Užsienio kalbos jau tapo būtinybe

Užsienio kalbų Lietuvoje pradedama mokytis gana anksti - pradinėse klasėse, tačiau dairomasi ir į kitų šalių praktiką su kalbomis vaikus pažindinti jau darželyje. Nors vieni skundžiasi, kad anglų kalba teršia mūsiškę naujadarais ir svetimybėmis, kiti džiūgauja galėdami mokytis ar dirbti užsienio šalyse. Europoje skatinamas kalbų mokymasis visą gyvenimą - dažnai nepakanka mokykloje lankyto rusų ar anglų kalbos kurso, tad net ir baigę mokyklas ar universitetus žmonės siekia tobulinti kalbinius gebėjimus.

[CITATA]

Klaipėdietė Rima G. prieš keletą metų pradėjo mokytis anglų kalbos, kiek vėliau - ir vokiečių. Dviejų vaikų, iš kurių vienas jau suaugęs, mama teigia, kad jai įdomu mokytis - dvejus metus lankė anglų kalbos kursus, dabar jau antrus metus - vokiečių.

Paklausta, kodėl nusprendė mokytis, paaiškino, kad turi giminaičių, kurie lietuvių kalbos nemoka - kalba angliškai arba vokiškai, tad, nors jų dažnai ir nemato, susitikus maloniau lengvai susikalbėti. Taip pat ji pabrėžė, kad kalbų reikia daug kam - darbui, pomėgiams, kelionėms.

"Kursuose buvo labai skirtingi žmonės: ir universiteto dėstytojas, ir parduotuvės vedėja, ir juristas, mokytoja, geležinkelio bendrovėje dirbantis specialistas, kuris mėgsta keliauti. Žmonės ne šiaip ateina", - pasakojo Rima.

Auditorija - ir emigrantai

Rimos nuomonę patvirtina Klaipėdos universiteto (KU) Kalbų ir kultūrų centro direktorė Jūratė Derukaitė. Jos teigimu, pastaruoju metu užsienio kalbų mokytis ateina įvairaus amžiaus žmonės - nuo studentų iki pensininkų.

Užsienio kalbų kursus Lietuvoje organizuojančios bendrovės taip pat džiaugiasi lankytojų įvairove.

"Kalba.lt" Klaipėdos filiale dirbanti Sandra teigė, kad sulaukia mokyklos kursą norinčių papildyti moksleivių, o pasak AMES kalbų mokyklos Klaipėdos skyriaus darbuotojos Rūtos, sausio mėnesį plūste užplūsta egzaminams besiruošiantys abiturientai. Tačiau jie - ne vieninteliai besimokantieji.

Visos pokalbininkės tvirtino, kad pagrindiniai kalbų besimokantys asmenys pastaruosius keletą metų ir yra besiruošiantys emigruoti ar jau emigravę lietuviai. Jie tikisi, kad, mokėdami užsienio kalbą, išvykę lengviau susiras darbą ar gaus aukštesnes pareigas. Tai, anot kalbų mokyklų atstovių, būna bene pagrindinis lankytojų tikslas. Specialistai pastebi, kad kalbų mokytis ateina ir mišrias šeimas sukūrę žmonės - mokosi vieni kitų gimtosios kalbos.

Kursus lankantys žmonės labiausiai nori išmokti anglų kalbą - ją "Kalba.lt" atstovė įvardino lydere. Pasak jos, šios kalbos mokytis ateina ir studentai, taip pat - aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Antroje vietoje - pastaruosius keletą metų vis labiau populiarėjanti norvegų kalba. Anot J. Derukaitės, taip yra dėl "visiems žinomų priežasčių" - vis daugiau lietuvių renkasi emigruoti būtent į šią šalį.

NEBEMOKA. Darbdaviams sunku rasti jaunų darbuotojų, gebančių bendrauti rusiškai. Užaugo karta, kuri šios kalbos nemoka ir džiaugiasi galimybe beveik visur susikalbėti angliškai.

"Kalba.lt" atstovė Sandra pažymėjo, kad pastaruoju metu itin padaugėjo norvegų kalbos besimokančių slaugytojų, kurios neslepia, kad taip pat ruošiasi išvykti. "Galiu drąsiai sakyti, kad 95 procentai pas mus ateinančių jau yra apsisprendę emigruoti", - tvirtino pokalbininkė.

