Vygaudas Ušackas pasveikino LSS su veiklos jubiliejumi

Naudodamasis šia proga, aš taip pat norėčiau pažvelgti ir pakviesti diskusijai ne tik apie praeitį, bet ir apie dabarties iššūkius ir būtinumą kaitai.

Lietuvos studentų sąjungos atkūrimo idėja užgimė dar 1988 metais. Tuomet prasidėjęs tautos Atgimimas ir Sąjūdžio judėjimas į sraunią laisvės tėkmę ėmė traukti vis daugiau sąmoningų studentų. Ieškant naujų jaunimo saviraiškos formų, sprendžiant, kaip geriausia susiburti ir leisti prabilti studentijai, nustelbti komjaunimo vadovaujantį vaidmenį bei prisidėti prie demokratinių institutų ir procesų plėtros, skirtinguose Lietuvos universitetuose grupės studentų gan spontaniškai pradėjo kalbėti, o po to sutartinai veikti.

Didžiuojuosi, kad turėjau galimybę tiesiogiai dalyvauti pirminėse paieškose, debatuose, iniciatyvose bei akcijose. Tuomet vakarus leisdavau Vilniaus universiteto ir Mokslų Akademijos bibliotekose, archyvuose skaitydamas A. Smetonos laikų „Lietuvos Studentą", apie tai, kaip tada veikė įvairios nepriklausomos studentų organizacijos, savivaldos organai. Apsiginklavęs Alexis de Tocquiville „Demokratija Amerikoje" bei Thom Jefferson politinės filosofijos skaitiniais (buvau pirmasis universiteto studentas rašęs diplominį darbą JAV Nepriklausomybės kūrėjo politinės filosofijos tema) dalyvaudavau debatuose, kai kada ir labai, labai intensyviuose.

Komjaunimo ir profsąjungų aktyvistai nenorėjo išleisti įtakos iš savo rankų, sukurtų nomenklatūrinių svertų bei kontrolės instrumentų studentijos atžvilgiu. Tačiau ilgainiui, kai kurie asmenys, pradžioje oponavę studentų sąjungos ar atstovybės, nepriklausomos nuo komjaunimo, savivaldos idėjai, neatlaikė natūralios permainų bangos, ir pritarė permainoms, studentų profsąjungų reorganizacijai ar visiškai naujų studentų savivaldos organų kūrimui Lietuvos universitetuose. Eventualiai, besistengęs reformuotis komjaunimas, sudegė laisvės ir nepriklausomybės laužuose.

1988-1990 metais spontaniškai prasidėjęs studentų judėjimas pasižymėjo dvejopa misija. Pirmiausia, tai konkrečių akademinio jaunimo interesų raiška rengiant piketus, sambūrius ar protesto akcijas. Net neturėdami formaliai apibrėžtų institucinių organų (registruoto juridinio asmens ir kitų rekvizitų), veikėme susitelkę Lietuvos studentų koordinacinėje taryboje (LSKT). Jos prezidentu išrinkome Dailės Akademijos atstovą Tomą Knyvą. Aš tapau viceprezidentu, dažnai vadintu „LSS ideologu". Gerai organizuotų studentų akcijų dėka ir padedant Sąjūdžiui, pavyko pasiekti, drįsčiau teigti, revoliucinių tuometinės valdžios nuolaidų: atsisakyta studentus siųsti į sovietinės kariuomenės apmokymus, atsargos karininkų laipsniui gauti; atsisakyta prievolinės praktikos rudeniop vežti studentus į kolūkines 2-3 savaičių talkas; studentams suteiktos lengvatos lankant muziejus ir kt.

