"Viskas priklauso tik nuo paties mokinio"

"Aš mokiausi Vilniuje, bet juk švietimo sistema visoje Lietuvoje vienoda. Taigi norėčiau papasakoti, kaip atrodė mano dienotvarkė, kai dar buvau moksleivė", - pradėjo pasakoti Agnė, dabar jau studijuojanti ekonomikos mokslų magistrantūrą Amsterdame bei atliekanti praktiką, pasak jos, viename geriausių tarptautinių bankų.

Agnė įsitikinusi, kad visų pirma viskas priklauso nuo paties moksleivio požiūrio į mokyklą. Ne ką mažesnę reikšmę turi ir tai, kaip tėvai geba motyvuoti vaikus mokslams.

"Pavyzdžiui, kai ėjau į mokyklą, man svarbiausia buvo mokslai. Rytais jokio makiažo nesidarydavau, nes man buvo svarbiau gerai išsimiegoti ir papusryčiauti. Taigi dušui ir pusryčiams pakakdavo pusvalandžio", - pasakojo mergina.

A lygis

Kaip pasakojo Agnė, ji mokėsi vienoje prestižinių Vilniaus gimnazijų. Kasdien jai būdavo 6-7 pamokos. Tačiau daugiausiai ji dėmesio skyrė tiems dalykams, kuriuos pasirinko mokytis A lygiu.

"Daugiausia dėmesio skyriau matematikai, anglų ir lietuvių kalboms. Lietuvių kalbos mokytoją gerbiu iki šiol. Ji skatino skaityti, rašyti, tikrai ruošė valstybiniam egzaminui. Per 2 metus atsikračiau šešetukininkės statuso, jos dėka mokyklą baigiau devynetu. Tiesa, lankiausi papildomai ir pas korepetitorę, kuri mano rašliavas apibūdindavo tokiais aštriais žodžiais, kad kartais iš gėdos verkti norėdavosi", - lietuvių kalbos mokymąsi prisiminė mergina.

Matematikos mokytoją ji taip pat vadino geriausiu pasaulyje. Vien dėl to, kad jis buvo labai supratingas.

"Mokytojas visada prieidavo ir individualiai paaiškindavo, jei ko nesuprasdavau. Stengiausi, nes norėjau studijuoti ekonomiką, ir jis tai žinojo. Visgi iš geometrijos rinkau trejetus ir ketvertus, taigi tik algebra mane gelbėjo, nes ją supratau puikiai. Mokytojas žinojo, kad man reikia šiek tiek aukštesnio pažymio, kad įstočiau į norimą universitetą, tad mano vieną paskutinį metų pažymį pakėlė 2 balais, kad nors metiniame trimestre turėčiau septynetą", - prisiminė Agnė.

Pagyrų mergina negailėjo ir anglų kalbos mokytojai, mat jau mokykloje išmoko laisvai kalbėti angliškai, tad be jokių problemų galėjo rinktis studijas užsienyje.

B lygis

Užtat visai kitokios buvo B lygio pamokos. Pavyzdžiui, istorijos mokytoją ji vadino istoriku dirbantį sargą.

"Jis viską matė tik iš sovietinės pusės. Vadovėlių neturėjome, sąsiuvinį - tik tam, kad ant stalo turėtumėme ką pasidėti. Kiekvieną mėnesį - po kontrolinį. Savaitė prieš kontrolinį mokytojas 5 minutėms parodydavo klausimus, mes juos nufotografuodavome savo išmaniaisiais telefonais. Pasiruošimas kontroliniui vykdavo taip - susirasdavome mokytojo knygą, nusikopijuodavome atsakymus ir perrašydavome juos per kontrolinį. Žodis žodin, nieko nekeisdami. Visko nurašyti laiko neužtekdavo, bet visi gaudavome aštuonetus", - kaip vykdavo istorijos pamokos, pasakojo Agnė.

Per biologijos pamokas esą iš viso nereikėjo mokytis, tik ateidavo su mokytoja pasiplepėti.

"Biologijos mokytoja jau per pirmą pamoką pasakė: "Žinau, kad B lygiu pamokas renkatės tik dėl to, kad reikia." Neturėjome nei vadovėlių, nei sąsiuvinių. Taigi 2 metus per biologijos pamokas su mokytoja smagiai plepėdavome apie bet ką, nes ji buvo labai įdomi moteris, suprantanti šiuolaikinį jaunimą. O brandos atestate iš šio dalyko, žinoma, turėjau 10 balų", - kaip lengva tapti dešimtukininku, pasakojo mergina.

Ne ką sunkiau esą buvo "užsidirbti" dešimtuką atestate ir iš etikos.

"Per 4 metus gimnazijoje etikai nesimokiau visiškai nieko. Kartais net mokytojos atsiprašydavau, kad nebūsiu, nes A lygio kontroliniui pasiruošti noriu. Suprato, leido, o atestate parašė 10", - šypsodamasi pasakojo Agnė.

Dar B lygiu ji mokėsi prancūzų ir ispanų kalbas. Bet, pasak jos, šios pamokos buvusios tik dėl įdomumo. Dabar nei prancūziškai, nei ispaniškai, Agnės žodžiais tariant, ji nemoka "nė bum bum".

Nuo kūno kultūros pamokų ji buvo atleista dėl sveikatos bėdų, bet, nepaisant to, su dideliu entuziazmu lankė šokių pamokas.

"Ko tik mes nesimokėme - ir pakėlimai, ir suktukai, ir visa kita. Samba, rumba ir t. t. Ėjome į šokius, nes tiesiog buvo smagu. Derindavome pamokų tvarkaraščius su draugais, kad kartu pašokt galėtume", - prisiminė Agnė.

Nepervargo

Po pamokų ji nesibastydavo po miestą, o eidavo tiesiai pas korepetitorius. Vieną dieną mokėsi papildomai matematiką, kitą - anglų kalbą, trečią - lietuvių.

"Namų darbų nesureikšmindavau, pasidarydavau per valandą ar dvi ir dar spėdavau šeimai vakarienę pagaminti ar su tėčiu į parduotuvę nuvažiuoti. Mokyklą baigiau be vargo, egzaminams pasiruošiau per 2 dienas. Tiesiog sistemiškas ir nuoseklus pasiruošimas visus mokslo metus leido nepervargti prieš pat egzaminus", - džiaugėsi Agnė.

Atsipalaiduodavo ji tik savaitgaliais. Tuomet tėvai leisdavo ir į miestą su draugais išeiti, ir į klubą.

"Tėvai žinojo, kad rimtai dirbu visą savaitę ir tikrai žinau, kur noriu studijuoti, tad neprieštaravo. Taigi mano išvada - ne mokykla ir jos sistema problema, o kaip į ją žiūri pats mokinys bei kokios sąlygos jį supa namuose", - įsitikinusi Agnė.