Verslas ir mokslas: (ne)įmanoma suderinti

Verslininko duonos dar mokyklos suole paragavę jaunuoliai atviri - suderinti šią veiklą su mokslais be galo sunku. Tačiau nė vienas kalbintas jaunasis verslininkas nesigaili išbandęs šį kelią, net jei ir dėl anksti pradėto verslo taip ir neteko paragauti studentiško gyvenimo malonumų.

Verslą derina su mokslais

Neseniai Nidoje vykusioje "Stintapūkio" šventėje tarp kitų prekeivių sukiojosi ir dvi jaunos merginos. Jos siūlė paragauti jų pačių gamintų įvairių kavų: morkų, saulėgrąžų, miežių ar gardintos riešutais.

"Gaminame taip, kaip ir iš kavos pupelių ruošiamą kavą - džioviname, skrudiname, malame", - entuziastingai pasakojo karštą gėrimą pilstanti klaipėdietė moksleivė Viltė Motuzaitė.

Vydūno gimnazijos 11-os klasės moksleivė pasakojo, jog šį verslą kartu su bendraamžiais sukūrė paakinta ekonomikos mokytojos.

"Tiesiog sulaukėme pasiūlymo dalyvauti Mokomųjų mokinių bendrovių projekte. Svarstėme apie sveiką gyvenseną. Kadangi jaunimas dabar labai mėgsta laisvalaikiu gerti kavą kavinėse, pradėjome svarstyti, kokią sveikesnę alternatyvą būtų galima pasiūlyti, kad jaunimas nevartotų tiek daug kofeino. Internete radome informacijos apie morkų kavą, o štai saulėgrąžų, miežių kavą patys sukūrėme", - pasakojo mergina.

Idėja gimė pernai spalį, o paruoštą produktą moksleiviai rankose laikė jau gruodžio mėnesį. Tačiau pagaminti yra viena, bet dar reikia ir parduoti.

VEŽA. Saulėgrąžų, miežių ir kitas alternatyvias kavas gaminančios Vydūno gimnazijos moksleivės pripažino, kad pradėti verslą mokyklos suole nėra lengva, bet esą ši veikla taip įtraukė, kad nebeįmanoma sustoti. Editos GUDAVIČĖS nuotr.

"Ši veikla užima labai daug laiko, nes produktą reikia reklamuoti. Tai darome ne tik internete, mieste ir lankstinukus dalijame, ir plakatus klijuojame. Be to, pagamintą kavą pardavinėjame mugėse, bandėme eiti ir į Senąjį turgų, bet supratome, jog tai ne ta rinka. Vyresnės kartos žmonės baiminasi pirkti tokią naujovę. Taip pat planuojame eiti į kavines ir siūlyti, kad jie pardavinėtų ir iš mūsų paruoštos žaliavos pagamintą kavą. Žodžiu, darbo labai daug, suderinti su mokslais nėra lengva. Tad nemaža moksleivių dalis nubyrėjo. Iš pradžių bendrovėje buvome 11 gimnazistų, dabar likome šešiese", - pasakojo V. Motuzaitė.

Visgi mergina vylėsi, kad šis verslas bus ilgalaikis ir nesibaigs vien dalyvavimu Moksleivių mokomųjų bendrovių finaliniame renginyje, kuris Klaipėdoje vyks vasario 28 d.

"Jau turime planų vasarai ir tikrai nežadame sustoti, nes ši veikla tikrai labai įtraukė", - atviravo mergina.

Pasak jos, investicijos nebuvo didelės. Kiekvienas projekte dalyvaujantis moksleivis įsigijo akcijų už 2,5 euro ir tai buvo jų pradinis kapitalas.

"Pradėjome nuo mažų kiekių. Pardavę visus pinigus vėl investuojame į tolesnę veiklą. Daugiausia per vieną dieną pavyko uždirbti 70 eurų. Kavą pardavinėjame ir mokykloje, tad kai kurie mokytojai mus gaudo, klausinėja, kada vėl atnešime kavos. Perka ir moksleiviai", - kalbėjo jaunoji verslininkė.

NESUSTOJO. Dar devintoje klasėje pradėjęs kurti kompiuterinius žaidimus dvidešimtmetis Laimonas Mileška iki šiol teigia gyvenantis tik iš šios veiklos.

15-metis darbdavys

Ne vien mokyklose vykdomi verslumą skatinantys įvairūs projektai paakina jaunimą imtis nuosavo verslo. Kai kuriems tokios idėjos kyla ir patiems. Dabar operatoriumi dirbantis 23-ejų Saulius Balčiūnas ir pats su šypsena prisimena, kaip būdamas penkiolikmetis jis pradėjo verslauti, o pirmas jo priimtas darbuotojas buvo gerokai už jį vyresnis penkiasdešimtmetis.

