Vokiečių kalbos mokosi noriai, tik ne mokyklose

Gėtės instituto Vilniuje kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja primena, kad mokyklos turėtų sudaryti sąlygas mokytis pirmosios užsienio kalbos - anglų, vokiečių arba prancūzų kalbos, taip pat ir antrosios užsienio kalbos - be išvardytų trijų, rusų, lenkų ir latvių arba kt.

Naujausi šių mokslo metų skaičiai, gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos, rodo, kad iš Europos Sąjungoje propaguojamos daugiakalbystės kalbų mokymas Lietuvoje virtęs dvikalbyste.

2004 m. anglų kalbos Lietuvoje mokėsi 82 proc. moksleivių, o 2011 m. - 96 proc. Tik 4 proc. šįmet mokosi vokiečių arba prancūzų kalbos. Kaip antrosios užsienio kalbos 2004 m. rusų kalbos mokėsi 74 proc., 2011 m. - 80 proc.

2010-2011 m. kaip antrosios užsienio kalbos Lietuvoje 82,6 proc. moksleivių mokosi rusų kalbos, 12,5 proc. - vokiečių, 3,5 proc. - prancūzų, 2,9 proc. - anglų kalbos (kaip antrosios užsienio kalbos).

Pastebima, kad gimnazijose didžioji moksleivių dauguma 11-oje klasėje nesimoko jokios antrosios užsienio kalbos, mat turi tokią pilietinę teisę jos atsisakyti, o paskutinėje klasėje jos mokymasis dar sumažėja.

"Reiktų savęs paklausti, ar užsienio kalba yra toks pat dalykas, kaip kūno kultūra, fizika ar informatika, ar tai yra raktas, atveriantis duris į pasaulį - studijas, mokslą, karjerą. Norime, kad visuomenė susimąstytų, ar viskas yra gerai? Jei galvosime apie aukštąjį mokslą, studentai toliau mokosi tos pačios pirmosios užsienio kalbos du tris semestrus, išimtis yra Vytauto Didžiojo universiteto kitokia kalbų politika. Tai reiškia, kad į darbo rinką mūsų jaunas žmogus išeina su ta pačia anglų kalba, kuri yra privaloma ir absoliučiai visiems reikalinga, bet ar vien jos užtenka?" - retoriškai klausia N. Buinovskaja.

Jos pastebėjimu, prieš keletą metų vokiečių ir prancūzų kalbų vaidmuo Lietuvoje buvo labai mažas, tačiau ši tendencija pamažu keičiasi - ypač domimasi vokiečių kalbos mokymu, nes susiprantama, kad neužtenka vienos kalbos, kurią moka visi. Tokia situacija yra bendrojo lavinimo mokyklose ir šiame sektoriuje pokyčiai, numatoma, vyks labai lėtai.

Lūžis kalbų mokymosi baruose pastebėtas 2010 m. - besimokančiųjų vokiečių kalbos tik vienoje Vilniaus kalbų mokykloje padaugėjo 63 procentais, lyginant su 2009-aisiais, t.y. nuo maždaug 300 iki 500 dalyvių per metus.

"Į Gėtės institutą Vilniuje kreipiasi vis daugiau kalbų mokyklų, nes į jas ateina vis daugiau besimokančiųjų vokiečių kalbos, taip pat vis daugiau žmonių laiko vokiečių kalbos egzaminus tarptautiniam sertifikatui gauti.

Vienas svarbus veiksnys - nuo šių metų gegužės 1 dienos Lietuvos piliečiams atsiverianti darbo rinka Vokietijoje. Atsiranda ir vis daugiau žmonių, kurie gana gerai moka vokiečių kalbą, bet nori ją patobulinti, kad konkuruodami darbo rinkoje turėtų pranašumą. Tais žmonėmis labai džiaugiamės. Aišku, labai stipriai vokiečių kalbos mokosi medikai, siekdami išvykti dirbti į Vokietiją - tai liūdina, bet mes pasirinkom laisvę ir mobilumą. Tai reiškia, kad vokiečiai išvažiavo dirbti į Norvegiją, Šveicariją ir Jungtines Amerikos Valstijas", - vardija N. Buinovskaja.