VDU rektorius Zigmas Lydeka: keiskimės patys

Po rinkimų antrąją kadenciją vasaros gale Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus poste pradėjęs profesorius Zigmas Lydeka teigia, jog aukštosioms mokykloms realus savarankiškumas siektinas kaip viena būtinų sąlygų užtikrinti aukštą studijų kokybę ir sėkmingai konkuruoti akademinėje rinkoje. Tačiau savarankiškumą rektorius dar linkęs vadinti ir vidine būsena, sąlygojančia daugelį sprendimų. Apie reformas šiame universitete ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, sėkmes, taisytinus dalykus ir perspektyvas ELTA kalbėjosi su VDU rektoriumi prof. Z. Lydeka.

- Ar Jūs linkęs sutikti su tais savo kolegomis profesoriais, kurie tikina, jog dabar Lietuvoje auginama "beraščių karta", jei - ne, kokiais argumentais atremtumėte tokias išvadas?

- Manau, kad išvadomis šiuos teiginius vadinti išties per drąsu. Kritikuoti visada ir visur yra ką. Ir sveikintina, jei kritika yra konstruktyvi, skatina gerus pokyčius ar atveria naujų galimybių. Keiskimės patys, raginkime keistis kitus. Tai jau pilietinės savimonės brandos dimensija.

Priešingai, matau augančią veržlią, smalsią, reiklią sau ir mums jaunuomenę tiek Vytauto Didžiojo universitete, tiek Lietuvoje. Neretai girdime, kad šie jauni žmonės nėra visiškai patenkinti studijų kokybe Lietuvos aukštosiose mokyklose. Vadinasi, jie nėra abejingi, jie žino ko nori - tikrų, gilių, naujų patraukliai perteikiamų žinių, interaktyvių mokymo metodų, profesionalių dėstytojų, visuomenei reikalingų ir studijuojantiesiems įdomių studijų programų. Visa tai - ambicinga, bet įgyvendinama. Vytauto Didžiojo universitetas šiuos poreikius prisiima kaip siekiamybę ir įsipareigojimą.

- Idėjos, neparemtos didingomis ambicijomis (žiniomis ir gebėjimais - savaime aišku), neretai būna bevertės, tad kokių idėjų ir ambicijų vedinas pradedate darbą naująją universiteto rektoriaus kadenciją, kaip, įgyvendinant Jūsų viziją, artimiausiu metu turėtų keistis VDU?

- Rektoriaus pozicija nėra nei lengva, nei patogi. Tai parodė gana sudėtinga mano ketverių metų darbo šiose pareigose patirtis. Tuo laikotarpiu aktyvėjo universitetų konkurencija, prasidėjo ir tęsiasi aukštojo mokslo pertvarka, šalį apėmusi ekonominė krizė. Neturint didesnių už pačią poziciją idėjų ir ambicijų, nederėtų šios "kėdės" net matuotis.

Šiuo metu Lietuvos universitetai yra atsidūrę sparčių ir esminių permainų akivaizdoje. Todėl problemų akademiniame gyvenime atsiranda vis daugiau. Svarbiausia iš jų įvardinčiau šią: kaip švietimo, demokratijos ir ekonominių galimybių ryšys galėtų užtikrinti lemiamą poveikį žmogaus, tautos ir valstybės gerovei.

Tai ir yra mane inspiruojanti idėja, kurios vedinas ketinu tęsti nuoseklų, strategija grįstą darbą. Remdamasis VDU visuotinai pripažinta patirtimi, jo pasiekimais ir tradicijomis, puoselėdamas mūsų universiteto privalumus - akademinę laisvę, akademinę etiką ir universitetinę kultūrą, studijų, mokslo ir administravimo subalansuotumą, liberaliąją studijų sistemą, platų humanitarinį-socialinį bei kalbinį studentų parengimą. Tai - kertinės VDU vertybės. Perspektyvoje universitetas matoma kaip novatoriška ir aktyvi, į kokybę orientuota, besikeičianti ir keičianti, kūrybinga ir pilietiška Alma Mater.

- Savoje rinkimų programoje vardinote VDU silpnybes ir stiprybes, ar nepaminėtumėte bent kelias jų?

