Valstiečiai rengia švietimo pertvarkas: į mokyklas - nuo šešerių, į universitetus priims pagal pažymių vidurkį

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rengiasi siūlyti įteisinti privalomą pradinį ugdymą nuo šešerių metų, nustatyti, kad priimant į universitetus būtų vertinami ne tik 12 klasės, o ir ankstesnių klasių to paties dalyko pažymių vidurkis, tačiau būtų palikti ir baigiamieji egzaminai, papildomai ketinama įvesti baigiamąjį darbą. Taip pat rengiamasi nuo penktos klasės įvesti profesinį ugdymą.

"Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos penkiolikmečių tyrimuose esame 39 iš 70 šalių. Estija yra šešta, ir tai mums apmaudu. Kad šito nebūtų, reikia suprasti, kad atėjo laikas mums daryti ugdymo turinio peržiūrą", - sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LVŽS narys Eugenijus Jovaiša.

Tarp Seimo sesijoje ketinamų svarstyti siūlymų yra idėja įteisinti privalomą pradinį ugdymą nuo šešerių metų, numatant išimtį tėvams, kurie tam nepritaria. Tokiu atveju priešmokyklinis ugdymas būtų organizuojamas nuo penkerių. Šios naujovės turėtų įsigalėti nuo 2018 m.

"Išimtys bus taikomos tiems, kas negali arba tėvai nenori. Sakykime 100 vaikų eina nuo šešerių metų, bet dėl tam tikrų priežasčių 10 neina", - paaiškino E. Jovaiša.

Taip pat rengiamasi nuo penktos klasės įvesti profesinį ugdymą.

"Mes dabar svarstome kelias sistemas, kai atsiranda profesinio ugdymo mokytojai mokykloje ir atsiranda profesinio ugdymo centrai. Bet nuo penktos klasės tą turime pradėti, nes dabar 2000 žmonių su aukštuoju išsilavinimu stoja į profesines technikos mokyklas, dėl to, kad jie paprasčiausiai tik dabar suvokė savo poreikius. Jeigu mes laiku užsiimtume profesiniu orientavimu, tokių situacijų būtų gerokai mažiau", - sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

O grindžiant būtinybę pašalinti psichologinę baigiamųjų klasių mokinių įtampą numatoma keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką taip, kad būtų atsižvelgiama ne į paskutinės klasės, bet kelerių metų pažymių vidurkį. Kelerių metų vidurkis būtų skaičiuojamas - dar diskutuojama. Neplanuojama atsisakyti baigiamųjų egzaminų, tačiau ketinama įvesti papildomą baigiamąjį darbą.

"Akademiniai vertinimai - dvejopi: vidurkis ir baigiamasis egzaminas, jis bus reikalingas bendrojo ugdymo brandai patikrinti. Dar bus brandos darbas, kuris jau bus kitoniškas, dabar jau yra bandomieji projektai. Kitoniškas ta prasme, kad jis atsakys į klausimą, į kokią pusę jaunuolis specializuojasi - ar į gamtamokslinę, ar į humanitarinę, ar į socialinę, ir tas baigiamasis darbas bus daugiasluoksnis", - sakė E. Jovaiša.

Konkrečius pakeitimus numatančius įstatymų projektus ketinama teikti Seimo pavasario sesijoje.