Universitetus stojo ginti studentai

Susirūpinimą išreiškė ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių atstovai mano, kad aukštojo mokslo reforma kelia rimtą grėsmę Vakarų Lietuvos verslo plėtrai bei investicijoms į regioną pritraukti.

Tačiau švietimo ir mokslo viceministro teigimu, universitetai uždaromi nėra, o šiuo metu ribojamos studijų programos ateityje galės ir toliau būti vykdomos, tačiau turi būti sustiprintos.

Likti Klaipėdoje galimybių nemato

Dėl trisdešimt ribojamų studijų programų KU ir LCC universitetuose nerimauja ir būsimieji studentai. Vienuoliktokas Vilius teigė planavęs studijuoti politikos mokslus, tačiau Klaipėdoje į šią studijų programą studentai nebepriimami. Tokiu atveju, tikėtina, vaikinas rinksis Kauną. "Norisi čia likti, nes tai - mano gimtasis miestas, viskas man čia pažįstama", - teigė vaikinas.

Pasak Viliaus, gal ir gerai, kad vykdoma aukštojo mokslo reforma, bet palikti vien jūrines specialybes netikslinga. "Juk uostamiestyje ir aplinkiniuose miestuose reikalingi įvairių sričių atstovai. Kaip po studijų Vilniuje ar Kaune vėliau į Klaipėdos regioną pritraukti reikiamų specialistų? Nesuprantu, valdžia kalba apie dėmesį regionams, bet kaip juos stiprinti, kai visas aukštasis mokslas telkiamas Vilniuje ir Kaune?" - svarstė Vilius.

NORAI. Vienuoliktokas Vilius, kaip ir daugelis jo bendraamžių, norėtų likti savo gimtajame mieste. "Tačiau tam nėra galimybių: čia nėra studijų pasirinkimo, atlyginimai nepatrauklūs", - teigė jis. Rūtos ŽUKĖS nuotr.

Pašnekovas teigė, jog daugelis jo pažįstamų moksleivių norėtų likti Klaipėdoje, čia dirbti ir gyventi. "Tačiau tam nėra šansų: čia nėra studijų pasirinkimo, atlyginimai nepatrauklūs, - teigė jis.

Pakalbinto vienuoliktoko klasės draugas Mintautas teigė norintis gilinti informacinių technologijų žinias, tačiau jeigu Klaipėdoje neras tinkamos studijų programos, be abejonės, teks važiuoti į Vilnių ar net į užsienį. Beje, kaip tik šiemet Klaipėdos universitete informatikos bakalauro studijos pateko tarp šešiolikos nelaimingųjų, kurios jau kitąmet sustabdys studentų priėmimą.

"Esu klaipėdietis, norėčiau likti gyventi čia, bet jeigu nerasiu savo norimos specialybės, natūralu, teks išvažiuoti. Taip pat mąsto ir kiti moksleiviai, - kalbėjo vaikinas. - Klaipėda man labai artima, čia gyvena mano šeima. Man patinka greitas susisiekimas. Žodžiu, gyventi čia gera, nes labai patogu."

"Mes nenorime išvažiuoti iš Klaipėdos"

Asociacija "Mediėdros" kartu su Klaipėdos universiteto studentų sąjunga pradėjo provokatyvią iniciatyvą "Studijuoti negalima naikinti". Siekdami pritraukti kuo daugiau miestiečių dėmesį, jaunuoliai visame mieste iškabino plakatus, kurie skelbia ieškantys dingusių studijų programų, o radusius ragina skambinti Švietimo ir mokslo ministrei.

"Pradėjome nuo plakatų, netrukus pristatysime vaizdo klipus, o gegužę organizuojame gedulingą eiseną. Mes norime parodyti, kad mums rūpi Klaipėdos ateitis, aukštojo mokslo ir kultūros likimas. Koks bus miestas, jei jame nebebus aukštojo mokslo? Dabar uždaro universitetus, o gal vėliau pereis prie kolegijų?" - teiravosi KU studentų sąjungos prezidentė, lietuvių filologijos ir režisūros studentė Vaiva Makarauskaitė.

"Matome, kad Klaipėdoje stinga kultūros, ir baiminamės, kad, jei neliks studentų, mieste išvis nebeliks gyvybės. Klaipėda taps pramonės ir senjorų miestu", - ironizavo medijų filosofijos studentė Rasa Jurkutė.

Jaunuoliai įsitikinę, kad aukštojo mokslo reforma vyksta griovimo ir naikinimo principu, vietoje to, kad būtų sustiprintos ir išsaugotos kai kurios vertingos ir reikalingos studijų programos. Anot jų, apskritai universitetas turėtų keistis - reikėtų kelti studijų programų kokybę ir dėstytojų kompetenciją.

