Švietimui biudžete – mažiausia BVP dalis nuo nepriklausomybės atkūrimo

Švietimui biudžete – mažiausia BVP dalis nuo nepriklausomybės atkūrimo

Su švietimo darbuotojais ketvirtadienį susitikęs ministras Dainius Pavalkis gerų naujienų jiems negalėjo pranešti – kitų metų biudžete švietimo sferai numatyti 4,7 procento nuo bendrojo vidaus produkto yra mažiausia dalis nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuva pagal šį rodiklį yra trečia nuo galo Europos Sąjungoje, lenkdama tik Rumuniją ir Bulgariją.

Tai Eltai patvirtino susitikimą organizavusios Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos prezidiumo narys Vytautas Silvanavičius. Pasak jo, krizė valstybėje baigėsi visose, išskyrus švietimo, sferose.

Ministras teigė, jog įvairios tarptautinės organizacijos siūlo švietimui skirti apie 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Remiantis šiais siūlymais, Lietuvos švietimo sistema papildomai gautų apie pusantro milijardo litų.

Ministras susirinkusiems pranešė, jog kitais metais algos kils tik šiek tiek koreguojant bazinį koeficientą, tačiau tai nėra toks pokytis, kokio ministerija norėtų.

A. Pavalkis pranešė, jog švietimo sistemai greičiausiai pavyks atgauti 17 mln. litų dėl netiksliai apskaičiuoto ikimokyklinių vaikų skaičiaus. Taip pat iš mirties taško pajudėjo sprendimas dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus sumažinto finansavimo grąžinimo į švietimo sistemą.

Ministras taip pat pristatė mokyklinių egzaminų naujoves – nelaikantys užsienio kalbų egzamino nuo šiol negalės patekti į valstybės finansuojamas aukštojo mokslo vietas. Svarstoma koreguoti ir matematikos egzaminą. Anot ministro, kur kas svarbiau, jog baigusieji mokyklas gebėtų susiskaičiuoti procentus, kuriuos reikės atiduoti paėmus greitąjį kreditą, tikimybių ir žaidimų teorijas, o ne žinoti viena ar kita formule daugiau.

A. Pavalkis taip pat akcentavo profesinio švietimo populiarinimo svarbą bei aukštųjų mokyklų prisitaikymo prie rinkos sąlygų būtinybę. Anot jo, daugelį metų vyravusi nuomonė, jog svarbiausia turėti kiek galima daugiau išsilavinusių žmonių, pamažu keičiasi – kompanijoms nebereikia lietuviškų aukštųjų mokyklų diplomų, jos orientuojasi į konkrečius įgūdžius.

Susirinkusius pedagogus labiausiai domino finansiniai klausimai. Ministerijai siūlyta iš savivaldybių perimti didesnę įtaką skirstant pinigus, taip pat sulyginti gimnazijų ir kitų mokyklų algų koeficientus, daugiau dėmesio teikti ikimokyklinio švietimo darbuotojams bei neformaliam švietimui, vykdyti mokyklų vadovų rotaciją.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder