Žuvies diena mokyklose išlieka

Nepaisant sparčiai brangstančių maisto produktų, daugelio uostamiesčio mokyklų valgyklų vedėjų žadėjo, kad šiemet patiekalų kainos dar neturėtų labai brangti. Preliminariai skaičiuojama, kad pietūs mokyklos valgykloje kainuos 4-5 litus, tačiau perkant tik vieną patiekalą esą bus galima pavalgyti ir už litą, du.

Kai kurių mokyklų valgyklų vedėjos gyrė naująją tvarką, kai mokiniams kasdien siūloma tik vienos rūšies patiekalų: žuvis, mėsa ar miltiniai, varškės patiekalai. Tačiau daugiau buvo tokių, kurios sakė, jog ji visiškai nepasitvirtino. Esą, kas iš to - valgyklų darbuotojos vertėsi per galvą, kad tik atitiktų naujas taisykles, o vaikai per pertraukas nubėgdavo į parduotuvę ir prisipirkdavo nesveiko maisto.

Žuvis - į šiukšlinę

"Net gaila prisiminti, kiek maisto teko išmesti, ypač kai būdavo žuvies diena. Nemėgsta vaikai žuvies ir gana, o vieną kartą savaitėje visi patiekalai valgykloje privalo būti tik iš žuvies", - pasakojo Prano Mašioto vidurinės mokyklos valgyklos vedėja Dalė Vilkienė.

Jai antrino ir kitų valgyklų vedėjos. Daugelis jų neslėpė, kad praėjusiais mokslo metais dažnai tekdavo nusižengti naujajai tvarkai ir paslapčia gaminti dar keletą patiekalų, kurie neatitinka numatyto valgiaraščio.

"Vaikai nori, kad atėję galėtų patys pasirinkti, ką tą dieną valgyti - ar mėsą, ar miltinį patiekalą, ar žuvį. Ypač vyresnieji. Nieko nesako tik tie, kurie gauna nemokamą maitinimą. Ko gero, tik jie ir valgo valgykloje, kai būna žuvies diena. Suprantama, juk ne bet kokią žuvį mokyklų valgyklose galima ruošti - neleidžia nei pangasijų, nei tilapijų, o lašiša per brangi, tad belieka menkė ir jūrinė lydeka - o jas ruošiant net visa mokykla prasmirsta", - neslėpė "Saulėtekio" pagrindinės mokyklos vedėja Magdė Rutavičienė.

Direktoriai - irgi prieš

Jau metus galiojanti tvarka ne itin priimtina ir mokyklų vadovams. Vieni jų sako, kad lazda perlenkta, kiti svarsto, kad ši tvarka tikrai neišmokys vaikų sveikiau maitintis, greičiau sulauksime priešingo rezultato.

"Juk negyvename izoliuotoje erdvėje. Jei vaikams nepatinka mokyklos valgykloje esantys patiekalai - jie bėga į parduotuvę ir perka traškučius. Arba tą dieną, kai valgykloje karaliauja žuvis, jie nevalgo iš viso. Štai ir visa nauda. Manau, kad ši tvarka labiau tiktų darželiuose, kadangi vaikai negali išeiti iš įstaigos teritorijos. Pati idėja yra gera, kad vaikai turi maitintis sveikiau, tačiau ne šitaip juos reikia mokyti. Reikia kalbėtis ir aiškinti apie sveiką mitybą, o ne prievarta brukti sveikus produktus. Prievarta nieko nepasieksi", - svarstė "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė.

Valgyklų virėjos taip pat sakė nepaklususios rekomendacijoms nevirti mokiniams sriubos, nes ir mokiniai, ir mokytojai pageidauja šio patiekalo. Taip pat jos pastebėjo, kad troškinti ar orkaitėje kepti patiekalai vaikų tikrai nežavi - jie nepratę prie sveiko maisto.

Reikia skaniai gaminti

Tuo metu "Pajūrio" pagrindinės mokyklos valgyklos vedėja Aldona Naujokienė įsitikinusi, kad naujoji tvarka gerokai pagerino patiekalų kokybę ir dabar vaikai maitinasi kur kas sveikiau.

"Iš pradžių ir aš aršiai kritikavau tą tvarką, bet paskui teko atsiprašyti. Mūsų valgykloje vaikai žuvį pernai valgė dar geriau nei mėsiškus patiekalus. Gudrybė paprasta - pirkome geresnę žuvį, ne tą, kurioje - 15-20 procentų ledo, o tą, kurioje ledo yra tik 5 proc. Nors kotletas iš tokios žuvies ir kainavo 20-30 centų brangiau, bet užtat vaikai valgė apsilaižydami. Nežinau, gal mes tikrai skaniai gaminame, nes net Harvardo universitete studijuojantys buvę mūsų mokyklos moksleiviai per atostogas ateina pas mus kotletukų pavalgyti", - pasakojo A. Naujokienė.

Pasak jos, uždraudus pirkti faršą valgyklų darbuotojai patys mala mėsą ir todėl dabar mėsos patiekalai kur kas geresnės kokybės.