Jaunimas mokosi rusų kalbos

Taip pat Klaipėdoje daug kas renkasi mokytis vokiečių kalbos. Tarp jaunimo itin populiari ir rusų kalba. "Užaugo karta, nemokanti rusų kalbos, - konstatavo J. Derukaitė, - o Klaipėdoje jos reikia."

Kalbų kursų lankytojai renkasi mokytis ir kitų kalbų: ispanų, prancūzų, italų, švedų. Kai kurios kursus organizuojančios įstaigos siūlo mokytis net japoniškai ar lotyniškai.

Prieš kurį laiką studijas baigusi Rasa Petrauskaitė pripažino, kad norvegų kalbos kursus pradėjo lankyti taip pat galvodama apie emigraciją.

"Kai užsieniečiai mato, kad bandai mokytis jų kalbos, jie į tave žiūri palankiau, tai svarbu, nes, pavyzdžiui, Norvegijoje vyrams susirasti darbą yra paprasčiau, o moterims jau verčiau mokėti kalbą", - sakė mergina.

Mokėti ar ieškoti dykai?

Rasa teigė, kad žmonėms mokytis užsienio kalbų savo malonumui - prabanga. Jos manymu, dauguma žmonių galvoja praktiškai - renkasi tokias kalbas, kurios padės jiems lengviau įsidarbinti.

"Beveik 3 mėnesių trukmės kursai man kainavo apie 800 litų. Tad mokytis savo malonumui yra tikrai labai brangu", - nuomonę dėstė pokalbininkė.

Ji sakė lankiusi ir bendrą kursą, ir mokiusis individualiai - akademinė valanda grupėje jai kainavo apie 60 Lt, individualiai - apie 35 Lt.

Iš tiesų kalbų kursų kainos labai skirtingos. KU Kalbų ir kultūrų centre mokymasis vidutiniškai trunka apie 3 mėnesius (apie 40 akademinių valandų). Čia viena akademinė valanda gali kainuoti 10-18 Lt. J. Derukaitės teigimu, kaina kinta nuo pasirinktos kalbos, susidariusios grupės dydžio, kalbos lygio ir kt.

"Kalba.lt" mėnesio kaina - 200-300 Lt, ji keičiasi priklausomai nuo akademinių valandų skaičiaus, kursai taip pat trunka apie 3 mėnesius. Panaši kaina ir AMES kalbų mokykloje - 199-259 Lt per mėnesį. Čia kursas pradedantiesiems sudarytas iš 60 akademinių valandų, pažengusiems - 120.

Tiesa, nenorintieji atiduoti krūvos pinigų kalbos mokosi savarankiškai arba internetu - čia net yra nemažai specialių tinklalapių, kuriuose galima bendrauti su įvairiakalbiais žmonėmis ir taip tobulinti savo įgūdžius. Tačiau tokiu atveju išlieka tikimybė, kad gauta informacija nebus tiksli - gali nepasitaikyti specialistų.

Vertinama ir gimtoji kalba

Kaip tik šiemet minimi Tarmių metai, pabrėžiama ir gimtosios kalbos svarba. Vis pasigirsta nuogąstavimų, kad anglicizmai braunasi į lietuvių kalbą ir ją darko. R. Petrauskaitės nuomone, gerai, kad yra tokia kalba, kuria galima susikalbėti beveik visame pasaulyje, tačiau jos nevertėtų kišti į savąją.

"Daugėjant užsienio kalbų Lietuvoje, kyla poreikis savo kalbą saugoti, bet kartu reikia ir lanksčiau į ją žiūrėti. Yra daug svetimžodžių, naujų terminų, reikia apgalvotai diegti naujoves. Reikia mokėti saugoti kalbą", - samprotavo KU Kalbų ir kultūrų centro direktorė J. Derukaitė.

Klaipėdos "Varpo" gimnazijos lituanistė Violeta Beniulienė pabrėžė lietuvių kalbos išskirtinumą - tarmes.

"Turime iš visuomenės išguiti nuostatą, kad kalbėti tarmiškai reiškia būti kvailam, kaimiečiui. Tarmė yra vertybė, tarmiškai kalbėti nereiškia kvailioti. Televiziniuose pasirodymuose kalba tada, kai nori durną žmogų parodyti. Tarmė yra žmogaus dvasinė savastis, jo pasaulio matymas, kalba yra pasaulio matymas. Vaikui kartais gėda prisipažinti, kad jis moka žemaitiškai, kad kaime su močiute taip kalba. Jam reikia pasakyti, kad tai - didelė vertybė, kad tai reikia branginti ir tuo didžiuotis, kad tai yra lobis", - samprotavo V. Beniulienė.