"Paradoksas, jog valdžia deklaruoja, jog reikia stiprinti regionus, bet visi sprendimai vyksta centralizuotai Vilniaus ir Kauno naudai. Jaunimo trūksta, o universitetus uždaro", - skėsčiojo rankomis medijų filosofiją taip pat studijuojantis Arnoldas Gorelovas.

Iniciatyvūs studentai, baigę studijas, norėtų likti gyventi Klaipėdoje, tačiau teigė norintys tęsti mokslus antrojoje studijų pakopoje. Vis dėlto, jei Klaipėdoje studijų programų skaičius mažės ir nebebus ką studijuoti, teks galimybių ieškoti Vilniuje arba Kaune. "Tačiau mes nenorime iš čia išvažiuoti ir dėl to norime inicijuoti pokyčius", - pridūrė R. Jurkutė.

Po eisenos studentai planuoja rengti diskusiją, į kurią žada pakviesti ir svečių iš Vilniaus. Taip pat svarstoma surengti mitingą šalia Švietimo ir mokslo ministerijos.

Klaipėda taps užkampiu?

Pramonės ir amatų rūmų atstovai apgailestavo, kad studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) sprendimas palietė LCC tarptautinį universitetą ir Klaipėdos universitetą. Atsižvelgiant į tai, jog universitetams ketinama riboti teisę priimti studentus net į 30 studijų krypčių studijų programų, rūmų atstovai teigė matantys rimtą grėsmę Vakarų Lietuvos verslo plėtotei, jo plėtrai bei investicijoms į regioną pritraukti.

Į viešąją informaciją, jog LCC tarptautiniam universitetui Klaipėdoje gali būti uždrausta vykdyti priėmimą į visas 8 šio universiteto vykdomas studijų programas, rūmų atstovai išplatino pranešimą, kad šios aukštosios mokyklos studijų programos yra būtinos sėkmingai Vakarų Lietuvos verslo plėtrai, investicijoms į regioną pritraukti ir dėl to raštu kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką ir į švietimo ir mokslo ministrę.

Įstaigos rūmų direktorės pavaduotoja Vida Kažuro teigė nesuprantanti, kaip dvidešimt šešerius metus Klaipėdoje veikianti ir prestižine laikoma įstaiga - LCC, kurią baigę absolventai yra gerai vertinami darbdavių ir ne vienas iš jų tęsia mokslus užsienyje, yra naikinama.

"Kaip galima naikinti studijų programas, kurios buvo akredituotos iki 2022 m.? Tai - precedento neturintis atvejis. Kita vertus, ši įstaiga nėra finansuojama valstybės, tai negalima tiesiog imti ir ją uždaryti, - teigė V. Kažuro. - LCC universitetas yra ilgametis rūmų narys, tikrai žinome darbdavių atsiliepimus apie šią įstaigą baigusius studentus. Patys esame turėję darbuotojų iš LCC. Tikrai galime sakyti, kad ten auginami lyderiai."

Pašnekovė teigė turinti įtarimų, kad tokiu būdu gali būti naikinami konkurentai.

"Mes liekame kažkokiu Lietuvos užkampiu ir šnekėti apie investuotojų pritraukimą, ką daro miesto valdžia, yra bergždžia. Dvejus metus ruošta strategija būtų vienu rankos mostu nubraukta. Visų investuotojų pirmasis klausimas būna: ar jis turės kvalifikuotų darbuotojų, inžinierių, plataus mąstymo ir aukšto intelekto idėjų generatorių? Netrukus mes tapsime užkampiu, kuris nebebus įdomus ne tik kitiems, bet ir mums patiems", - "Vakarų ekspresui" nuomonę rėžė pašnekovė.

Su problemomis susiduria ir norintieji kelti kvalifikaciją: ir studijuoti magistrą uostamiestyje yra labai siauros galimybės.

"Juk ne visi žmonės turi tiek pinigų, kad galėtų mesti darbą ar mesti į šalį šeimas ir išvažiuoti mokytis į Vilnių. Kvalifikacijos pasiekiamai, savęs tobulinimo galimybės, aukštesnio laipsnio mokslo siekimas, įvykdžius aukštojo mokslo reformą, išvis taptų riboti", - apgailestavo V. Kažuro.

Laukia žinių

Šiuo metu tiek LCC, tiek KU laukia žinių iš ministerijos. LCC tarptautinio universiteto steigėjai ir valdyba dar šio mėnesio pradžioje kreipėsi į teismą, siekdama užtikrinti teisėtų universiteto interesų gynybą. Tokių veiksmų prireikė Švietimo ir mokslo ministerijai numačius naująją studijų akreditavimo tvarką, kuria būtų apribotos visos universitete vykdomos studijų programos.

