Valstybinė kalba Lietuvos abiturientų neišgąsdino

Vakar daugiau nei 40 tūkstančių šalies abiturientų laikė valstybinės lietuvių kalbos valstybinį ar mokyklinį egzaminus, tačiau šių egzaminų rezultatai bus žinomi tik po mėnesio.

Dauguma abiturientų ir jų pedagogų tikėjosi, kad šiemet būtinai teks interpretuoti ar suvokti Maironį. Tačiau nors Lietuva šiemet mini Maironio 150-uosius gimimo metus, šis tautos dainius netapo egzaminų rašinio tema.

Valstybinį brandos egzaminą laikę 25 655 abiturientai galėjo rašyti samprotavimo rašinį viena iš šių temų - „Ar pasiaukojimas ir šiandien prasmingas“, „Ar gali pažinti save, nepažindamas pasaulio?“ Dauguma abiturientų, ketinusių rašyti samprotavimo rašinį, pasirinko, jų nuomone, lengvesnę pasiaukojimo temą. Svarstė įvairius žmogaus pasiaukojimo variantus. Aiškinosi sau ir, aišku, egzaminų komisijai, ar šiame materialėjančiame, svetimėjančiame pasaulyje dar verta dėl ko nors aukotis.

Ar tikrai verta? Kaune, prie „Aušros“ gimnazijos kalbintos abiturientės, pasirinkusios pasiaukojimo temą, tvirtino, kad pasaulyje visada bus priežasčių, dėl ko verta aukotis. Tarkime, dėl savo vaiko, dėl tėvų, brolių, seserų. O ar dar verta aukotis dėl savo Tėvynės? Mergaitės atsakė, jog 1991 metų sausio 13-ąją žmonės neabejojo, kad aukotis verta.

„Ir omonininkų sušaudyti pirmieji nepriklausomos Lietuvos muitininkai taip pat žuvo dėl Tėvynės“, - kalbėjo abiturientė Vilma.

Abiturientai, nutarę interpretuoti tekstą, turėjo analizuoti Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos romano „Sename dvare“ tekstus. Jei šie nostalgiški tekstai nedomino, galėjo pasirinkti jaunam žmogui sunkesnes filosofines Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukas. Arba aiškinti, kaip suvokia Tomo Venclovos eilėraštį. Anot abiturientų, juos mažiausiai sudomino „Balta drobulė“. Esą per daug pesimistiška, liūdna.

Jaunuoliai guodėsi, kad minčių buvo daug, tačiau jas ribojo privaloma tekstų apimtis. Daugiausia buvo galima parašyti 400-450 žodžių. Vadinasi, tuščiažodžiauti neteko.

Jaunuoliai, vakar laikę mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, galėjo naudotis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, lietuvių literatūros chrestomatijomis, antologijomis. Buvo kiek trumpesnės ir pasirinkto kūrinio ištraukų interpretacijos. Pakako parašyti 350-400 žodžių.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą vakar laikė 14 761 abiturientas. Nors valstybinį ar mokyklinį egzaminus laikė ir kai kurie pernykščiai abiturientai, šalyje abiturientų sumažėjo. Egzaminus laikė 4754 jaunuoliais mažiau nei 2011 metais.

Marcelijus MARTINAITIS, Poetas:

Nemanau, kad Antano Škėmos „Balta drobulė“ yra moksleiviams per sunkus romanas. Yra ten labai gerų vietelių, egzaminuotojai galėjo parinkti jaunuoliams tinkamas ištraukas. „Balta drobulė“ yra modernus romanas, o „Sename dvare“ - senoviškas romanas, su senovės aura. Vaikai galėjo abiejų romanų ištraukas laisvai improvizuoti, susieti su savo gyvenimu, su praeitimi. Buvo be galo daug variantų. O iš dabartinių rašytojų net nežinau, ką reikėtų į valstybinės kalbos egzaminą „įvesti“. Juk šimtai rašytojų. Turi būti kokia atranka. Gal dar reikėtų palaukti apie 10 metų, kol laikas atsijos, kurie verti?