Vos už poros metų – nemenki pokyčiai visiems pradinukams

Pradedant iniciatyvą „Idėja Lietuvai“ paskelbta, kad trys geriausios idėjos bus būtinai įgyvendintos. Tačiau panašu, kad bent viena iš 30-ies idėjų, pakliuvusių į paskutinį etapą, netolimoje ateityje tikrai išvys dienos šviesą ir be balsavimo. Europarlamentaro Antano Guogos idėja mokyti programavimo pradinukus dar prieš metus kalėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) ir šiais mokslo metais tokia programa jau pradėta vykdyti 10-yje Lietuvos mokyklų. Nuo kito rugsėjo ji išsiplės dešimteriopai, o nuo 2019-ųjų rudens jau bus įgyvendinama visoje Lietuvoje. Pavymui jos kelią sėkmingai skinasi ir privačios iniciatyvos.

Programavimas – tik įrankis

A. Guoga mano, kad dėl technologijų skverbimosi į kasdienį gyvenimą žmonėms būtina įgauti įgūdžių, kaip jomis teisingai naudotis. O LRT.lt kalbinti specialistai pabrėžia –programavimas padeda įgyti kur kas daugiau naudingų savybių.

„Programavimas įlįs į mūsų gyvenimą bet kuriuo atveju. Logika, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komandinis darbas – įgūdžiai, kuriuos ugdo programavimas, bus būtini ateityje. Jei dabar nesimokysime šių dalykų, laukia labai liūdna ateitis“, – programavimo ir informatikos svarbą akcentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vienas iš iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ autorių Povilas Poderskis.

Tiesa, pasigirsta ir nuogąstavimų, kad pradinukai gali neįsisąmoninti bei dėl to likti abejingi ir dažnam suaugusiam nesuprantamoms programavimo subtilybėms. Tačiau, anot ekspertų, taip nėra – būgštavimai laužti iš piršto. Kaip teigia 7–18 metų moksleivius ugdančios programavimo akademijos „CodeAcademy Kids“ koordinatorė Aurelija Makselytė, tinkamai pateikiant medžiagą, su problemomis neturėtų susidurti ir patys mažiausieji – anot jos, tai tik požiūrio problema.

„Jiems reikia parodyti, kaip sugyventi su technologijomis, kad jos būtų draugu, o ne priešu. (...) Nereikia jų visų paversti programuotojais, tačiau reikia suprantamai paaiškinti, kaip veikia technologijos, kurios tampa vis didesne mūsų gyvenimo dalimi. (...) Programavimas – tik įrankis, kurį pasitelkiant mokoma kūrybiškumo, darbo komandoje, atidumo detalėms“, – teigia A. Makselytė.

Jau skverbiasi į šalies mokyklas

Į ekspertų vis linksniuojamas problemas jau daugiau nei prieš metus atsižvelgė Švietimo ir mokslo ministerija, užsimojusi iš pagrindų pakeisti informatikos mokymą šalies mokyklose. Siūloma, kad informatika privalomai būtų dėstoma 5–10 klasėse, o 11–12 klasėse – kaip pasirenkamasis dalykas.

Į pertvarkos planus taip pat patenka ir priešmokyklinukai bei pradinukai. Tiesa, jiems šie dalykai bus pateikiami labiau priimtina žaidimo forma, akcentuojant kūrybiškumą: mažiausieji reformos dalyviai ne tik mokysis, kaip naudotis programomis, bet ir patys kurs skaitmeninį turinį, bus skatinami bendradarbiauti.

Planai tokius pakeitimus įgyvendinti per artimiausius porą metų, panašu, yra gana realūs. Šiais mokslo metais prasidėjęs projektas „Informatika pradiniame ugdyme“ vyksta dešimtyje šalies mokyklų, nuo kito rugsėjo išsiplės dešimteriopai, o nuo 2019-ųjų rudens jau bus įgyvendinamas visoje Lietuvoje.

„Šis projektas padės pagrindus visiškai naujam dalykui pradinėse klasėse, dėl to jo svarba labai didelė. (...) Taip pat diegiant atnaujintą informatikos turinį mokslininkai siūlo išbandyti naujus ugdymo organizavimo būdus: palaipsniui atsisakyti griežto pamokų tvarkaraščio, pažymių rašymo, formalaus mokinių skirstymo klasėmis. Manoma, kad geriausias informatikos ugdymo būdas – derinti formalųjį ir neformalųjį ugdymą“, – LRT.lt teigia Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Arminas Varanauskas.

Anot projektą įgyvendinančio ŠMM pavaldaus Ugdymo plėtotės centro atstovės – Informacinių technologijų skyriaus metodininkės Marijos Načaitės, praėjo mažiau nei pusmetis, o jau matomi darbo rezultatai, vaikai noriai priima naujoves bei užduotis.

Pagal projekto gaires vaikai mokomi vertinti, analizuoti situaciją bei spręsti problemas pasitelkiant tam tinkamiausią šiuolaikinę technologiją, o visa tai remiasi algoritmais – tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą.

„Kad ir kokia didelė problema, žinai, kad ji – tik daugybė mažų problemų, kurias bandai spręsti. Jei nepavyksta, mėgini kitą būdą. Toks gebėjimas spręsti dideles problemas, nepasiduoti stresui ir toliau atlikti savo darbą labiausiai ir gelbėja“, – teigia 2012 metais Elektronikos ir telekomunikacijų studijas Kauno technologijos universitete baigęs ir programavimo savarankiškai išmokęs P. Poderskis.