Kalbų reikia ir Lietuvoje

Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis pažymi, kad darbdaviai atsižvelgia į kandidatų užsienio kalbų mokėjimą.

"Darbdaviai dažnai prašo rusų kalbos - juk artimiausi kaimynai vis dėlto yra rusai. O jaunimas daugiausia moka anglų kalbą, ateina ir tokių žmonių, kurie jokios nemoka", - pasakojo A. Adomaitis.

Jo teigimu, kalbų mokėjimas ieškant darbo yra ne tik pranašumas, bet kartais tampa ir trūkumu.

"Būna, kad ateina tokių, kurie moka ir keturias, penkias kalbas. Tuomet atsiranda problema dėl aukšto išsilavinimo. Buvo vienas atvejis, kai moteriai buvo pasakyta, kad ji pareigoms eiti yra per protinga, nes mokėjo kelias kalbas", - apie neįprastą diskriminaciją kalbėjo A. Adomaitis.

Tačiau, jo teigimu, kelių užsienio kalbų mokėjimas gali tapti puikiu tramplinu į tarptautinę darbo rinką: "Į pas mus vykstančias EURES darbo muges atvyksta darbdaviai iš užsienio šalių, jie būna labai maloniai nustebę, kai randa čia žmonių, kurie laisvai kalba itališkai, ispaniškai ar kitomis kalbomis, nereikia net vertėjų."

Kalbų kursų organizatoriai akcentavo, kad ne tik lietuviai mokosi užsienio kalbų, bet ir į Lietuvą atvykę kitataučiai stengiasi pramokti lietuviškai: sulaukiama nemažai Norvegijos, Danijos, Rusijos ir kitų šalių piliečių.

POLIGLOTAI

2011 m. visuotinio Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 78,5 proc. visų Lietuvos gyventojų, be savo gimtosios kalbos, mokėjo vieną ar daugiau kalbų. Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, mokančiųjų ne tik savo gimtąją kalbą padaugėjo beveik 8 proc. Tik vieną užsienio kalbą mokėjo 41,6 proc. gyventojų (2001 m. - 39,6 proc.), dvi kalbas - 29 (2001 m. - 25,1 proc.), tris - 6,6 (2001 m. - 5 proc.), keturias ir daugiau - 1,3 procento gyventojų (2001 m. - 0,8 proc.).
Dažniausiai užsienio kalbų mokosi jaunimas. Dvi kalbas dažniausiai mokėjo 15-19 metų amžiaus gyventojai (44,7 proc. visų šios amžiaus grupės gyventojų). Tris (15,4 proc.) bei keturias ir daugiau (3,6 proc.) kalbų daugiausia mokėjo 25-29 metų amžiaus gyventojai.
Lietuvoje daugiausia mokančiųjų rusų kalbą - 63 proc. gyventojų. 2011 m., palyginti su 2001 m., kone dvigubai išaugo anglų kalbą mokančių gyventojų dalis (nuo 16,9 iki 30,4 proc.). Lenkų kalbą mokėjo 8,5 proc., vokiečių - 8,3 proc. gyventojų. Anglų ir vokiečių kalbos išlieka populiariausios tarp jaunų gyventojų. Beveik pusė gyventojų, mokančių anglų kalbą, buvo 15-29 metų amžiaus. Kas trečias gyventojas, mokėjęs vokiečių arba prancūzų kalbą, buvo 20-34 metų. Kas trečias gyventojas, mokėjęs rusų ir lenkų kalbas, buvo 40-54 metų amžiaus.
Tarp ES šalių Lietuvoje ir Liuksemburge yra didžiausia dalis mokančių bent vieną užsienio kalbą. Net 98,9 proc. 25-64 metų liuksemburgiečių ir 97,3 proc. lietuvių atsakė, kad moka bent vieną užsienio kalbą. ES bendrojo ugdymo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau nei 90 proc. mokinių. Keturiolikoje šalių ši kalba yra privaloma. Ji populiariausia ir Lietuvos mokyklose. Statistikos departamento duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose Lietuvoje 2011-2012 mokslo metais anglų kalbos mokėsi 89,6 proc. mokinių.

Pamokos - ir internete

Internautai vieni kitiems rekomenduoja įvairius portalus, kuriuose galima mokytis nuo kelių iki keliasdešimties kalbų: http://www.bbc.co.uk/languages/; http://www.duolingo.com/; http://www.abaenglish.com/en/; http://livemocha.com/; http://www.busuu.com/enc/; http://www.learnalanguage.com/.