1989 m. balandžio 7-8 d. Vilniaus universitete (VU) vyko Lietuvos studentų forumas, į kurį susirinko atstovų iš bene visų tuo metu veikusių aukštųjų mokyklų. Buvo nutarta, kad laikinai bus įkurta Lietuvos studentų Koordinacinė taryba, kurios tikslai – „organizuoti Lietuvos studentų asociacijos kūrimo darbą bei rūpintis neatidėliotinais studentų reikalais”. Studentų forumas išplatino pareiškimus, kuriuose prieštaraujama priverstinei ir „nedemokratiškai, nesuderinamai su žmogaus teise pasirinkti darbą”, aukštųjų mokyklų diplomantų skirstymo į darbą ir trejų metų atidirbimo pagal paskyrimą sistemai, „prievartiniam visuotiniam studentų vežimui žemės ūkio darbams”.

Antra, ir tai ypatingai svarbu pažymėti, LSKT ir studentų sambūriai nors ir nebuvo formaliai Sąjūdžio organizacine dalimi, mes išpažinome ir siekėme bendro tikslo - Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo. Tai pasireiškė mūsų dalyvavimu Sąjūdžio organizuotose daugiatūkstantinėse demonstracijose, protesto akcijose, viešuose debatuose spaudoje, per radiją ir televizijos eteryje. Vargu, ar kas prisimena, tačiau studentija privalo tuo didžiuotis - pirmą kartą viešai dar iš Maskvos kontroliuojamos Lietuvos televizijos eteryje 1988 metų liepos 1 d. vykstant tradicinei Baltijos šalių studentų dainių ir šokių šventei „Gaudeamus“ Lietuvos trispalvė suplazdėjo dešimtyje vietų, tuo pačiu metu, tarp atlikėjų ir žiūrovų, Vingio ir Kalnų parkuose. Gausiai ir netikėtai pasirodžiusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumo simbolių televizijos kameros negalėjo paslėpti ir neparodyti milijonams tuomet prie ekranų sėdėjusių žiūrovų.

1989 metų šaltą žiemos vakarą pilnutėlėje Katedros aikštėje LSKT vardu kalbėjau Sąjūdžio ir nepriklausomų jaunimo organizacijų surengtame mitinge. Koks neapsakomas jausmas prieš tūkstančius susirinkusių žmonių tarti žodžius ir raginti dirbti už laisvę ir nepriklausomybę! 1990 metų balandį Vilniaus universiteto auloje surengėme pirmąjį Tarptautinį studentų forumą, kuriame dalyvavo studentų atstovai iš Rygos, Talino, Krokuvos, Minsko, Maskvos, Peterburgo, Voronežo, Tbilisio ir Kijevo. Turėjau garbės jam pirmininkauti ir kartu su kitais redaguoti, derinti ir paskelbti Studentų forumo kreipimąsi į tuometinį SSRS vadovą M. Gorbačiovą, jokiu būdu nenaudoti karinės jėgos prieš atkurtą Lietuvos Nepriklausomą valstybę ir jos žmones. Forumas taip pat ragino Pasaulio studentiją paremti Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Su tokia žinia LSKT atstovai vyko į Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Lenkijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos universitetus, ieškant sąjungininkų bei skleidžiant žinią apie Lietuvos laisvę.

Jau vėliau, 1991-jų sausį organizuoti studentijos būriai bei pavieniai studentai stojo ginti Lietuvos Seimo, Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato nuo okupacinės kariuomenės išpuolių. Kaip neseniai VU Studentų atstovybės prezidentas Naglis Šyvis prisiminė viename interviu: "Laukiant tuometinės Aukščiausios Tarybos rūmų puolimo, VU SA sėkmingai organizavo itin svarbaus pirmosios medicininės pagalbos-ligoninės punkto įrengimą Nacionalinėje bibliotekoje. Gavome Vilniaus universiteto palaiminimą, transportą ir vairuotoją paimti reikiamas medicinines priemones iš civilinės saugos objekto-slėptuvės, esančios po Čiurlionio g. 27 esančiu studentų bendrabučiu. Po kruvinos sausio 13-osios nakties trūko net elementarių dalykų, tokių kaip neštuvų ar bintų. Viskas buvo tvarkingai apskaityta, surašytas paėmimo aktas ir nuvežta į Nacionalinę biblioteką. Taip pat VU SA atstovai aktyviai dalyvavo koordinuojant žuvusiųjų per sausio 13 d. laidotuvių procesiją, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. "