- Didžiausias išskirtinumas ir stiprybė - Vytauto Didžiojo universiteto žmonės. Nuoširdūs, kompetentingi ir pilietiški. Tokie, kuriais galima kliautis krizinėmis situacijomis ir drauge pasidžiaugti pasiektais rezultatais, tikėti ir pasitikėti. VDU nėra įprasta darbovietė, tai - daugiau erdvė, kurioje tampama kitokiu žmogumi: kitokiu tiek sau, tiek kitiems. Kartu su komanda bei pasitelkę plačiąsias akademinės bendruomenės pajėgas, esame identifikavę ir universiteto silpnybes bei grėsmes. Daugiausiai tai - procesiniai, organizaciniai dalykai. Jų sprendimui numatytos atitinkamos priemonės ir veiksmų planai. Žvelgiant globaliau, VDU, kaip, beje, ir kitoms tiek Lietuvos, tiek užsienio aukštosioms mokykloms didžiausiu iššūkiu tampa identiteto formavimas ir įprasminimas. Turime būti atpažįstami ir pripažįstami. Turime būti vieta, kurią noriai renkasi studentai, darbuotojai, partneriai, alumnai ir darbdaviai.

- Atrodo, posakis "nauja šluota švariau šluoja" taisytinas, nes nebesate naujokas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus kėdėje. Tačiau tapęs šios aukštosios mokyklos vadovu, imatės ryžtingų pertvarkų. Kai kam atrodo, - "šlavimo". Labiausiai matomi bus personalo pakeitimai, tad įdomu žinoti, kodėl jų nebuvo galima imtis pirmosios Jūsų kadencijos metu?

- Visada pabrėžiu universitete ir aplink jį vykstančių procesų atpažinimo svarbą. Ryžtinga pertvarka - išorinis veiksmas, kuris bręsta ilguose vidiniuose ieškojimuose ir svarstymuose. Jokie pokyčiai negali vykti spontaniškai. Todėl dabartinių personalo pakeitimų tikrai neprilyginčiau "šlavimui". Tai natūralus organizacijos atsinaujinimo, komandos formavimo procesas, kurio akstinas - bendri universiteto tikslai ir sėkmė.

Svarbus kiekvieno universitete esančio žmogaus patyrimas, žinojimas, meistriškumas, gebėjimai, netgi, - asmeninės savybės. Tai turi būti panaudojama kiek įmanoma efektyviau ir savalaikiškiau. Einamos pareigos - tik viena iš priemonių realizuoti idėjas ir bendrus susitarimus. Manęs nenuvylė nė vienas ankstesnės komandos žmogus. Bet tai nereiškia, kad negalima pabandyti dirbti kitaip, pasitelkus ir kitų žmonių potencialą. Dar daugiau, manau, trumparegiška būtų to nedaryti.

- Ar Lietuvos aukštosios mokyklos įgavo daugiau trokštamo savarankiškumo studijų ir mokslo reformos fone? Gal galėtumėte įvardinti šios reformos pliusus bei minusus?

- Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, sveikindamas VDU akademinę bendruomenę su rugsėjo 1-ąją pastebėjo, kad VDU - viena iš geriausių ir aktyviausiai švietimo ir mokslo reformoje dalyvaujančių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų. Džiugu, kad mūsų pastangos keistis ir lanksčiai prisitaikyti prie naujų konkurencingos aukštojo mokslo aplinkos sąlygų pastebimos bei vertinamos ir valdžios institucijų.

Orientacija į studentų poreikius - kokybiškos studijos, studentų mokymosi ir laisvalaikio sąlygų gerinimas - tai visų pirma vidinė strateginė VDU nuostata. Todėl šią reformą suvokiame ne kaip iš šalies primestą procesą, o kaip natūralų, itin reikšmingą proveržį.

Aukštųjų mokyklų savarankiškumas - viena iš būtinų sąlygų užtikrinti aukštą studijų kokybę ir sėkmingai konkuruoti akademinėje rinkoje. Formaliai judama to link. Keičiamas aukštųjų mokyklų valdymas, teisinis statusas, veikia "krepšelio principas". Vis dėlto realus savarankiškumas, mano galva, tai - labiau vidinė institucijos būsena. Turime iki galo įsisamoninti atsakomybę už savo akademinę veiklą ir sprendimus, būti aktyvūs, iniciatyvūs, novatoriški. Atsikratyti vykdytojo bei stebėtojo vaidmens ir ugdyti šeimininkiškumo ir verslumo dvasią.