Pasak LCC Korporacinės komunikacijos skyriaus vedėjos Vilmos Songailaitės, šiuo metu universitetas laukia žinių iš ministerijos. "Mes ministerijai pristatėme visą mokslinę medžiagą ir ateinančių dvejų metų veiklos planą. Na, o dabar sėdime ir laukiame", - teigė ji. Jei ministerija pakeis savo sprendimą ir leis toliau vykdyti studijų programas, LCC žada atsiimti kreipimąsi į teismą. Ar tokiu atveju įstaiga bandytų prisiteisti pinigų už moralinę žalą, dar neaišku.

Klaipėdos universitetas, kuriame net 16 bakalauro studijų programų yra apribojamos, dėl tokio sprendimo padavė apeliaciją. Studijų prorektorė prof. Leta Dromantienė apie pokyčius universitete "Vakarų ekspresui" nekomentavo, kol po balandžio 15 d. negaus atsakymo iš Studijų kokybės vertinimo centro.

"Klaipėdai reikalingas stiprus universitetinis aukštasis mokslas"

Giedrius VILIŪNAS, Švietimo ir mokslo viceministras

Klaipėdai ir klaipėdiečiams iš tiesų reikia plataus universitetinių studijų spektro, bet palyginti mažu masteliu. Užtikrinti visą spektrą kokybiškų universitetinių studijų nedideliam studentų skaičiui yra labai brangu. Todėl natūralu, kad dalis studentų išvyksta studijuoti tų studijų krypčių, kurių Klaipėdos aukštosios mokyklos nesiūlo, o Klaipėdos universitetui būtina susitelkti ties tomis kryptimis, kuriose jis gali būti konkurencingas.

Po šiais metais šalies mastu įvykdyto studijų krypčių vertinimo tikrai stabdomas priėmimas į dalį Klaipėdos universitete vykdomų studijų krypčių. Universitetas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis turės įvertinti, ar šias studijų kryptis sustiprinti ir po pakartotinio vertinimo ateityje į jas vėl vykdyti priėmimą, ar jų atsisakyti. Universitetas taip pat gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis su kitomis aukštosiomis mokyklomis, tiek Lietuvos, tiek užsienio, ir studentams pasiūlyti jungtines studijų programas, kurioms vykdyti kartu su partneriais turėtų pakankamą mokslo, dėstytojų kompetencijos ir studijoms reikalingos infrastruktūros lygį.

Tiek miestas, tiek šalies Vyriausybė sutaria, kad Klaipėdai yra reikalingas stiprus universitetinis aukštasis mokslas. Todėl vykdant Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimą KU pavesta kartu su Klaipėdos miesto ir regiono savivalda ir asocijuotomis verslo struktūromis parengti ir Vyriausybei pateikti savo veiklos kokybės gerinimo planą. Numatytos ir investicijos šiam planui įgyvendinti, su sąlyga, kad atsakomybę už universiteto ateitį prisiims ir suinteresuoti miesto bei regiono socialiniai partneriai.
Nuogąstavimas dėl LCC studijų neakreditavimo yra nepagrįstas. Kaip ministeriją informavo Studijų kokybės vertinimo centras, šiuo metu visos LCC studijų kryptys tenkina akreditacijai būtinus reikalavimus, ir kliūčių priėmimui į šią privačią universitetinę aukštąją mokyklą neliks.

Baigdamas norėčiau dar kartą akcentuoti, kad Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo pertvarka turi du pagrindinius tikslus - užtikrinti aukštųjų mokyklų teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę ir jo atitiktį studijuojančiųjų, šalies, miesto ir regiono poreikiams. Todėl reiklumą kokybės kriterijų netenkinančioms studijų kryptims bei programoms turėtume vertinti pozityviai. Juk turbūt niekas nenorėtume, kad už mokesčių mokėtojų pinigus klaipėdiečiai įgytų menkaverčius, žiniomis ir įgūdžiais neparemtus diplomus, negarantuojančius nei jų pačių profesinės sėkmės, nei miesto pažangos ir klestėjimo.

"Darome viską, ką galime"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras

Klaipėdos miestas nėra nei Klaipėdos universiteto steigėjas, nei dalininkas, tačiau, atsiradus naujam valdymo modeliui, miestas įgytų teises ne tik kalbėti, bet ir tiesiogiai dalyvauti valdyme bei prisidėti finansiškai. Kiek žinau, dėl naujojo valdymo modelio pasitarimai vyksta jau dabar.

Miestas ne kartą išreiškė savo poziciją dėl studijų programų ribojimo, parašyti oficialius raštus prikalbinau ir kitų savivaldybių merus. Šiandien darome viską, ką galime.