Už universitetą kovos ir Seimo nariai

Diskusijos metu taip pat sudaryta komisija, pasirašiusi rezoliuciją, kurią parengė asociacija "Mano miestas - Klaipėda", uostamiesčio Savivaldybės ir universiteto atstovai.

Susitikime dalyvavęs miesto meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog, siekiant įvykdyti aukštojo mokslo reformą, klaidinga dėmesį nukreipti į universitetų skaičiaus mažinimą bei geografiją. Anot jo, reiktų žvelgti į aukštojo mokslo sistemą, studijų programų kokybę bei unikalumą.

"Klaipėda be kokybiško aukštojo mokslo universitetiniu lygmeniu negalėtų pretenduoti į tikro, šiuolaikiškai suprantamo didmiesčio statusą. Universitetas Klaipėdai yra būtinas ir dėl to net neturėtume diskutuoti. Tačiau lygiai taip pat turime sutikti, kad toks universitetas, kurį turime šiandien, vargu, ar gali išlikti", - sakė meras.

Pasak universiteto rektoriaus Eimučio Juzeliūno, ši įstaiga, kaip ir kitos aukštosios mokyklos, iki vasario 20 d. turi atsakyti į premjero pateiktus kriterinius klausimus, kuriais jos privalo pagrįsti studijų ir mokslo kokybę, efektyvumą (būtina išvengti dubliavimosi sudijų programose), regioninę sąveiką bei ryšį su kitais mokslo centrais. Taip pat prašoma pagrįsti, ar infrastruktūra atitinka tarptautinius standartus.

Nors, anot rektoriaus, stiprioji universiteto pusė - jūriniai, sveikatos mokslai bei Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto veikla, jo reformuoti į specializuotą aukštojo mokslo įstaigą nesinorėtų. Esą Vakarų Lietuvos regione reikalingi įvairių sričių specialistai.

"Kokia mūsų vizija? Tai - stiprus Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas, koks yra ir dabar, tarptautinio lygio institutas, skirtas moksliniams tyrimams atlikti, mokslo technologijų parkas bei verslo inkubatorius. Taip pat norime kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad mums būtų perleista Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės laboratorija Kopgalyje", - kalbėjo rektorius ir pridūrė, jog, vykdant mokslinius tyrimus, reikia išlaikyti sąsajas su Vilniaus universitetu.

Jis taip pat siūlo, kad socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programos taptų labiau orientuotos į jūrines sritis, o universiteto viduje galbūt įsteigti koleginį sektorių.

Klaipėdoje viešėjęs Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) pirmininkas Jonas Jasaitis tikino jaučiantis, kad priimant valstybinio lygmens strateginius sprendimus akademinė visuomenė šiandien yra nustumta.

"Mums vėliau tik primetama diskusija, kurioje turime nuspręsti, kas ir kaip turėtų išlikti", - kalbėjo J. Jasaitis.

Pranešėjas neslėpė emocijų, prabildamas ir apie akademinės visuomenės narių gaunamus atlyginimus, kuriuos pavadino absurdiškais.

"Kaip galima pasiekti tarptautinį lygmenį, jei reikia lakstyti per kelis darbus? Kaip apskritai galima reikalauti rezultatų, kurie nėra pagrįsti finansiniais ištekliais?" - klausė jis.

Diskusijoje dalyvavę klaipėdiečiai Seimo nariai pasisakė, jog dėl Klaipėdos universiteto jie neabejotinai kovosią, tačiau pirmiausia būtina, kad akademinė bendruomenė pateiktų aiškią aukštosios mokyklos viziją, perspektyvas, suformuluotas konkrečiame dokumente.