Viskas prasidėjo nuo to, kad Saulius pats itin mėgo važinėti BMX dviračiu. Nagingas vaikinas pats ir remontuodavo savo transporto priemonę, tad vieną dieną sugalvojo, kad šių paslaugų galėtų prireikti ir kitiems.

"Gyvenome Gargžduose, tad vieną vasarą nukulniavau į vietinio laikraščio redakciją ir įdėjau skelbimą, kad galiu remontuoti dviračius. Tai ir buvo verslo pradžia", - prisimena Saulius.

Tėtis jam nupirko įrankių dėžę. Vaikinas juokiasi, jog tuomet jis net nežinojo, ką su didžiąja dalimi jų daryti, tad eksperimentuodamas, ko gero, svetimus dviračius ne tik remontavo, bet ir gadino. Visgi klientų netrūko. Todėl kitą vasarą jis išsinuomojo garažą.

"Dabar juokinga prisiminti, kaip aš, būdamas penkiolikos, pats ruošiau nuomos sutartį, rimtu veidu vedžiau derybas. Užsakymų buvo tiek daug, kad teko ieškotis ir pagalbininkų. Taip priėmiau į darbą penkiasdešimtmetį", - prisiminė vaikinas.

Sulaukęs šešiolikos, jis pradėjo emancipacijos procedūras, paprasčiau tariant, siekė įteisinti pilnametystę anksčiau, nei jam sukaks aštuoniolika.

"Paprastai tokio statuso siekiama dviem atvejais - arba kai norima "ženytis", arba steigti įmonę. Mano tikslas ir buvo įsteigti savo UAB-ą. Tuomet pradėjau dar labiau plėsti veiklą - ne tik remontuodavome dviračius, bet gretimame garaže juos patys surinkinėdavome, pagal užsakymus perdažydavome ir t. t.", - pasakojo Saulius.

Kad ir kaip sėkmingai vystėsi verslas, būdamas septyniolikos Saulius suvokė, kad "nepaveš", mat kaip tik tais metais turėjo baigti ne tik vidurinę, bet ir muzikos mokyklą.

"Be to, tuo metu labai patraukė filmavimas. Gal dar įtakos turėjo ir tai, kad dviračių remontas - sezoninis užsiėmimas. Supratau, kad vien iš to neišgyvensiu. Kita vertus, sezoninis verslas moksleiviui - tik į naudą. Nes nieko gero, kai klientai pradėdavo man skambinti pamokų metu ir aš vis turėdavau bėgti į koridorių pasikalbėti su užsakovais. O užsakymai paprastai pasipildavo anksti pavasarį, kai mokslo metai dar nebuvo pasibaigę", - pasakojo vaikinas.

Jis sakė tiksliai neskaičiavęs, kiek jam pavykdavo uždirbti iš šios veiklos, mat didžiąją dalį pinigų investuodavo į verslą, tačiau esą būdavo tokių mėnesių, kad uždirbdavo ir 600 eurų.

"Niekada nesigailėjau, kad ėmiausi šios veiklos, tai išties neįkainojama patirtis. Išmoksti bendrauti su žmonėmis, tartis, derėtis. Tačiau nėra ko slėpti - pažymiai tikrai dėl to nukenčia. Tad tiems moksleiviams, kurie savo ateitį sieja su akademine veikla, gal ir nereikėtų blaškytis. Tačiau, kadangi mano pažymiai nebuvo blizgantys, aš džiaugiuosi, kad ėjau tokiu keliu. Beje, dabar vėl galvoju pradėti savo verslą", - kalbėjo Saulius.

Pomėgis virto verslu

Laimonas Mileška prisimena, kad apie nuosavą veiklą pradėjo galvoti dar būdamas devintokas. Pasirodo, ne veltui. Dar mokyklos suole pradėtą verslą dvidešimtmetis vysto iki šiol.

"Viskas prasidėjo natūraliai. Prieš septynerius metus, būdamas devintokas, pradėjau kurti kompiuterinius žaidimus vienoje platformoje. Iš pradžių tai dariau tik savo pramogai. Tuomet už sukurtą žaidimą net nebuvo jokios apmokėjimo sistemos. Galėjai tenkintis tuo, kad žaidimas populiarus, ir tiek. Po kelerių metų, kai buvau maždaug 9-10 klasėje, tapo įmanoma iš to ir užsidirbti", - kaip viskas prasidėjo, pasakojo Laimonas.

Vaikinas iki šiol užsiima tuo pačiu - kuria kompiuterinius žaidimus platformoje ROBLOX ir sako, kad pajamų jam pakanka.

"Darbas gana intensyvus, tenka susidurti ir su įvairiomis problemomis, tad patiriu ir streso akimirkų. Žinoma, emociškai nėra lengva, nes vis dar mokausi bendrauti su žmonėmis. Bet aš džiaugiuosi, kad pasukau šiuo keliu", - pasakojo Laimonas.

