Vyresnio amžiaus pedagogų ateitis mokyklose miglota

Sunku suvokti

„Matyt, reikės saugoti, dalis negalės kontaktiniu būdu dirbti, turės būti testuojami, saugomi, aprūpinami priemonėmis. Visą tą planą turėsime birželio viduryje“, - apie 60-ies metų bei vyresnius mokytojus vakar atsiliepė A.Monkevičius.

Ar įmanomas ugdymo procesas, jei vienos pamokos vyktų mokyklose, o kitos - nuotoliniu būdu?

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius sako vakar iš ministro lūpų pirmą kartą išgirdęs apie planus ugdymo procesą vykdyti mišriu būdu, nes šis klausimas su profsąjungomis nebuvo derintas.

„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip tai vyktų, tik įsivaizduoju, kad kitais mokslo metais dalis vaikų į mokyklas nevyks, nes jų tėvai bijos užsikrėsti. Veikiausiai ministras planuoja, kad su tais namuose sėdinčiais moksleiviais nuotoliniu būdu dirbs rizikos grupėje esantys mokytojai. Tačiau kadangi tuo pačiu metu reikės pamokas vesti ir mokyklose esantiems vaikams, veikiausiai nuotoliniu būdu dirbs paralelinių klasių mokytojai. Bet čia tik spėliojimas, kuris gal ir nieko neturi bendra su realybe. Užsirašinėjau, ką vakar Seime kalbėjo ministras, tai buvo labai sunku ką nors suprasti. Tiesa, ne pirmą kartą“, - neslėpė A.Jurgelevičius.

Apie pensiją nesvarsto

Galbūt paprasčiau būtų rizikos grupėje esantiems pedagogams suteikti galimybę anksčiau laiko pasirinkti senatvės pensiją?

„Mes puikiai suprantame, kad dabar reikia suktis iš situacijos ir priiminėti greitus sprendimus. Ankstesnė mokytojų pensija - senas profsąjungų reikalavimas, tačiau kai anksčiau jį kėlėme, mums atsakydavo, kad išimties vienai grupei darymas išbalansuotų visą pensijų sistemą. Todėl akivaizdu, kad dabar tokio klausimo niekas nesvarstytų, tačiau, tiesą sakant, mes jo dabar nė nekeliame. Nes neįsivaizduoju, kokiu formatu reikėtų kelti - per kolektyvinę sutartį, per Seimo narius ar kaip kitaip. Šią savaitę vyko posėdis dėl kolektyvinių derybų, bet apie tai nebuvo kalbama. Mes tik pareikalavome, kad visiems mokytojams (ne tik esantiems rizikos grupėje) būtų užtikrintos apsaugos priemonės ir saugios darbo sąlygos. Ir kad tai jie darytų ne už savus pinigus, kad tai padarytų darbdaviai“, - akcentavo profsąjungietis.

Jokios vizijos

Jis labai nusivylęs tuo, kad ministerija kol kas tiesiog mėtosi ir neturi jokios vizijos net dėl kitų mokslo metų.

„Kaip, pavyzdžiui, užtikrinti saugų atstumą tarp moksleivių? Bent jau didesnėse mokyklose tai - neįmanoma. Vienintelis variantas - mažinti klases, tačiau tam reikėtų daug pinigų. Tiesą sakant, panašus pasimetimas yra ir kituose sektoriuose, kur irgi nežinoma, ką reikia daryti. Vyriausybė išskiria rizikos grupėje esančius mokytojus iš kitų profesijų atstovų, nes švietimas apima didelę visuomenės dalį - ne tik mokytojus ir besimokančius, bet ir pastarųjų tėvus. Deja, ministras neturi jokios vizijos. Kai tik jį paskyrė į postą, mes supratome, kad jis pasirinktas tik tam, jog užgesintų gaisrus, sukeltus jo pirmtakės“, - apgailestavo A.Jurgelevičius.

Neliktų kam dirbti

Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lilija Bručkienė ministro pasvarstymų dėl nuotolinio darbo vyresnio amžiaus pedagogams nebuvo girdėjusi ir išreiškė viltį, kad kol kas tai tik planai, o ne priimti sprendimai.

„Keista, kodėl išskiriami tik mokytojai, kai ir kitų profesijų atstovų, esančių rizikos grupėje, yra dirbančių. O ir pats ministras patenka į šitą grupę. Todėl toks planas yra labai skubotas, keistas.

Juk vaikai gali užsikrėsti ir nuo kitų mokinių ar jaunesnių mokytojų bei parnešti užkratą, pavyzdžiui, rizikos grupėje esantiems tėvams. Yra visa grandinė, kurią reikia apmąstyti. Be to, rizikos grupei žmonės priklauso ne vien dėl amžiaus, bet ir dėl gretutinių ligų, o tokių gali turėti ir vaikai ar jauni mokytojai. Negalima problemos susiaurinti iki vienos profesijos ar socialinės grupės“, - akcentavo mokytoja.

