Žinia būsimiems mokytojams: pasakė, kokių pedagogų reikės labiausiai

Anksčiau mokytojų ruošimas buvo Lietuvos edukologijos universiteto misija, tačiau, jį prijungus prie Vytauto Didžiojo universiteto ir perkėlus į Kauną, būsimiems pedagogams atveriama daugiau durų. Jų rengimo imasi Vilniaus ir Šiaulių universitetai.

Priims daugiau studentų

315 – tiek pirmakursių šiemet planuojama priimti į valstybės finansuojamas pedagogikos studijas. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), šis skaičius penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais, kai buvo priimta 262 studentų. Numatoma, kad į universitetus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose bus priimta 195 būsimų pedagogų, o į kolegijas – 120.

Galimybė tapti pedagogais bus suteikiama ir tiems, kurie jau turi įgiję kurio nors mokykloje dėstomo dalyko bakalaurą. Planuojama, kad pasinaudoti valstybės finansuojamos pedagogikos profesinėmis studijomis galės 185 aukštąjį išsilavinimą jau turintys žmonės.

Pasakė, kokie specialistai reikalingiausi

ŠMM teigimu, artimiausiu metu bus jaučiamas itin didelis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistų poreikis. Taip pat paklausūs bus ir fizikos, chemijos, matematikos bei informatikos mokytojai.

Trijuose pedagogų rengimo centruose kuriamos naujos programos šiems specialistams ruošti. Anot ministerijos, Vilniaus universitetas (VU) parengė naujas studijų programas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei gamtoms mokslų pedagogams. Kaune esantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) imsis ruošti pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus bei dalyko pedagogus.

Šiaulių universitetas, kuris Seimo pritarimu turėtų tapti VU dalimi, rengs integruotų gamtos mokslų, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistus, specialiuosius pedagogus ir logopedus.

Kaip raštu pateiktuose atsakymuose komentavo ministerija, siekiant, kad mokyklas pasiektų motyvuoti ir gerai parengti specialistai, įgyvendinamas naujas pedagogų rengimo ir karjeros modelis. Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose mokytojai bus rengiami sutelkus geriausias tyrėjų ir dėstytojų pajėgas bei tarptautinę patirtį.

Būsimus mokytojus pasieks dar viena naujovė. ŠMM ėmėsi pedagogikos studijas baigusiems jaunuoliams suteikti galimybę pasinaudoti vadinamąja pedagogine stažuote. Tai reiškia, kad baigęs studijas ir darbą pradedantis mokytojas apmokamo darbo laiku galės konsultuotis su patyrusiais kolegomis – tai jam padės lengviau įsilieti į mokyklos bendruomenę. Pedagoginė stažuotė truks vienerius metus.

Pasak ministerijos atstovų, šalia įprastų mokytojų rengimo būdu, kai baigiamos pedagogikos studijos aukštojoje mokykloje, bus galima įgyti pedagogo kvalifikaciją ir mažiau formalizuotais būdais. Pavyzdžiui, programa „Renkuosi mokyti!“ galės būti užskaitoma kaip pedagoginių profesinių studijų dalis.

„Taip pat sudaromos galimybės jau dirbančiam pedagogui mokyti ir kitus jo mokomo dalyko sričių. Mokyklose jau dirbantys mokytojai, norintys pasirengti mokyti kito dalyko, jau šiais metais turės galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje ir įgyti reikiamas kompetencijas. Tam yra skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti 820 tokių studijų vietų“, - raštu komentavo ŠMM.

Perima pedagogų rengimą

Seimas dar metų pradžioje nusprendė, kad iki šiol pedagogų kalve vadintas Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) turi būti prijungtas prie Kaune esančio VDU, ten perkeliant iki šiol Vilniuje vykdytas mokytojų ruošimo programas.

Nors šiuo metu kremtantieji pedagogikos studijas Vilniuje galės jas čia pabaigti, naujų studentų priėmimas į LEU nebėra vykdomas, o norintys būti mokytojais gali rinktis studijuoti VDU Švietimo akademijoje.

Į Kauną iš Vilniaus perkeliamos kalbų, meninio, socialinio ugdymo krypčių studijų programos. Taip pat tikslieji bei gamtos mokslai, ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas. VDU taip pat imasi naujovės – siūlys studijas, kurios leis iš karto tapti dviejų ar daugiau dalykų mokytojais.

Siūlomi įvairūs būdai

Anksčiau pedagogų ruošimu negarsėjęs VU taip pat imasi šios estafetės. Kaip informavo VU Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys, norintys tapti mokytojais Vilniaus universitete šią kvalifikaciją galės įgyti keliais būdais.

Jau šiais metais stojantys į VU gali rinktis vieną iš dviejų naujų bakalauro programų – vaikystės pedagogikos ir gamtamokslio ugdymo. O jau turintys bakalauro laipsnį ir norintys įgyti pedagogo kvalifikaciją, gali rinktis vienerių metų trukmės mokyklos pedagogikos profesines studijas.

Studijuojantieji gali rinktis gretutines pedagogikos studijas ir taip įgyti mokytojo kvalifikaciją šalia pagrindinio savo studijų dalyko. Anot E. Spūdžio, šis būdas labiausiai tinka tiems, kurie studijuoja, pavyzdžiui, fiziką, matematiką, psichologiją, lietuvių ar užsienio kalbas, istoriją ar kitas specialybes, kurių turinys siejasi su tuo, kas dėstoma mokykloje.

„Pastaruoju metu Vilniaus universitetą kasmet baigdavo iki šimto absolventų, įgyjančių pedagogo kvalifikaciją. Be abejonės, šios apimtys su naujomis studijų programomis plėsis, tačiau tai, žinoma, priklausys ir nuo pačių stojančiųjų bei rinkos poreikių. Visgi sau keliame tikslą palaikyti itin aukštą studijų kokybę – į tai atsižvelgsime ir formuojant naujas studentų grupes. Mokytojo profesija yra itin atsakinga, reikalaujanti pašaukimo ir aukštos motyvacijos, tad norime, kad ši specialybė taptų konkurencinga. 

Ateityje planuojama esamų galimybių tapti mokytojais spektrą plėsti pasiūlant matematinio ir informacinio ugdymo, humanitarinio ugdymo, socialinio ugdymo bei menų ugdymo programas, bendradarbiaujant su menų akademijomis bei Šiauliuose numatomu mokytojų rengimo centru“, - sakė E. Spūdys.