"Anksčiau užsakinėdavome kuo pigesnius produktus, o dabar kuo geresnius - štai ir visas skirtumas. Vaikams aišku nuo to tik geriau. Aš jau valgykloje dirbu 25 metus ir niekuomet pas mus nebūdavo nei "čipsų", nei kokakolos. Tokiu savo sprendimu anksčiau stebindavau tiekėjus, o dabar ramu - visur tokia tvarka", - džiaugėsi A. Naujokienė.

Priešinosi

Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Šlepetienės, naujoji tvarka buvo įgyvendinama labai sunkiai. Ypač moksleiviai ir jų tėvai priešinosi tam, kad kiekvieną dieną gali būti tik vienos rūšies patiekalai ir moksleiviai nebegali rinktis.

Bet esą tik šitaip galima užtikrinti sveiką ir subalansuotą vaikų mitybą mokyklose. Moksleivis per savaitę turi gauti ir baltymų, ir angliavandenių, skaidulinių medžiagų, vitaminų bei kitų būtinų augančiam organizmui komponentų.

"Praėjusiais metais gavome nemažai atsiliepimų iš mokyklų bendruomenių, kad jie vėl norėtų grįžti prie senosios tvarkos, kuomet mokyklų valgyklose buvo siūloma įvairiausių patiekalų ir vaikai patys galėdavo rinktis, nors ir kasdien valgydavo kotletus. Tačiau, manau, kad tėvai ir vaikai tiesiog priešinasi naujovei gerai į ją neįsigilinę. Be to, praėjo dar labai mažai laiko, kad būtų galima daryti išvadas, ar ši naujovė pasitvirtino", - sakė pokalbininkė.

Sveikatins ir darželinukus?

Pasak A. Šlepetienės, yra rengiamas naujas šios tvarkos projektas, kuriame numatyta šiokių tokių korekcijų. Tačiau jei šis projektas bus patvirtintas, jis įsigalios tik nuo lapkričio.

"Jei naujasis projektas bus patvirtintas, tokia pati tvarka nuo lapkričio įsigalios ir darželiuose. Taigi ir darželinukai per savaitę privalės gauti visų būtinų maisto medžiagų. Tačiau, manau, kad darželių virėjoms nebus taip sunku prisitaikyti prie naujos tvarkos, kaip buvo mokyklose", - pasakojo A. Šlepetienė.

Pasak jos, naujajame projekte atsirado palengvinimas - valgyklų vedėjoms nebereikėtų iš anksto derinti neesminių valgiaraščio pakeitimų su visuomenės sveikatos centrais. Tarkim, jei valgiaraštyje vietoje numatyto mėsos suktinuko nusprendžiama kepti kotletą, apie tai jau nebereikėtų informuoti sveikatos specialistų.

Daugelio uostamiesčio mokyklų valgyklų vedėjos, dar besiruošdamos naujiesiems mokslo metams, neslėpė nežinančios ką daryti ir pagal kokius valgiaraščius šiemet maitinti mokyklos bendruomenę.

"Kadangi nuo rugsėjo 1-osios tebegalioja ta pati tvarka, kaip ir pernai - jei valgyklose dirbama pagal praėjusiais metais patvirtintus valgiaraščius, jų iš naujo derinti su mūsų specialistais nebūtina. Tačiau jei valgiaraštyje daromi esminiai pakeitimai - juos reikia suderinti", - sakė A. Šlepetienė.

Ji priminė, kad pernai kontroliuojančios įstaigos atlaidžiai žiūrėjo į valgyklų darbuotojų pataikavimus vaikų įgeidžiams ir naujųjų taisyklių nepaisymą, o šiemet jau žadama už tokį elgesį bausti ir piniginėmis baudomis. Tiesa, piniginės baudos nėra didelės. Pirmą kartą prasižengus taikoma vos 25 litų bauda.

Sveika mityba

Praėjusių metų liepos 19 dienos įsakymu sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys įpareigojo už maitinimą atsakingus asmenis užtikrinti, kad pietų meniu būtų patiekti 1-3 karšti tos pačios maisto produktų kategorijos patiekalai (mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių ar miltų, bulvių, varškės).

Vienas iš karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą - pagamintas verdant vandenyje ar garuose arba troškintas. Tas pats karštas pietų patiekalas negali būti tiekiamas dažniau nei kartą per dvi savaites.

Iš mokyklų turi galutinai išnykti bulvių traškučiai, kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, maisto produktai su maisto priedais, gazuoti, energiniai gėrimai, sultinių koncentratai, rūkyta žuvis, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai, maistas su genetiškai modifikuotais organizmais.

Mokiniams maitinti rekomenduojamos daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys, ypač - šviežios, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas ir pieno produktai, liesa mėsa ir jos produktai, žuvis ir jos produktai, augalinis aliejus, kiaušiniai, geriamasis vanduo.

Nemokamas maitinimas

Planuojama, kad šiais mokslo metais nemokamą maitinimą gaus beveik 5 tūkst. iš 20 tūkst. vaikų, arba kas ketvirtas Klaipėdos moksleivis.