"Būtų keista už savo malonumą imti pinigus"

Klaipėdos universitete Gabija studijavo bendrąją psichologiją, o šiemet baigė pirmą konsultavimo psichologijos magistrantūros kursą. Mergina sako, kad pergalė yra jau tai, kad ji apskritai buvo pasiūlyta gauti stipendiją ir kad tai padarė ne kas kitas, o jos dėstytojos. "Jau jaučiuosi įvertinta. Tai man labai didelis paskatinimas", - prisipažįsta ji. Ji siūloma už puikius akademinius rezultatus studijuojant ir įgytų žinių taikymą savanoriškoje veikloje gerinant vienišų ir neįgalių klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Ji savanoriauja Viliaus Gaigalaičio globos namuose, veda kaniterapijos užsiėmimus.

Kodėl pasirinkai psichologiją?

Tik aštuntoje klasėje išgirdau tą žodį. Kai išsiaiškinau, ką jis reiškia, mane taip sužavėjo, kad psichologija tapo mano aistra. Konsultavimo psichologiją pasirinkau todėl, kad ji artimiausia mano širdžiai. Kad galėtume konsultuoti ir jauną, ir seną, ir mažą, ir didelį, turintį sutrikimų ir jų neturintį žmogų, reikia turėti labai daug žinių. O paskui mano gyvenime atsirado ir kaniterapija.

Kodėl ji tave taip traukia?

Tai naujas dalykas, labai lėtai besiskinantis kelią Lietuvoje. Per kaniterapiją su žmonėmis dirba psichologas, turintis specialiai testuotą šunį, t. y. turintį pažymėjimą, kad gali dirbti su žmonėmis. Aš pati turiu tokį šunį Faustą, kurį pasiėmiau iš gyvūnų prieglaudos "Linksmosios pėdutės".

Kaip šuo gali padėti žmogui?

Jis yra motyvatorius, skatinantis žmogų ką nors daryti. Tarkime, žmogus patyrė insultą, pusė jo kūno paralyžiuota ir joks kineziterapeutas negali priversti jo judėti. Bet jis tai daro žaisdamas su šunimi. Žinoma, kaniterapija tinka ne kiekvienam, pavyzdžiui, tokiam, kuris myli tik kates, o šunų nekenčia, tokia terapija gali būti netgi žalinga.

Kaip prasidėjo tavo, kaip savanorės, kelias?

Su mūsų komandos vadove Natalija Zukhbaja, kaniterapijos specialiste, baigusia specialius mokslus Rusijoje, susipažinau prieglaudoje "Linksmosios pėdutės". Ji buvo direktorė, o aš savanoriavau baigusi mokyklą. Sužinojau, kad ji - psichologė, o aš kaip tik ruošiausi stoti į psichologiją. Ji papasakojo ir apie kaniterapiją. Taip mes atradome viena kitą. Po kurio laiko ji pakvietė mane į savo komandą.

Mūsų komandoje, be vadovės, kuri turi tris šunis terapeutus, esame penkios merginos savanorės. Aš vienintelė turiu psichologinį išsilavinimą. Komanda unikali tuo, kad visų mūsų šunys paimti iš prieglaudos. Mes dirbame su senyvo amžiaus ir neįgaliais žmonėmis ir vienintelės Klaipėdoje tuo užsiimame.

Esu sugalvojusi naują skaitymo su šunimis projektą, kurį įgyvendinsiu Klaipėdos rajono bibliotekoje su savo Faustu. Vaikas ne itin nori vienas skaityti knygą namuose, bet kai šalia guli klausytojas, kuris neteis, netaisys jo klaidų, vaikas įgauna pasitikėjimo savimi.

Ar jau žinai, ką labiausiai norėtum veikti gyvenime?

Kol kas judu kryptingai kaniterapijos link bandydama pritaikyti psichologo žinias. Psichologija - mano aistra. Kai sužinojau, kad ją galima sujungti su kaniterapija, labai apsidžiaugiau. Man patinka savanoriška veikla. Manęs klausia, kodėl už savo darbą neimu pinigų? Bet man tai laisvalaikis ir malonumas. Būtų keista už savo malonumą imti pinigus. Suprantu, kad kažkada teks išmokti ir tai daryti.

Kas tau pranešė, kad patekai į finalą ir kaip tai vertini?

Draugo mama. Visi giminės ir artimieji mane palaiko ir labai seka balsavimą. Todėl jaučiuosi dar labiau įvertinta ir džiaugiuosi, kad pastebėti pirmieji mano žingsniai.

Kur jūs panaudotumėte 4 tūkst. eurų dydžio bendrovės "Švyturys-Utenos alus" įsteigtą stipendiją?

Draugas sako: "Tu neįsisvajok." Norų turiu labai daug. Yra įvairių seminarų ir Lietuvoje, ir užsienyje, kuriuose norėčiau dalyvauti. Mano šuns atestacijos galiojimo laikas eina į pabaigą, vėl reikės laikyti egzaminą.

Bet turiu ir labai didelę svajonę - įkurti reabilitacijos centrą - sanatoriją, kuriame būtų taikoma gyvūnų asistuojamoji terapija. Apie tokį centrą pasvajojame kartu su kurso draugėmis. Jame būtų taikoma ne tik šunų, bet ir kitų gyvūnų terapija. Labai didelė svajonė - taikyti ir žirgų terapiją. Tokio centro reikėtų depresija sergantiems žmonėms. Ši stipendija būtų paskatinimas ir mažytis indėlis į svajonės įgyvendinimą.