso tarp parkūro ir lengvosios atletikos. Ruošdamasis varžyboms stengiuosi labiau saugotis, kad nepatirčiau traumos. Traumos yra pavojingos, nes jos gali būti ir nedidelės, bet turi daug įtakos. Dėl to visada susitelkiu į tai, ką turiu padaryti, nes klaidų būti negali. Pavojingiems triukams visada ilgai ruošiuosi, kartais net ne vienerius metus, treniruodamasis saugiose vietose.

Dauguma tavo gerbėjų - vaikai ir jaunimas. Ar didelė atsakomybė dėl to, kuo užsiimi ir ką viešini socialiniuose tinkluose?

Kartais man treneriai pasako, kad vaikas atėjo į treniruotes, kai pamatė mano vaizdo įrašus. Man labai smagu, kad galiu motyvuoti pradėti sportuoti, judėti. Suprantu, kad esu pavyzdys vaikams, kai kuriems net tarsi herojus. Visus juos skatinu siekti tikslų, bet esu griežtai pasakęs, kad jie nekartotų to, ką darau aš, nelaipiotų ant stogų. Tai, ką darau aš, yra mano asmeninis užsiėmimas.

Kokie artimiausi tavo planai, tikslai?

Šią savaitę vyks Klaipėdos miesto čempionatas, jam ruošiausi paskutines kelias savaites. O lygiai po mėnesio, rugpjūčio 8-9 dienomis, Palangoje vyks Lietuvos čempionatas. Jame ginsiu savo čempiono titulą ir sieksiu Lietuvos rekordo.

Save įvardinai kaip būsimą olimpietį.

Toks mano tikslas. Man patinka tai, ką darau, aš tuo gyvenu, todėl noriu tapti olimpiečiu, o tada kelsiu naujus tikslus. Kol kas iki normatyvo trūksta 80 centimetrų, bet kažkada iki jo trūko dviejų metrų, pusantro metro... Žinau, kad tai pasieksiu, tai tėra laiko klausimas.

Jei laimėtum, kaip panaudotum stipendiją?

Turiu viziją įkurti savo parkūro salę, kurioje vaikai, jaunimas ir suaugusieji galėtų saugiai užsiimti parkūru, išbandyti šią veiklą. Noriu paskatinti visus aktyviai leisti laisvalaikį. Šita stipendija būtų labai didelis įnašas siekiant šio tikslo. Noriu, kad vaikai ir jaunimas turėtų vietą saugiai užsiimti parkūru.