Tyrimas: kiek studentų dirba, kiek skursta, kaip jie jaučiasi, kur gyvena

Kiek mažiau nei pusė dirbančių ir panašiai tiek pat nedirbančių aukštųjų mokyklų studentų patiria finansinių sunkumų, parodė „Socialinės dimensijos“ tyrimas, trečiadienį pristatytas Eltos konferencijų salėje.

Rimtų finansinių sunkumų per paskutinį semestrą teigė nepatyrę 62 proc. studentų. „Vis dėlto du iš penkių studentų teigia patiriantys rimtų finansinių sunkumų, ir šis skaičius panašus tiek tarp dirbančių, tiek tarp nedirbančių“, - atkreipė dėmesį Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

„Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, su amžiumi auga ir studentų poreikiai. Tačiau problema, kad dauguma studentų dirba nekvalifikuotą darbą, kuris apmokamas mažiau. Finansinis studentų nepriteklius akivaizdus, Europoje vienas iš 6 patiria skurdą“, - lygino viceministras.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas Ramojus Reimeris akcentavo, kad dirbančių studentų daugėja visoje Europoje, ir tai rodo tyrimai.

„Pavyzdžiui, Airijoje dirba 85 proc. studentų, Estijoje tokių studentų yra daugiau nei pusė. Tai normalus reiškinys, tik klausimas, kokį jie darbą dirba. Mes pastebime, kad dirbę studentai po studijų uždirba daugiau nei nedirbę, tačiau studijų metu dažnas renkasi nesusijusį su kvalifikacija darbą. Dėl įgūdžių paklausos ir pasiūlos - Lietuvoje didelis neatitikimas, po studijų daug jaunimo dirba ne pagal specialybę“, - sakė R. Reimeris.

Pasak MOSTA Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovo, greičiau įsilieti į darbo rinką studentams leistų siūlymas trumpinti bakalauro studijas.

„Socialinės dimensijos“ tyrimą pristatę sociologas Martynas Kriaučiūnas akcentavo, kad tyrimas susidėjo iš trijų dalių: pirma - apie finansines studentų problemas ir užimtumą, antra - apie būstą studijų metu ir trečia - apie studentų psichinę sveikatą.

Kaip parodė apklausa, dauguma bakalauro ir vientisųjų studijų studentų priklausomi nuo finansinės tėvų ar artimųjų pagalbos. Tėvai ar artimieji remia pusę studijuojančiųjų magistrantūroje.

„Apibendrinant galima sakyti, kad studentai gyvena iš artimųjų paramos arba darbo užmokesčio, iš stipendijų ar studijų paskolų - mažuma“, - sakė M. Kriaučiūnas.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas nemano, kad valstybė turėtų mokėti studentams stipendijas tam, kad jie galėtų nedirbti, o tik studijuoti.

„Tik išskirtinės valstybės gali sudaryti tokias sąlygas. Bet nemanau, kad mūsų valstybei tai pagal pečius. Mūsų pareiga - užtikrinti socialinį teisingumą atvejais, kai gabus žmogus neturi galimybių studijuoti, tačiau problema turėtų būti sprendžiama tobulinant socialinės paramos sistemą“, - įsitikinęs G. Viliūnas.

Viceministrui keista, kad tokia nepopuliari valstybės paskolų studijoms sistema. „Klausimas tyrėjams, kodėl studentai jomis nesinaudoja“, - sakė G. Viliūnas.

Kaip parodė tyrimas, mažiausiai patenkinti būstu - bendrabučių gyventojai. Net 93 proc. bendrabučių gyventojų teigė juos pasirinkę vien dėl pigumo.

Kaip juokavo viceministras G. Viliūnas, studentai palyginti neblogai vertina bendrabučius, turint omenyje, kokie jie yra.

„Visi čia esantys žino, kad mūsų bendrabučiai neidealūs. Daug kur įvykusi renovacija sprendžiant šilumos problemas, bet vidaus įrengimui reikia investicijų, ir tai - užduotis mūsų Vyriausybei. Vėluojanti renovacija - viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sąlygos bendrabučiuose nėra geros“, - spaudos konferencijoje sakė viceministras.

Tarptautinė praktika panaši, kaip Lietuvoje. Pasak G. Viliūno, pirmuose kursuose studentai gyvena bendrabučiuose, o paskui nuomoja butus, kad galėtų jaustis laisviau.

„MOSTA atstovas mūsų studentų bendrabučius vadino vienu iš regimų Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumų. „Be to, studentai - normalūs NT nuomos verslo dalyviai“, - priminė R. Reimeris.

Trečioji tyrimo dalis spaudos konferencijoje sulaukė daugiausiai klausimų ir diskusijų. Kaip parodė tyrimas, studentai jaučia išties didelį nerimą, stiprų stresą, ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką. Net trečdalis studentų teigė patiriantys depresiją.

„Skirtumai pagal amžių ir studijų pakopą nebuvo reikšmingi, tačiau studentės dažniau nei studentai teigė, kad blogai jaučiasi“, - atkreipė dėmesį M. Kriaučiūnas.

Sociologas išskyrė biomediciną studijuojančius vaikinus, kurie reikšmingai dažniau teigė, kad blogiau jaučiasi dėl didelio krūvio, konkurencijos ir panašių dalykų.

Kaip parodė internetinė studentų apklausa, į specialistus pagalbos kreiptųsi labai maža jų dalis, dauguma, visų pirma, kalbėtųsi su artimaisiais, ieškotų išeities patys arba tiesiog nieko nedarytų.

„Pagal tai, kokia dalis studentų kreiptųsi pagalbos, akivaizdus skirtumas tarp vyrų ir moterų. Skaičiai atspindi, kodėl Lietuva pagal vyrų savižudybių skaičių pirmauja Europoje“, - komentavo sociologas M. Kriaučiūnas.

Tiek bakalaurai, tiek magistrai vienodai vertino streso valdymo įgūdžius. Sociologui M. Kriaučiūnui tai ženklas, kad aukštosiose mokyklose jaunimas šia prasme nepatobulėja.

Lietuvos studentų sąjungos užsakymu atliktas „Socialinės dimensijos tyrimas“ vyko nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. sausio, jo metu apklausti 2806 aukštųjų mokyklų studentai, atrinkti atsitiktine tvarka.

ELTA primena, kad socialinę dimensiją 2007 metais apibrėžė Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą. Jie įsipareigojo siekti, kad studentai atspindėtų visuomenės skirtingumą ir visi turėtų tinkamas sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą, nepriklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų.

Vadovaujantis Bolonijos proceso dokumentais, siekiama garantuoti lygias galimybes pradėti, tęsti ir baigti aukštąjį mokslą, kad tam neturėtų įtakos asmens finansinė padėtis, turimų vaikų skaičius, iš kokios šeimos jis yra kilęs ir panašūs dalykai. Studijų prieinamumą lemtų tik gabumai ir žinios.