Jos teigimu, sprendimui mokytojus anksčiau laiko išleisti į pensiją dabar nebūtų tinkamas laikas.

„Ar tokiu atveju turėsime, kas dirbs? Mokyklose ir taip trūksta specialistų. Reikia ne pavienių, bet strateginių sprendimų, kad nekiltų grandininė reakcija. Klaida padaryta nusprendus pedagogines studijas išskaidyti po atskiras aukštąsias mokyklas. Dabar bandoma pritraukti studentus į pedagogines studijas jiems suteikiant įvairias lengvatas. Bet ar nebus taip, kad jie pasinaudos lengvatomis, baigs mokslus, atidirbs sutartyje numatytą laiką ir išeis iš mokyklų? Čia - dar vienas paviršutiniško, imitacinio sprendimo pavyzdys“, - „Vakaro žinioms“ kalbėjo L.Bručkienė.

Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktoriaus Zotiko POPOVO komentaras:

Z.Popovas pastebi: karantino metu visi, jei tik yra įmanoma, turi dirbti nuotoliniu būdu, tačiau nesuvokia, kodėl reikėtų išskirti rizikos grupės žmones, jei karantinas būtų atšauktas.

„Juk galimybę užsikrėsti visi turi vienodą - ir vyresni mokytojai, ir jaunesni, ir netgi moksleiviai, nes vienoje klasėje sėdi po 30 vaikų“, - įsitikinęs direktorius.

„Mokytojų ir taip trūksta, mes jų net ir dabar nerandame. Pavyzdžiui, pernai ieškojau matematikų, lituanistų, muzikos mokytojų. Nėra kvalifikuotų mokytojų. Ateina tokie, kurie metus padirba ir reikia su jais išsiskirti, nes nieko nesigauna. O senyvo amžiaus pedagogų yra labai daug ir nežinau, kaip čia būtų, jei paankstintume pensinį amžių (kad situacija ir be to yra sudėtinga, rodo faktas, jog Lietuvoje mokytojų amžiaus vidurkis yra 50 metų, - aut. past.). Mūsų mokykloje daugybė mokytojų, esančių rizikos grupėje, aš ir pats jai priklausau. Jei užkrėtimo pavojus išliktų didelis, reikėtų atlikti išsamią analizę, ar nuotolinis mokymas pasitvirtino, ar nenukentėjo moksleivių žinių kokybė, ypač mokantis dalykų, kur reikia logikos, kur reikia aiškinimo, teoremų įrodinėjimo, tiesioginio kontakto. Jei paaiškėtų, kad žinios nenukentėjo, o užkrato rizika išliko didelė, gal reikėtų palikti nuotolinį mokymą, tačiau iš karto reikėtų pereiti prie tradicinio, jei pavojus sumažėtų. Mat kai kurie dalykai mokant nuotoliniu būdu sunkiai įmanomi. Pavyzdžiui, per chemijos laboratorinį darbą mokiniai ką nors taip „prichimičins“, kad maža nepasirodys“, - teigė Z.Popovas.

Pašnekovas tikras bent jau dėl vieno - šie mokslo metai privalo baigtis birželio 1 d., kad iki egzaminų sesijos, prasidėsiančios birželio 22 d., mokytojai galėtų nors kiek pailsėti. Nes beveik visi turės grįžti į darbą, kadangi dėl išskirtinių sąlygų, susijusių su užkrato pavojumi, reikės gerokai daugiau egzaminų vykdytojų.

„Sesija tęsis mėnesį, tai mokytojai per vasarą nespės išnaudoti visų atostogų. Be to, kokia jų darbo kokybė bus, jei nebus leidžiama iki sesijos nors kiek pailsėti? Darbas nuotoliniu būdu yra gerokai labiau varginantis nei darbas „gyvai“. Laimei, dabar tėvai, kai stebi vedamas pamokas, galbūt pagaliau suprato, koks sunkus yra mokytojo darbas.

O dėl rizikos grupės asmenų... Būtų geriausias variantas leisti pasirinkti: jei žmogus bijo ateiti į mokyklą, leisti dirbti nuotoliniu būdu, jei tą įmanoma suderinti. Tačiau tikrai negalima pasakyti: tau 60 metų, todėl negali ateiti“, - konstatavo Z.Popovas.

Sutapimas

Telšių rajono Eigirdžių pagrindinė mokykla atleidžia 27 darbuotojus iš 28, Telšių suaugusiųjų mokykla - 24 iš 26.

Apie tai įstaigos antradienį informavo Užimtumo tarnybą.