- Jei sekant Kauno medicinos universiteto, kuris nuo šių metų rugsėjo "priglobia" Lietuvos veterinarijos akademiją, pavyzdžiu, kažkam irgi kiltų norai prie Jūsų universiteto šlietis (jungtis), tai kurią ar kurias iš esamų aukštųjų mokyklų dėsningai (nes tai būtų tarpukario istorijos pakartojimas) matytumėte VDU dalimi?

---

- Dabar vykstantis universitetų jungimasis neretai apipinamas įvairiomis spekuliacijomis ir, mano galva, tikrai nėra panacėja. Žiūrint iš vadybinių pozicijų, dviejų institucijų, bendruomenių, kultūrų jungimasis į vieną darinį niekada nebūna lengvas procesas. Ar jis bus sėkmingas, priklauso nuo daugybės priežasčių, aplinkybių ir sprendimų. Tai gali užtrukti kelerius metus ir galiausiai vis tiek atvesti prie "skyrybų". Todėl artimiausioje ateityje VDU matau kiekybiškai tokį, koks jis yra dabar, ir tikiuosi nemažų pokyčių kokybinėje plotmėje.

Žvelgiant retrospektyviai, beveik keturiasdešimt metų tarpukariu Kaune veikęs Vytauto Didžiojo universitetas, 1950 m. uždarytas sovietų valdžios sprendimu, davė pradžią dabartinėms aukštosioms mokykloms - Kauno technologijos universitetui, Kauno medicinos universitetui, Lietuvos žemės ūkio universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai. Perspektyvoje matau daugybę bendradarbiavimo su šiomis ir kitomis aukštosiomis mokyklomis, kuris, beje, aktyviai vyksta ir dabar, galimybių. Neabejoju, kad ir toliau ieškosime būdų ir formų, kad šis bendradarbiavimas būtų kiek įmanoma labiau abipusiai naudingas ir vertingas.

- Šlovingą praeitį ir dabartį turintis Jūsų vadovaujamas universitetas gerai žinomas tarptautinėje erdvėje. Rektoriaus rinkimų pabaigtuvių dieną minėjote, jog sieksite į jį pritraukti daugiau dėstytojų iš užsienio aukštųjų mokyklų. O kaip bus su studentais - negi bus patogu užsieniečiais kompensuoti išvykstančių studijuoti svetur lietuvaičių praradimą, kad po kelerių metų neištuštėtų auditorijos, kaip katastrofiškai dabar tuštėja bendrojo lavinimo mokyklų klasės?

- Tarptautiškumas - vienas iš aukštosios mokyklos kokybės rodiklių, kuriam itin didelis dėmesys teikiamas ir institucinio vertinimo, akreditacijų metu. Tai parodo universiteto gebėjimą proaktyviai dalyvauti Europos ir pasaulio akademinėje erdvėje. Todėl ir toliau skatinsime tarptautinius projektus, studentų, dėstytojų ir tyrėjų mobilumo programas, sieksime įgyvendinti naujas studijų programas anglų kalba. Atvykstantys studentai niekaip negali kompensuoti ar pakeisti lietuvių studentijos.

Lietuviai, išvykstantys studijuoti į užsienio universitetus, dar nėra praradimas, tai - tik pasirinkimo laisvės apraiška. Praradimas yra tada, kad jie negrįžta, ir tai be galo didžiulis mūsų tautos skaudulys.

Būdamas pilietiškai aktyvus Vytauto Didžiojo universitetas ėmėsi įgyvendinti ir plėtoti socialinį projektą - "Pasaulio lietuvių akademija". Jo tikslas - suburti lietuvių diasporą, skatinti išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukti besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

Prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas siekia tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Todėl tikiu, kad auditorijos neištuštės. Viena vertus, nuosekliai ir kasdien siekdami būti geresni patys už save pasirinkimo laisvės akivaizdoje būsime tais, kuriuos renkasi. Kita vertus, plačiai atvėrę "Pasaulio lietuvių akademijos" duris kviesime, skatinsime, raginsime grįžti išvykusiuosius. Visi turime tvirtinti valstybingumo pamatus. Ir tai nėra tuščia deklaracija. Universitetui čia tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomybė - ugdyti mylintį Lietuvą žmogų.