Teismas skelbs, ar teisėtas ministro įsakymas dėl lietuvių kalbos egzamino

Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai į LVAT kreipėsi vasario pabaigoje.

Seimo nariai Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Stasys Šedbaras ir Dalia Teišerskytė kreipėsi į LVAT, prašydami ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio šių metų vasario 20 dienos įsakymas, kuriuo pakeista lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijai, Švietimo įstatymui.

"Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, vienas iš jų - neviršyti savo įgaliojimų. Todėl siekiama išsiaiškinti, ar švietimo ir mokslo ministras, priimtu įsakymu pakeisdamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos nuostatas, neviršijo savo kompetencijos", - teigiama pareiškime.

Pareiškėjai tvirtina, kad priimdamas ginčijamą įsakymą švietimo ir mokslo ministras pagal galiojančias Švietimo įstatymo nuostatas turėjo laikytis brandos egzamino derinimo, rengimo ir tvirtinimo programos. Pasak jų, lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai turėjo būti svarstomi Bendrojo ugdymo taryboje, Valstybinių egzaminų komitete, tačiau D. Pavalkis nė su viena iš minėtųjų institucijų savo veiksmų nederino.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas, prieš dvejus metus paskelbtose priėmimo sąlygose jam yra suteikta tam tikra reikšmė visoje bendrojo priėmimo sistemoje. Esą netikėtas egzamino palengvinimas akivaizdžiai mažina pasitikėjimą juo bei pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.

Seimo nariai primena, kas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kuris teigia, kad asmens lygybės principo turi būti laikomasi leidžiant įstatymus ir juos taikant, bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pats faktus savavališkai vertinti skirtingai. Dėl to lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimai įtvirtina nuostatą, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai, palyginti su lietuvių kalba besimokančiais mokiniais, traktuojami skirtingai.

LVAT teisėjų kolegija, priėmusi Seimo narių pareiškimą ištirti švietimo ir mokslo ministro įsakymo teisėtumą bei siekdama užtikrinti galimybę suinteresuotai visuomenės daliai pasisakyti administraciniuose teismuose itin aktualiais jai klausimais, pasiūlė Lietuvos moksleivių sąjungai, Lietuvos studentų atstovybių sąjungai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijai "Macierz Szkolna", Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijai, Lietuvos lenkų sąjungai, Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinei tarybai, Tautinių bendrijų namams pateikti LVAT savo nuomonę dėl pareiškėjų pareiškimo.

Pateikti savo nuomonę taip pat pasiūlyta ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, atsižvelgus į jai įstatymu suteiktą kompetenciją kalbos politikos klausimais, pranešė teismas.

Pareiškėjai Seimo nariai, prašydami ištirti ginčijamo norminio administracinio akto teisėtumą, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą, kol byla bus išnagrinėta LVAT.

Kaip pažymėjo pareiškimą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis ir iš esmės skiriasi nuo individualaus pobūdžio administracinių bylų nagrinėjimo. Šiuo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo - pripažinti ginčijamą norminį administracinį aktą teisėtu arba prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams bei jį panaikinti. Anot LVAT, tokie sprendimai paprastai nereikalauja specialaus vykdymo proceso, nes sukelia teisines pasekmes patys savaime.

LVAT teigimu, teismui pripažinus ginčijamą norminį administracinį aktą neteisėtu, nebūtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymo sustabdyti įsakymo galiojimą netenkino. LVAT teisėjų kolegija taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad toks sprendimas iš esmės atitinka LVAT praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo bylose.