Viena kolegija jau neteko akreditacijos, kitos dar laukia inspektorių

Beje, pasigirsta kalbų, kad būtent prie Klaipėdos valstybinės kolegijos ir ketinama prijungti akreditacijos netekusią Žemaitijos kolegiją.

Nesistengė

Studijų kokybės vertinimo centras Žemaitijos kolegijos neakreditavimo įsakymą pasirašė sausio 29 dieną. Pasak Studijų kokybės vertinimo centro direktorės Noros Skaburskienės, kol kas tai vienintelė aukštoji mokykla, kurios pakartotinis vertinimas buvo neigiamas.

N. Skaburskienė priminė, kad pirmą kartą Žemaitijos kolegija neigiamai įvertinta buvo 2012 metais, praėjusių metų spalio mėnesį vyko pakartotinis jos veiklos vertinimas. Deja, nebuvo atsižvelgta į ekspertų rekomendacijas pagerinti esamą situaciją, todėl kolegija neteko galimybės tęsti veiklą.

"Viskas priklauso nuo pačios mokyklos, kiek deda pastangų bei atsižvelgia į ankstesnes rekomendacijas. Ekspertų tikslas nėra uždaryti kuo daugiau aukštųjų mokyklų. Kaip tik pateikiamos rekomendacijos, kurioje srityje reikėtų pasitempti. Šiuo konkrečiu atveju pritrūko pačios Žemaitijos kolegijos vadovybės indėlio į kaitą. Pavyzdžiui, taryba rinkdavosi tik kartą per metus", - pasakojo N. Skaburskienė.

Ji priminė, kad tuo atveju, jei per pakartotinį vertinimą aukštosios mokyklos veikla įvertinama teigiamai, ji akredituojama šešeriems metams, jeigu neigiamai, išvis neakredituojama.

Pasak Žemaitijos kolegijos vadovybės, ši kolegija turėtų būti ne likviduota, o reorganizuota. Vietoj jos tose pačiose patalpose turėtų būti įsteigtas kitai aukštajai mokyklai priklausantis Žemaitijos studijų centras.

Žemaitijos kolegija buvo valstybinė aukštoji mokykla, kuri buvo įsteigta 2002 metais reorganizavus Rietavo žemės ūkio mokyklą.

Sprendimai - vasarį

"Girdėjome kalbų, kad Žemaitijos kolegiją norima prijungti prie mūsų kolegijos. Bet apie tai detaliau galėtų kalbėti Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Ar mes eitume į tokį dialogą? Kodėl gi ne, tik, žinoma, studijų programos negalėtų dubliuotis", - svarstė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Šarūnas Berlinskas.

Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas patvirtino "Vakarų ekspresui", kad toks prijungimas ministerijoje svarstomas kaip viena realiausių galimybių.

"Žemaitijos kolegijos studentams turi būti sudaryta galimybė užbaigti studijas. Įvertinus atstumus, profilį - Klaipėdos valstybinė kolegija atrodo tinkamas ir realus variantas, nes kitos uostamiestyje esančios kolegijos yra privačios arba visai kito profilio", - pasakojo A. Levickas.

Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerijoje bus sudaryta darbo grupė, kuri ir spręs dėl tolesnio šios kolegijos studentų likimo. Galutinį sprendimą žadama priimti vasario mėnesį.

Ruošiasi

Beje, Klaipėdos valstybinė kolegija šiemet taip pat laukia inspektorių vizito, nes prieš trejus metus, kai vyko pirmasis vertinimas, taip pat, kaip Žemaitijos kolegija bei ketvirtadalis kitų Lietuoje veikiančių aukštųjų mokyklų, ji buvo įvertinta neigiamai.

"Suprantame, kad Klaipėdos valstybinei kolegijai dabar įtemptas metas, tad, žinoma, bus tariamasi su jais, ar jiems būtų paranku tokia reorganizacija", - minėjo ministerijos atstovas.

Tačiau nemanoma, kad Klaipėdos vasltybinę kolegiją galėtų ištikti toks pat likimas, kaip nutiko Žemaitijos kolegijai.

"Tikrai nesibaiminame. Žinome, kad šį rudenį musų laukia pakartotinis įvertinimas ir tam atsakingai ruošiamės. Prieš trejus metus ekspertai akcentavo, kad reikia labiau orientuotis į mokslinę veiklą, tad į tas rekomendacijas atsižvelgėme ir pasitempėme", - pasakojo Š. Berlinskas.

Pasak jo, tokie aukštųjų mokyklų vertinimai tikrai reikalingi, nes žvilgsnis iš šalies dar niekam nepakenkė.

Silpnas valdymas

2011-2015 m. vykusio išorinio aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo metu Studijų kokybės vertinimo centras organizavo 44 vertinimus: 23 kolegijų ir 21 universiteto.

Vertinimo metu 34 aukštųjų mokyklų veikla įvertinta teigiamai, 12 - neigiamai.

Aukštosiose mokyklose ekspertai vertino strateginį valdymą, studijas, mokslo ir (arba) meno veiklą bei švietimo įstaigos poveikį regionui ir visos šalies raidai.

"Daugiausiai pastabų ekspertai turėjo dėl aukštųjų mokyklų strateginio valdymo", - kur dar reikia pasitempti, minėjo N. Skaburskienė.