1988-1990 metai man, kaip ir daugeliui bendraminčių, aktyviai prisidėjusių atkurti Lietuvos Studentų Sąjungą, išliks, kaip labiausiai įsimintini laikai. Pilni laisvės polėkio, susitelkimo ir entuziazmo „vardan tos Lietuvos". Tikiuosi šie trumpi prisiminimai įkvėps dabartinę studentiją prasmingiems Lietuvos ateities kūrimo darbams.

Mieli Bičiuliai,

Po 26-rių metų nuo mūsų laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo, LSS atkūrimo, daugiau nei po 12 metų narystės ES ir NATO, regis buvo beišsipildanti Estijos prezidento Tomo Ilveso svajonė, Baltijos šalims tapti "dar viena normalia/ nuobodžia Šiaurės Europos šalimi," kurioms negrėstų egzistenciniai pavojai, o jos piliečiai galėtų lepintis taikos ir gerbūvio dividendais smarkiai kitkuo niekuo nesirūpinant....

Tačiau pastarieji metai, parodė, kad šioms romantiškoms viltims realizuotis teks dar negreit.

Šiandien laisvės ir demokratijos šalims mestas didžiausias iššūkis po Antrojo Pasaulinio karo.

Rusijos nelegaliais veiksmais aneksuota dalis Ukrainos – Krymas, nuniokota ir destabilizuota jos Rytinė dalis, taip pakirsti pamatiniai Europos saugumo architektūros principai, pasitikėjimas.

Jei anksčiau išvien kovojome prieš terorizmo ištakas Afganistane, į pačią Europos Sąjungos šerdį prasiskverbusi terorizmo šmėkla privertė imtis ypatingų apsaugos priemonių, preventyvių ir antiteroristinių veiksmų mūsų pačių namuose.

Kai kurie „žaismingi“ politikai, horizonte regintys rinkiminės kampanijos finišą, populizmo ar tik jų aplinkai suvokiamų ketinimų vedini, drįsta kvestionuoti NATO. Aljansą, kuris per pastaruosius 60 metų atliko kertinį „Vakarų demokratijų“ gynybos vaidmenį.

Dalis Europos visuomenės, nusivylė europinėmis institucijomis, dvejoja dėl Europos projekto, atnešusio pusei milijardo beprecedenčius, istorinius pasiekimus – taiką, demokratiją ir gerbūvį. Pagaliau „Brexit“ smogė rimtą smūgį Europos Sąjungos sąrangai ir įvaizdžiui pasaulyje.

Tačiau tuo pat metu negalime nepripažinti unikalių galimybių, kurias ypač studentijai ir jaunajai kartai apskritai suteikia globalus ekonomikos augimas, mobilumas ir technologinis progresas, laisva prekyba, atviros durys kelionių įspūdžiams, didesnės galimybės išbristi iš skurdo, gyventi ilgiau ir geriau.

Mes - Jūs, Lietuvos studentija, naujoji karta galime šioms grėsmės suduoti adekvatų atsaką, o tuo pačiu pasinaudoti atviro Pasaulio unikaliomis galimybėmis !

- Įvykiai Ukrainoje ir baimę sėti bandanti terorizmo šmėkla mums priminė fundamentalius dalykus – mūsų laisvė nėra duotybė.

- Privalome būti budrūs, išlaikyti solidarumą su sąjungininkais, remti bendraminčius Rytuose, tačiau svarbiausia - būti brandūs ir aktyvūs savo valstybės piliečiai, kuriantys skaidrią ir atskaitingą politinę sistemą, atvirą ir konkurencingą ekonomiką bei stiprią gynybos sistemą. Kur bebūtumėte, mokytumėtės, išlikite aktyvūs Lietuvos piliečiai: kurkite, purtykite, kritikuokite ir dalyvaukite politiniame ir ekonominiame Lietuvos gyvenime.

- Stiprinkite LSS, ginkite solidariai studentijos interesus; pasistenkite įveikti skirtumus, gal ir egzistuojančias mažytes ambicijas. Savo energiją skirkite studentijos bendrystės ir vienybės kūrimui. Būdami vieningi, būsite dar labiau įtakingi.

- Gindami LSS narių interesą, prisiminkite ir vadovaukitės bendrais Lietuvos valstybės interesais.

- Lietuvai stovint ant antrojo valstybės 100-mečio slenksčio, jau dabar kelkite klausimus: kokioje Lietuvoje, Universitete mes norime kurti, mokytis ir gyventi? Ką daryti, kad mūsų kraštas taptų turistų ir investuotojų traukos centru? Ko reikia, kad Lietuvoje būtų gera visiems, čia sugrįžtų, atvyktų ir savo ateitį kurtų talentingiausi specialistai? Ką dėl to galime padaryti kiekvienas ir visi drauge?

Inicijuokite šiais klausimais paremtas diskusijas savo fakultete, Universitete. Drąsiai skelbkite savo nuomonę. Tik Jūs galite inicijuoti pokyčius ir tapti mūsų valstybės architektais. Dabar tam pats palankiausias metas!

- Jūsų, iniciatyvaus jaunimo, nuomonė gali ir turi generuoti Lietuvai būtiną politinės valios pokytį. Dabar, priešrinkiminiu laikotarpiu, naudokitės proga: spauskite būsimus ir esamus sprendimų priėmėjus, veikti ir neleisti iš viešojo gyvenimo išbraukti Jums aktualių klausimų. Kelkite konkrečius ir neretai nepatogius klausimus atvykstantiems į apylinkes priešrinkiminių vizitų metu. Prašykite aiškių ir konkrečių pažadų palaikyti Jūsų idėjas, o vėliau – pateikti grįžtamąjį ryšį apie nuveiktus darbus ir argumentuoti priimtus sprendimus.

- Ir svarbiausia - prieš vienerius metus, štai čia Klaipėdos U-to aikštėje buvau vienas iš 500 LDK Butigeidžio Dragūnų Bataliono savanorių tėvų, stebėjęs duodamą priesaiką tarnauti Lietuvai, lydimą Dragūnų šūkiu: "Nugalėsim arba žūsim". Dalis savanorių buvo studentų, supratusių svarbą šventos pareigos - mokėti ginti Tėvynę. Taip kaip mano studentijos karta suprato ir ėjo ginti Lietuvos laisvės 1991- jų sausį.

Norėčiau palinketi, kad ir Jūs, Lietuvos studentijos žiedas, užsirašytumėte savanoriais į Lietuvos kariuomenę ir konkrečiais darbais, o ne tik žodžiais Tėvynę gintumėte.

9 mėnesiai karinės tarnybos Jums bus didžiulė ir prasminga patirtis greta profesinių mokslų Universitete. Išmoksite, ką gali drausmė, pagarba ir disciplina, su kitais kariais gilinsite komandinės veiklos įgūdžius, išmoksite gintis ir pulti karo sąlygomis su NATO sąjungininkais, o svarbiausia - niekada nepasiduoti ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis.

Visa tai labai pravers Jūsų tolimesnėje profesinėje karjeroje ir asmeniniame gyvenime.

Sveikinu su Lietuvos Studentų Sąjungos 25-čiu. Linkiu, kad LSS nariai būtų ne tik studentijos interesų gynėjai, bet ir aktyvūs permainų kūrėjai savo bendruomenės, Universiteto, regiono ir Lietuvos valstybės labui.