Mokytojų nepritrūks

Nors užsimota labai plačiai ir reformai reikia daugiau resursų, manoma, kad nebus susidurta su mokytojų trūkumu.

„Specialaus išsilavinimo nereikia, nes pradinių klasių mokytojai jau turi pedagoginį išsilavinimą, o informacinio mąstymo ugdymas jau yra integruojamas į įvairius dalykus“, – teigia M. Načaitė, bet pabrėžia, kad visgi kvalifikaciją reikės tobulinti.

Į pagalbą pedagogams turėtų atskubėti ir informacinių technologijų dalyko mokytojai. Tačiau pašnekovai įžvelgia kitokių problemų. Viena jų – nevienodas švietimo lygis šalyje.

„Susiduriame su labai radikaliais skirtumais – kai vienoje mokykloje penktokai jau laisvai šneka angliškai, kitoje šia kalba nesurezga nei dviejų sakinių. Tas netolygumas yra labai didelė problema. Reikėtų sutvarkyti taip, kad visoje Lietuvoje būtų gaunamas aukšto lygio išsilavinimas. Tada jau galima įvesti ir naujas disciplinas“, – mano P. Poderskis.

Minikompiuteris – vos už 12 eurų

Paskui ministerijos reformą į mokyklas skverbiasi ir privačios iniciatyvos, skirtos mokinių informaciniam raštingumui gerinti. Viena tokių – nuo rugsėjo veikianti iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“, kuri Lietuvos mokykloms dalina vos 12 eurų kainuojančius „BBC micro:bit“ minikompiuterius.

„Ši mintis kilo vienam studentui, kuris, reaguodamas į Ramūno Karbauskio idėją visiems Lietuvos vaikams išdalinti po tautinį kostiumą, sumanė, kad gal geriau būtų duoti programuojamus kompiuterius. (...) Tai plokštelė su baterijomis – turi įvairių jutiklių, „Bluetooth“ jungtį, tad galima programuoti ir telefonu. Tai yra inovatyvus ir nebrangus įrankis, kurį galima išmėginti labai įvairiai“, – teigia prie idėjos sklaidos šalyje prisidėjęs P. Poderskis ir priduria, kad jau išdalinta 10 tūkst. minikompiuterių, o eilės atsidurti vaikų rankose laukia dar 7 tūkst. įrenginių.

Jis pritaria ŠMM reformai kaip vienam iš galimų kelių, tačiau kaip pavyzdį pateikia Didžiojoje Britanijoje atliktą apklausą, kai iniciatyvą, analogišką iniciatyvai „Kompiuteriuikai vaikams“, labiau teigiamai nei „sausą“, teorinį mokymąsi įvertino net 95 proc. mokinių. Tiesa, Lietuvoje kelią besiskinanti iniciatyva, skirtingai nuo ŠMM planų, neaprėpia pačių mažiausiųjų ugdymo.

„Pasirinkome būtent penktokus, nes matome labai daug privalumų – jie jau pakankamai gerai moka anglų kalbą, jiems pradedama dėstyti informatika. Atsiranda tarpdisciplininis mokymas, kai galime pamokas integruoti. Pavyzdžiui, integruoti matematikos ar lietuvių pamokas su programavimu, kas parodo, kad programavimas, techninė kūryba nėra atskiras dalykas, o integruota mūsų gyvenimo dalis“, – teigia P. Poderskis.

Mažinama ir socialinė atskirtis

Dar vieną iniciatyvą nuo šių mokslo metų pradžios siūlo su partneriais dirbanti programavimo akademija „CodeAcademy Kids“. Trijuose Lietuvos miestuose – Švenčionėliuose, Kuršėnuose ir Šakiuose – buvo atrinkta 150 mokyklinio amžiaus vaikų, kurie buvo suskirstyti į 7–11 metų bei 12 metų ir vyresnių amžiaus grupes. Nemokamos nuotolinės pamokos vyksta 1–2 kartus per savaitę ir, pasak A. Makselytės, buvo sugalvotos ir kaip būdas socialinei atskirčiai šalyje mažinti.

„Manome, jog nesąžininga, kad tik didieji miestai gautų tokį išsilavinimą, todėl projektui atsitiktinai buvo pasirinkti trys mažesni šalies miestai“, – teigia specialistė.

Šiuo atveju pasirinktas kiek kitoks kelias paskatinti vaikus susidomėti programavimo teikiamomis gėrybėmis.

„Mūsų programos orientuotos į kažko sukūrimą, o ne kažkokios programavimo kalbos išmokimą. Kai prie mūsų prisijungia naujokas, mes paklausiame, ką jis nori sukurti, bei leidžiame jam rinktis iš kompiuterinio žaidimo, prekinių ženklų, svetainės kūrimo ar mobilių aplikacijų kūrimo. Tuomet jis nusprendžia, ko nori, ir pagal amžių mes jį priskiriame tam tikrai grupei“, – pasakoja šios akademijos koordinatorė A. Makselytė.

Pasak jos, tik po penkių mėnesių darbo, sužinojęs daugiau apie programavimo subtilybes, vaikas gali nuspręsti, kaip atrodys jo galutinis projektas.

Pašnekovų teigimu, šie projektai susilaukia didžiulio dėmesio, tad panašu, kad ir ŠMM inicijuotos reformos Lietuvoje gali nesunkiai prigyti. Tiesa, jei tam bus pasirinktas tinkamas kelias.