"Nepadarysi tu - padarys kiti"

Aras MILEŠKA, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas
Į klausimą, ar moksleiviui ne per anksti pradėti savo verslą, juokaujant būtų galima atsakyti, jog kartais gali būti per vėlai. Tikriausiai socialiniuose tinkluose esate pastebėję tokių juokelių, kai lyginama moksleivių motyvacija Lietuvoje ir JAV. Lietuvoje aiškinama, kad mokinys turi planuoti savo ateitį ir galvoti, kur studijuos, o JAV mokiniams primenama, kad jau pats laikas kurti savo verslą. Verslumo ugdymas Lietuvai yra be proto svarbus, nes verslių žmonių labai stinga. Atrodo, lietuviai turi ir kompetencijų, ir tinkamų asmeninių savybių, bet stinga pasitikėjimo savo jėgomis. Iki šiol gajus posovietinis palikimas, esą verslas yra kapitalistinis blogis, tad tėvai dažnai nepalaiko į verslą linkusių atžalų.
Žinoma, moksleiviams suderinti mokslus ir verslą nėra taip paprasta. Jei geriau sekasi versle, gali nutikti ir taip, kad mokslai liks nebaigti. Bet versle yra taip, kad jį pradėti turi tuomet, vos tik kyla idėja. Negalima laukti penkerius metus, kol baigsi mokslus, ir tikėtis, kad po to galėsi pradėti verslą. Traukinys gali būti nuvažiavęs. Galbūt jau kiti bus pradėję tai, ką buvai sugalvojęs. Ypač ši taisyklė aktuali smulkiajame versle. Žinoma, aklai niekas nepataria pulti. Visiems pradedantiesiems yra rekomenduojama nemesti savo dabartinės veiklos tol, kol iš naujos veiklos ar verslo negauni pajamų. Taigi tai tinka ir mokslams - jų negalime mesti tol, kol verslas nepradeda nešti naudos.
Manau, kad apgaulinga yra manyti, kad norint pradėti verslą, reikalingas didžiulis kapitalas. Didžioji dalis smulkių verslų yra sukurta praktiškai be investicijų. Rinkoje dabar yra ir pinigų, ir žaliavų, ir patalpų, ir įrangos. Viską gali arba skolintis, arba nuomotis. Kartais perdėtai akcentuojamos investicijos. Mano nuomone, tai jau pažengusių verslininkų kompetencija, kai jie ne tik turi reikiamų finansų, bet ir supranta, kur juos reikia investuoti, kad būtų grąža.

"Versle kartais pražysta tie, kuriems nesiseka mokslai"

Vaida JANAVIČIENĖ, Vydūno gimnazijos ekonomikos mokytoja
Verslumo skatinimas dar mokykloje, mano nuomone, labai svarbu. Vaikams labai naudinga. Pavyzdžiui, kai aš renku moksleivius, kurie nori dalyvauti Moksleivių mokomųjų bendrovių (MMB)projekte, neturiu jokių išankstinių nuostatų, pavyzdžiui, kad gali dalyvauti tik gerai besimokantys, stipriausi, gražiausi. Ateina tie, kurie nori. Tad nekalbant apie akivaizdžius šio projekto pranašumus, kad mokiniai gali praktiškai pabandyti, kaip funkcionuoja verslas, išmoksta dirbti komandoje, mane labiausiai džiugina tai, kad čia turi galimybę patirti sėkmę tie vaikai, kuriems nesiseka mokslai. Smagu žiūrėti, kaip tie vaikai pražysta.
Šiame projekte su vienuoliktokais dalyvaujame jau ne vienerius metus ir vaikai yra sukūrę labai įdomių verslų. Pavyzdžiui, pernai buvo "Arbatukai" - nauja inovatyvi idėja. Kaip yra sukurta tirpi kava skubantiems žmonėms, taip vaikai sugalvojo paruošti arbatos paruoštukus ant pagaliuko, kad žmonėms būtų lengva ir greita pasiruošti karštą gėrimą. Ši idėja mūsų gimnazistams pernai pelnė trečią vietą. Kiek žinau, tie vaikai, ir pasibaigus projektui, dar visą vasarą vystė šį verslą, o dabar turi dar kitų idėjų. Dar pamenu vieną idėją - kvepiančias lemputes. Vaikai panaudojo perdegusias lemputes ir pripildę jas kvepiančių aliejų gamino kvapus namams. Kiti mezgė arbatos puodeliams "šildukus". Smagu tai, kad mokiniai patiria, ką reiškia darbas. Dažnai idėją sugalvoti gali greitai, bet kai prasideda realus darbas, pasipila užsakymai, tobulai viską atlikti nėra paprasta. Be to, vaikai supranta, kad negali "atsisėsti" ant vienos idėjos ir sėdėti visą laiką, vis turi verslą tobulinti, papildyti naujovėmis. Reikalinga nuolatinė kūryba.